Primename, kad spalio 30 d. 15.00 – 17.00 val.  vyks Edukacijos forumas „Gyvenimo įgūdžių programa bendrojo ugdymo mokykloje: mokslinės prieigos“. 

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs bendrojo ugdymo klausimai.

XXVIII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė

Narės:

prof. dr. Odeta Merfeldaitė

dr. Auksė Petruškevičiūtė

2023 m. rugsėjo 28 d. 15.00 –17.00 val.  įvyko  Edukacijos forumas „Lietuvos pradinių klasių mokinių sėkmė tarptautiniuose skaitymo tyrimuose: kaip užtikrinti tvarumą?“. Pagrindinį pranešimą „Kaip Lietuvos pradinukai atlaikė pandemijos iššūkius: tarptautinio tyrimo IEA PIRLS 2021 rezultatai“  skaitė dr. Ramutė Skripkienė (Nacionalinės švietimo agentūros pasiekimų tyrimų skyriaus tyrėja, Tarptautinio tyrimo IEA PIRLS nacionalinė koordinatorė).

Diskusijoje dalyvavo dr. Aušra Žemgulienė (Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė, Vaikystės pedagogikos studijų programos vadovė), dr. Aušra Daugirdienė (Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Edukacinių tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja),  dr. Linas Jašinauskas (Vytauto Didžiojo universiteto  Švietimo akademijos docentas, Moderniųjų didaktikų katedros vedėjas), Tautvydas Kelpšas (Kauno VDU klasikinio ugdymo mokyklos pradinių klasių mokytojas).Diskusiją moderavo prof. dr.Daiva Jakavonytė – Staškuvienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė), doc. dr. Jolita Kudinovienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėja). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti YouTube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=4oPG22cQZ9U

Sveikiname naują daktarą Valentiną Butanavičių sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Ką reiškia būti kūrybingu mokytoju? Ne meno mokomųjų dalykų mokytojų patirtimis grįstas integralios fenomenologijos tyrimas ((Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovai: 2018-2019 m. doc dr. Vida Kazragytė. Nuo 2019-09-30 prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti: Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose.

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos  anotaciją:

Mokytojo kūrybingumui įtaką daro mokinių mokymosi metai, mokomasis dalykas, mokytojo profesinė patirtis ir amžius. Didžioji dauguma tyrimų, susijusių su mokytojo kūrybiškumu, yra kiekybiniai, orientuoti į įgūdžius, kompetencijas, veiksnius. Juose vyrauja teorijų patikros paradigma, kurią vertina tyrimo dalyviai, vykdydami apklausas. Tyrimuose iki šiol nesigilinta į tai, kaip mokytojai patiria kūrybiškumą, ką jis jiems reiškia, su kuo mokytojai jį sieja, t. y. iki šiol kūrybiškumo tyrimuose mokytojui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, galintis atskleisti unikalias, autentiškas kūrybiškumo patirtis. Nei nacionaliniu, nei tarptautiniu mastu nebuvo rasta fenomenologinių tyrimų apie mokytojo kūrybingumo būtį, kas yra šio disertacinio tyrimo objektas. Tyrimo tikslas – suformuoti ir pagrįsti iš mokytojų patirties kylančią fenomenologinę struktūrą Būti kūrybingu mokytoju ir ryšius tarp temų joje. Tikslui pasiekti keliamas tyrimo klausimas: “Kaip mokytojai patiria kūrybingumą per laikiškumą, erdviškumą, santykiškumą, kūniškumą, daiktiškumą ir dvasingumą?”
Siekiant suprasti, ką reiškia būti kūrybingu, svarbu išgirsti mokytojo gyvenimišką patirtį. Todėl siekiant tyrimo tikslo ir ieškant atsakymų į tyrimo klausimus, pasitelkta integraliosios fenomenologijos metodologija pagal Žydžiūnaitę ir Arce (2021). Joje derintos van Manen (2007) praktikos fenomenologijos ir Moustak (1994) epistemologinės fenomenologijos versijos. Tyrimo dalyviais pasirinkti ne meno disclipinų mokytojai, siekiant atsitraukti nuo tradicinio požiūrio į kūrybiškumą, nesiejant jo su meno disciplinų mokytojų misija. Remiantis autentiškomis mokytojų patirtimis, siekiama kuo objektyviau atskleisti Būti kūrybingu mokytoju fenomeną. Empiriniame tyrime ir visame disertaciniame darbe taikytos dvi nuostatos: teorinė (komponentinė kūrybingumo teorija) ir filosofinė (fenomenologija). Tyrime dalyvavo 19 tyrimo dalyvių.
Rezultatai atskleidžia, kad “būti kūrybingu mokytoju” fenomenologinė struktūra turi vertikalųjį ir horizontalųjį vektorius. Vertikalųjį vektorių sudaro penkiolika latentinių temų (būti atrandančiu, lanksčiu, smalsiu, motyvuotu, santykiaujančiu, besimokančiu, profesijoje, pilietišku, lyderiu, skatinančiu, atveriančiu, įtraukiančiu, autoritetu, drąsiu ir ugdančiu), o horizontalusis vektorius sudarytas iš šešių dimensijų (laikiškumas, santykiškumas, daiktiškumas / materialumas, dvasingumas, kūniškumas ir erdviškumas). Suformuota ir empiriškai pagrįsta kūrybingo mokytojo fenomenologinė struktūra yra unikali, originali ir inovatyvi tokio pobūdžio tyrimų lauke.

Disertacijos gynimo taryba:

2024 m. rugsėjo 8 d. –  2024 m. rugsėjo 12 d. Mančesterio universitete vyks BERA 2024 konferencija  ir WERA 2024 pagrindinis susitikimas. Jau galite pateikti santraukas.
Galutinis santraukų pateikimo  terminas: 2024m. sausio 31 d.  https://www.bera.ac.uk/conference/bera-conference-2024-and-wera-focal-meeting/abstract-submission

Pasaulio švietimo tyrimų asociacija (angl. WERA) yra nacionalinių, regioninių ir tarptautinių specializuotų mokslinių tyrimų asociacijų asociacija, kurios tikslas – tobulinti švietimo tyrimus kaip mokslo ir pažangos sritį.  WERA  įkurta 2009 m. balandžio 18 d. San Diege, Kalifornijoje. WERA asociacijos narės yra pasiryžusios bendradarbiauti spręsdamos tokias problemas kaip  mokslinių pajėgumų didinimas, švietimo tyrimų politikos ir praktikos tobulinimas bei švietimo tyrimų naudojimo ir taikymo visame pasaulyje skatinimas.

Kiekvienais metais WERA rengia pagrindinį susitikimą kartu su WERA narių asociacijos metiniu susirinkimu. WERA 2024  susitikimas  rengiamas kartu su su  Didžiosios Britanijos tyrimų asociacija (angl.BERA) WERA 2024  susitikimas vyks Mančesteryje, BERA 2024 konferencijos metu.

Kviečiame dalyvauti  WERA 2024 susitikime ir BERA 2024 konferencijoje!

Plačiau: https://www.bera.ac.uk/conference/bera-conference-2024-and-wera-focal-meeting

                https://www.weraonline.org/

Skelbiame VII-osios LERA konferencijos programą.  Taip pat maloniai primename, kad iki  š.m. spalio 8 d. (be pranešimų) vyksta registracija į Kauno technologijos universitete 2023 m. spalio 12-13 d. organizuojamą VII-ąją Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferenciją „UGDYMAS IR ŠVIETIMAS: ĮVAIROVĖS VERTĖ“, skirtą Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms. Konferencijoje, pirmąją dieną, taip pat dalyvaus Europos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Marit Honerød Hoveid. Kviečiame aktyviai registruotis ir kartu kurti mokslo šventę!

LETA konferencijos programa

 Taip pat ją rasite LETA svetainėje https://lera.lt/ Meniu:  LETA konferencijos -LETA 2023 konferencija – Konferencijos programa.

Maloniai kviečiame į konferenciją!

Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto organizuojama VII-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija „Ugdymas ir švietimas: įvairovės vertė“

Skiriama Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms.

2023 m. spalio 12 – 13 d., A. Mickevičiaus g. 37, 44244 Kaunas, Aula – 202 a.

XXI amžiuje daugelis socialinės ir kultūrinės įvairovės formų vis labiau pripažįstamos ir įtraukiamos į švietimo ir ugdymo praktiką, įskaitant tiek ugdymo turinį, tiek ir pačius edukacijos tyrimus. Nors tai sudėtinga ir daug diskusijų sukelianti tema, visgi kartu tai ir pokyčių visuomenėje varomoji jėga. Šiuolaikinio ugdymo ir švietimo kontekste įvairovė dažnai apima, tačiau neapsiriboja, tokiais klausimai, kaip etniškumas, negalia, lytis ir seksualumas, amžius, religija, kalba, geografija (vieta), kultūra. Visos šios egzistuojančios įvairovės formos turi neginčytiną poveikį mokymo programoms, pedagoginėms strategijoms, lyderystei, švietimo kultūrai ir kt. Iš esmės visa švietimo sistema yra sukurta įvairovės pagrindu: pradedant skirtingomis mokymo teorijomis ir požiūriais, skirtais ugdymo ir vertinimo modeliams analizuoti, taikyti ir realizuoti, baigiant švietimo tyrimų metodų ir metodikų įvairove; žvelgiant į švietimą ir ugdymą nuo ikimokyklinio, pradinio ugdymo iki pat aukštojo mokslo. Įvairovė vienu metu sukuria įtampą, tačiau ir meta iššūkį sukurti teigiamą perspektyvą, t. y., išnaudoti įvairovės mums sukuriamą potencialą. Todėl ugdymo ir švietimo tyrėjai, praktikai ir politikai vis dažniau susiduria su klausimais: kokia įvairovės įtaka ugdymo ir švietimo procesams; su kokiais iššūkiais, susijusiais su įvairove, susiduriama švietimo ir ugdymo praktikoje ir tyrimuose; kaip edukaciniai tyrimai gali padėti išspręsti iššūkius, kylančius dėl didėjančios įvairovės ir jos formų, koks šių tyrimų poreikis ir vaidmuo; kokie vaidmenys tenka praktikams, mokslininkams ir politikams šiose procesuose?

Pirmoji konferencijos diena (spalio 12 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendroms veikloms.  Darbas vyks kontaktiniu būdu Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 44244 Kaunas, Aula – 202 a.).

Antroji konferencijos diena (spalio 13 d.) skirta darbui sekcijose; sekcijų darbas planuojamas dvejose sekcijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos. 

Darbas visose sekcijose planuojamas „gyvai“ Kauno technologijos universitete, išskyrus tarptinklines sekcijas, į kurias galima bus jungtis nuotoliniu būdu. Tikslios darbo sekcijose vietos ir prisijungimo prie nuotolinės sekcijos informacija bus įrašytos galutinėje konferencijos programoje.

Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2023 m. rugsėjo mėn. 25 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2023 m. spalio mėn. 8 d. Registracija vykdoma jau dabar sekant šią nuorodą:

https://lera.lt/produktas/vii-oji-lietuvos-edukaciniu-tyrimu-asociacijos-leta-konferencija-ivairoves-verte-ugdyme-ir-svietime/

Plačiau: https://lera.lt/leta-konferencijos/ugdymas-ir-svietimas-ivairoves-verte/

Sveikiname naują daktarę Gitaną Naudužienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Emocinio intelekto plėtojimas praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą  (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Vaiva Zuzevičiūtė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti: https://www.mruni.eu/events

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos  anotaciją:

Disertacijoje „Emocinio intelekto plėtojimas praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą“ siekiama atskleisti ne tik emocinio intelekto ir dėmesingo įsisąmoninimo sąsajas ir priklausomybės ryšius, bet ir atskleisti emocinio intelekto plėtojimo šiuolaikiniame pasaulyje teorines prielaidas, bei dėmesingo įsisąmoninimo, kaip transformuojančio kontempliatyvaus emocinio intelekto plėtojimo metodo galimybes, identifikuoti emocinio intelekto ir dėmesingo įsisąmoninimo veiksnius darančius įtaką sėkmei profesinėje veikloje ir pasitenkinimui veikla, ištirti emocinio intelekto plėtojimo, įsisavinant gyvenimo patirtį savaiminio mokymosi būdu, galimybes. 

Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirti pagrindiniai dėmesingo įsisąmoninimo poveikio emociniam intelektui mechanizmai, aprašyti pagrindiniai taikomosios emocinio intelekto plėtojimo veiklos bei ugdomos kompetencijos. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti emocinio intelekto plėtojimo galimybes formalioje ir neformalioje švietimo aplinkoje.

Disertacijos gynimo taryba:

Mielieji, 

,,Mums reikia visose mokslo ir gyvenimo srityse surasti savo požiūrį, savo santykį ir tuo būdu eiti į pasaulinės kultūros ne tik vartotojų, bet ir kūrėjų gretas‘‘ (Meilė Lukšienė).

Nuoširdžiai sveikiname Tarptautinės mokytojų dienos proga ir linkime neišsenkančių idėjų, kantrybės, puikių rezultatų ir atradimų!

LETA komanda

Sveikiname naują daktarę Nataliją Kaunickienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Asmeninio profesinio tobulėjimo sistema mokykloje: mokytojų profesinio augimo patirtys (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovas – prof. dr. Remigijus Bubnys) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius. Su disertacija galima susipažinti adresu:https://is.vu.lt/pls/pub/ivykiai.ivykiai_prd?p_name=258FF2DA238CE2410BEB200A59675058/KA…

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Disertacijoje analizuojamos mokytojų profesinio augimo patirtys asmeninio profesinio tobulėjimo (APT) sistemos mokykloje kontekste, atskleidžiant profesinio tobulėjimo ir profesinio augimo sampratų turinį, tobulėjimo modelių analizę. Pristatytas teorija grįstas APT modelis, apimantis individualų, grupių ir institucinį lygmenis bei esmines profesinį augimą skatinančias sritis, kurio pagrindu įdiegta APT sistema mokykloje veiksmingam mokytojo asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui.

Fenomenografinis tyrimas (Marton, Säljö, Svensson, Åkerlind) sudarė sąlygas išskirti kategorijas, iliustruojančias mokytojų profesinio augimo patirtis skirtinguose lygmenyse: asmeniniame – mokytojo refleksijos sąlygojami individualūs pokyčiai; grupės – kolegialus bendradarbiavimas, siekiant numatytų tikslų, ir organizacijos – sistemos įgalintas asmeninis profesinis tobulėjimas. Hierarchiniai ryšiai tarp kategorijų ir pateikta rezultatų erdvė patvirtino esminę asmeninio profesinio tobulėjimo idėją mokyklos sistemos kontekste: mokytojas patiria profesinį augimą, vykstant jo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčiams per mokymąsi kaip naujų žinių gavimą, sistemingą individualų ir grupinį reflektavimą, bendradarbiaujant, kuriant savitą mokymo(si) metodiką ir kt. Pagrįsti esminiai mokytojų mokymosi būdai, skatinantys profesinį augimą, susiejantys individualias ir organizacijos tobulėjimo praktikas. Identifikuoti veiksmingo asmeninio profesinio tobulėjimo mechanizmai suteikia galimybes modeliuoti ir kurti unikalias ir veiksmingas profesinio tobulėjimo, mokymosi ir augimo sąlygas mokyklose, plėtojant profesinį kapitalą.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Aušrą Kardašienę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Gimnazijos įtraukiosios kultūros kūrimas neformaliąja muzikine veikla   (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Diana Strakšienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti: Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Disertaciniame darbe išryškinamos prielaidos, kad keičiantis švietimo sistemos siekiams neišvengiamai keičiasi ir mokyklos, kaip organizacijos kultūros samprata, kurią veikia konkurencija, besikeičiantys visuomenės reikalavimai, ugdytinių lūkesčiai, vis augantis valstybės interesas, atsiskaitomybės, reikalavimai. Darbe pagrindžiamas mokyklos, kaip organizacijos kultūros teorinis konceptas, aptartas mokyklos kultūros fenomenas įtraukiojo ugdymo kontekste, konceptualizuota įtraukiojo ugdymo samprata edukacinių paradigmų kontekste, atliktas kokybinis tyrimas, panaudojant iš dalies struktūruotą interviu metodą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kokias prasmes mokiniai, mokytojai ir tėvai suteikia neformaliosios muzikinės veiklos raiškai gimnazijoje ir kaip galima kurti įtraukiąją kultūrą gimnazijoje, remiantis neformaliąja muzikine veikla.

Tyrimas atskleidė, kad įtraukios gimnazijos kultūros (IGK) modelio kūrimas, panaudojant neformaliąją muzikinę veiklą, reikšmingas kuriant mokyklą visiems, nes taikant šį modelį, anuliuojama įtraukųjį aspektą turinčių mokinių diskriminacija ir atskirtis, įveiklinti tampa visi organizacijos nariai. Toks kultūros puoselėjimas, kada visa bendruomenė, būdama atvira pokyčiams aktyviai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad neformaliąja muzikine veikla formuojamos pamatinės vertybės teigiamai paveikia mokinių siekį ne tik kūrybiškai save išreikšti, muzikuojant patirti sėkmės situaciją, bet ir stiprina bendradarbiavimu grįstą ryšį tarp visų ugdymo proceso dalyvių.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Rasą Greenspon sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Pagalba dėstytojams kuriant į mokymąsi orientuotą vertinimą technologijomis grindžiamoje mokymosi aplinkoje (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Airina Volungevičienė, mokslinis konsultantas – prof. dr. Erno Lehtinen) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r. 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Technologijomis grindžiamoje mokymo(si) aplinkoje mokymo(si) ir vertinimo praktikos dažnai reikalauja skirtingo požiūrio, nes pedagoginių praktikų, veiksmingų mokyme auditorijose, taikymas neveikia, nes TGM aplinka įgalina dėstytojus ir besimokančiuosius naudotis naujomis sąveikoms ir grįžtamojo ryšio galimybėms. Pasitelkiant kokybinę prieigą, šioje disertacija siekiama nustatyti technologijomis grindžiamos mokymo(si) aplinkos potencialą padėti dėstytojams kurti į mokymąsi orientuotą vertinimą. Išvados padarytos remiantis teorine analize ir dviejų etapų empirinio tyrimo radiniais, pvz., kokybiniu tyrimu, įgyvendintu atliekant pusiau struktūruotus interviu su tos srities ekspertais (interviu su ekspertais) ir atvejo analizę pasirinktoje aukštojo mokslo institucijoje (interviu su dėstytojais bei studijų dalykų analizė Moodle nuotolinio mokymosi aplinkoje). 

Šis tyrimas patvirtino, kad į mokymąsi orientuoto vertinimo įgyvendinimas TGM aplinkoje yra sudėtingas procesas, tačiau technologinių sprendimų, palengvinančių vertinimą, panaudojimas turi daug naudos. TGM aplinkos potencialas mokymosi proceso lengvinimui ir gerinimui gali būti stebimas: TGM aplinka sukuria galimybes skatinti savireguliacinį mokymą(si) bei sudaro sąlygas interaktyviam mokymui(si) ir grįžtamajam ryšio teikimui. TGM aplinka palengvina vertinimą, aprūpindama dėstytojus besimokančiųjų mokymosi pažangos stebėjimo įrankiais, įgalina savalaikį grįžtamojo ryšio teikimą bei palaiko į besimokantįjį orientuotą požiūrį.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname  daktarę Indrę Čergelytę-Podgrušienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Vida Gudžinskienė ) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti https://www.mruni.eu/events

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Disertacijoje „Cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos“ siekiama atskleisti ne tik cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) kompleksiškumą – kaip vyksta ugdymas(is), kas organizuoja ugdymo(si) aplinkas, bet ir kokie sveikatos kompetencijos sandai yra svarbūs sergant I tipo diabetu. Šioje disertacijoje fokusuojamasi į cukriniu diabetu sergančių vaikų sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkas. Remiantis teoriniu ir empiriniu tyrimais išskirtos neformalios sveikatos kompetencijos ugdymo(si) aplinkos, aptartas jų organizavimas, aprašyti sveikatos ugdytojai ir taikomos ugdymo(si) veiklos bei metodai. Disertaciniu tyrimu pagrįstų žinių pagrindu bus galima modeliuoti sveikatos kompetencijos ugdymą(si) skirtingose aplinkose ir prisidėti prie antrinės prevencijos įgyvendinimo bei I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų gyvenimo kokybės gerinimo.

Disertacijos gynimo taryba:

XXVII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Lietuvos pradinių klasių mokinių sėkmė tarptautiniuose skaitymo tyrimuose: kaip užtikrinti tvarumą?“

Primename, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. 15.00-17.00 vyks Edukacijos forumas „Lietuvos pradinių klasių mokinių sėkmė tarptautiniuose skaitymo tyrimuose: kaip užtikrinti tvarumą?“.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, pradinių klasių mokytojus, visus, kuriems aktualūs pradinio ugdymo klausimai.

Apie pranešėją

dr. Ramutė Skripkienė – Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų departamento Pasiekimų tyrimų skyriaus specialistė, daugiau nei 10 metų koordinuojanti tarptautinio tyrimo IEA PIRLS vykdymą Lietuvoje. Be to, Ramutė yra valstybinės kalbos vadovėlių bei kitų mokymo ir metodinių priemonių autorė, valstybinės kalbos programų pradinėms klasėms autorė, pradinio ugdymo bendrųjų programų ir metodinių rekomendacijų bendraautorė, tarptautinių programų Zipio draugai ir Obuolio draugai ekspertė.

XXV Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė
Nariai:
prof. dr. Daiva Jakavonytė – Staškuvienė
doc.dr. Jolita Kudinovienė
dr. Ramutė Skripkienė

Tarptautinės nuotolinės konferencijos ,,Achievements of 21st Century Scientific Community” ir ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges”

Dniepro tęstinio mokymo akademijos (Dniepras, Ukraina) studentų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų mokslinė draugija ir Tarptautinio elektroninio mokslinio ir praktinio žurnalo ,,International Electronic Scientific and Practical Journal” redakcija ,,WayScience” (http://www.wayscience.com/) kviečia į dvi tarptautines nuotolines konferencijas ,,Achievements of 21st Century Scientific Community” ir ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges”. Pirmoji konferencija ,,Achievements of 21st Century Scientific Community” vyks 2023m. rugsėjo 13-14 dienomis http://www.wayscience.com/en/1st-conference-14-15-september-2023/ ir yra skirta  pasiekimams  įvairiose mokslo srityse įvertinti. Antroji konferencija ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges” vyks rugsėjo 21-23 dienomis http://www.wayscience.com/en/2nd-conference-21-22-september-2023/ ir skirta  šiuolaikinėms pedagoginės veiklos problemoms spręsti, švietimo uždaviniams ir naujovėms įgyvendinti. Yra galimybė publikuoti straipsnius.  Straipsnius ir informaciją ape autorius siųskite : [email protected]. Detali registracijos informacija http://www.wayscience.com.

Aktuali informacija: Konferencijos.pdf

                                     Konferencija rugsėjo 14-15-2023.pdf

                                     Konferencija  rugsėjo 21-22-2023.pdf

Taip pat galima prisijungti:

Telegram: https://t.me/wayscience

Facebook: https://www.facebook.com/WayScience

Whatsapp: https://chat.whatsapp.com/D25xhz9GIrv3kEWUyCxxIr/

Viber: https://invite.viber.com/?g2=AQAsn%2FLzpp0QvU93bydYscgs2t0LteH4MbO1%2BlcTgkCFWJ2Cw4b8o3XMXUB%2F%2FPTX

Linkedin: https://www.linkedin.com/in/valerii-marenichenko-596577242/

EERA prezidentas Joe O’Hara atidaro konferenciją iškiliuose Glasgow universiteto rūmuose.

Ši konferencija buvo paskutinis Joe O’Hara renginys EERA prezidento vaidmenyje. Jis baigė savo 5 metų presidento kadenciją. 

Deleuze ir Guattari studijų stovykla. 

Belgrado universitete, Serbijoje, liepos 3–7 d. vyko tarptautinė, jau penkioliktoji Deleuze ir Guattari studijų stovykla. Mokslininkai, doktorantai ir besidomintys šių autorių filosofija penkias dienas diskutavo apie jos taikymą įvairiose mokslų srityse: sociologijoje, architektūroje, psichiatrijoje, menotyroje, politikoje, ugdyme ir kt. Pranešimus skaitė ir su teoriniu Deleuzo ir Guattari konceptų taikymu supažindino Ian Buchanan, Janae Scholtz, Anthony Faramelli, Andrija Filipović ir Jovan Ćekić. Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai brėžė kartografijas ir galios bei prievartos diagramas, taikė diferencinį metodą. Stovykloje dalyvavo ir VU doktorantė Rūta Gajauskaitė: „Paskaitos dirbtuvės praplėtė ir pagilino supratimą, kaip yra ir gali būti taikoma Deleuze ir Guattari filosofija. Taip pat įdomu buvo matyti filosofus nesutariančius dėl konceptų reikšmių – tai padrąsina toliau skaityti ir savitai aiškinti tekstus, ypač ,,Tūkstantį plokštikalnių”.”

Tarptautinė doktorantų konferencija Airijoje.

Birželio 12-16 d. Maynooth Universitete, Airijoje, VU edukologijos doktorantės Jurgita Bagdonaitė ir Rūta Gajauskaitė dalyvavo tarptautinėje doktorantų konferencijoje. Penkių dienų pranešimus ir diskusijas koordinavo prof. Carl-Andres Safstrom ir prof. Gert Biesta. Doktorantai iš Čilės, Saudo Arabijos ir Europos šalių pristatė atliekamus ar planuojamus atlikti tyrimus. Susipažinta ne tik su edukologinių temų įvairove (nuo mokytojų rengimo iki neoliberalizmo kritikos, solidarumo bei socialinio teisingumo mokyklose), bet ir paliestos doktorantūros organizavimo ir vykdymo sistemos skirtingose šalyse. Tai buvo trečioji tokia konferencija, planuojama  ir kitais metais ją organizuoti. Konferencijoje ypač verta dalyvauti tiems, kurie rašo demokratinio, socialinio-pilietinio ugdymo temomis. Konferencijos esminė nauda – galimybė gauti gausų, įvairų grįžtamąjį ryšį atliekamo ar planuojamo atlikti tyrimo klausimais.

LETA doktorantų dalyvavimas Europos edukacinių tyrimų asociacijos vasaros stovykloje

Antra, šioje stovykloje daug dėmesio buvo skiriama netik pačiai metodologijai, bet ir buvo mokoma, kaip pristatyti savo tyrimą. Šių metų stovykloje pristatomų studentų tyrimų pristatymo būdas – stendinis pranešimas. Kiekvienas doktorantas ar doktorantė turėjo pristatyti savo tyrimą, arba tyrimo dalį stendinio pranešimo priemonėmis. Stendinio pranešimo plakato rengimui buvo skirtos atskiros dirbtuvės, kuriose mokoma naudotis įvairiais plakatų gamybos bei dizaino instrumentais. Man susidūrimas su stendiniais pranešimais tapo dar vienu pirmuoju doktorantūros studijų kartu.

Trečia. Tobulai atpalaiduojanti aplinka, kurioje kiekvienas dalyvis atviras kito dalyvio idėjoms, klausimams, susidomėjimams. Ši stovykla yra akademinis nuotykis, tačiau vaikų stovyklos paprastumo pojūtis niekad neapleidžia – pradedantiems tyrėjams čia ypatingai palanki vieta įsilieti į tarptautinį edukologinių tyrimų kontekstą.

O šalia akademinio nuotykio ilgais karštais vakarais nuostabiame Porto mieste, stebint saulėlydį su kolegomis, nutinka netik akademinių nuotykių. Kategoriškai rekomenduoju pirmakursiams ir pirmakursėms ir vyresnių doktorantūros kursų kolegoms.

Gintė Marija Ivanauskienė papildė savo kolegas tokiomis mintimis:

„ši vasaros mokykla buvo puiki proga pažvelgti į savo doktorantūros tyrimą per tyrimų dalyvaujant prizmę. Asmeniškai buvo netikėta, kad tokio tipo tyrimai gali priartėti ir prie aktyvizmo išraiškų, apie ką nemažai diskutavome savo grupelėse. Be to, man, kaip besigilinančiai į mokinių dalyvavimą buvo naudingas per tokią metodologinę prizmą pasigilinimas į patį platesnį dalyvavimo fenomeną“.

 Rūtai Gajauskaitei ši vasaros stovykla patiko ir dar dėl kitų dalykų:

„ši doktorantų vasaros mokykla nustebino dėmesingai sudėliota programa ir gausiomis galimybėmis megzti ryšius. Be pagrindinių paskaitų, dirbome mažesnėse teminėse grupelėse ir projektavome tyrimo dalyvaujant (ang. participatory research) taikymo galimybes savo tyrimuose. Išvykoje į Aveiro universitetą dalyvavome dirbtuvėse, kurių tikslas buvi praktiniais pavyzdžiais iliustruoti partnerystes mezgamas per tyrimus dalyvaujant. Paskaitose, seminaruose ir dirbtuvėse pradėtos diskusijos tęsėsi ir socialinėse veiklose. Taigi EERA vasaros mokykla buvo „prisotinta” formaliu ir neformaliu akademiškumu“.

Tuo tarpu Vaida Padgurskytė savo įspūdžius apibendrino taip: „Nauja vieta – naujos patirtys, bendraminčiai, kolegos, draugai…EERSS – geriausias mano šios vasaros akademinis nuotykis“. Daugiau detalių Vaidos žinutėje LETA nariams (ypač – doktorantams): „Doktorantų vasaros stovyklos metu, pagilinau metodologines žinias, susipažinau su nauja metodologija – „Participatory Research“. Labai džiaugiuosi, kad stovykloje doktorantams buvo suteikiama galimybė susipažinti su metodologinėmis gairėmis, kurios man asmeniškai, visiškai nauja sritis, kuri mane labai gąsdina. Kiekvienas doktorantas turėjo galimybę visą savaitę dirbti su bendraminčiais, kolegomis iš panašių tyrimų tematikų, todėl buvome suskirstyti į grupes. Taigi, visą savaitę diskutavome, analizavome savo tyrimams artimas tematikas, dalinomės patirtimis, įžvalgomis. I kurso doktorantui labai svarbus bendraminčių palaikymas, nes akademinės platybės atrodo gana baugios, bet radus palaikymą ir tas akademinis kelias, atrodo, nebe toks jau baisus. Labai džiaugiuosi, mūsų grupės (Grupė Nr. 8)  vadovėmis – Teresa Dias bei Patricija Sa, kurios aktyviai dalinosi savo kaip tyrėjų patirtimis, įžvalgomis. Kasdien netylančios diskusijos grupėje skatino kalbėti, dalintis savo patirtimis, o tai dar labiau suartino mus. Gaila, kad laikas prabėgo taip greit… Doktorantų  vasaros stovyklos metu, taip pat vykome į Aveiro universitetą „University of Aveiro“, kuriame dalyvavau viename iš keleto pasirenkamų praktinių dirbtuvių (workshops). Mano tyrimo tematikai, puikiai tiko praktiniai užsiėmimai „ Rehearsing Participatory Research With Children… Why, How and What for? (Manuela Goncalves). Praktinių dirbtuvių metu susipažinau su „Participatory Research“ tyrimų metodais, taip pat buvo pristatyta šių tyrimų apžvalga Portugalijos tyrėjų kontekste. Praktinių užsiėmimų metu Aveiro universitete analizavome 3 jaunųjų tyrėjų projektus, kuriuose išsamiai aprašoma/pateikiama pristatoma metodologija, tiriamieji, kontekstas, rezultatai. Tyrimai, kurių pagrindiniai tiriamieji – vaikai yra gana sudėtingi, nes reikalauja itin atsakingo tyrėjo dėmesio bei pasiruošimo, tyrimų etikos principų laikymosi. Galima teigti, kad išvyka į Aveiro universitetą bei dalyvavimas praktinėse dirbtuvėse padėjo dar geriau suprasti jautrios tiriamųjų grupės – vaikų, tyrimų pagrindines nuostatas. Doktorantų vasaros stovykloje, Porto universitete „University of Porto“  dalyvavau dr. Nicole Brown paskaitoje „Participatory research and creative methods in data collection“. Dr.  N. Brown pristatė kaip kūrybiškai galima rinkti duomenis, pildyti tyrėjo žurnalą „ Research journal “. Man, kaip jaunajai tyrėjai nauji duomenų rinkimo metodai itin aktuali tema.  Ketvirtadienio popietę, taip pat turėjome galimybę sudalyvauti Sofia Marques da Silva paskaitoje „Let‘s Start at the Interesting Beginning “ – participatory approaches as arenas of negotiation of systems of knowledge and place-based agendas. Po kiekvienos paskaitos, savo grupėse aptarėme pristatymus, pasidalinome savo įžvalgomis. Taip pat, labai smagu, kad doktorantų vasaros stovyklos metu turėjome puikią galimybę pasimokyti, kaip reikia sukurti plakatą. Tai puiki patirtis, nes rengiant plakatą savo tyrimo tematikai pristatyti, teko susidurti su dilema, kas svarbu, aktualu, ką paminėti, kur yra perteklinė informacija ir kt. Taigi, dabar rengiant plakatą visada žinosiu kelias auksines taisykles, pagrindinius klausimus į kuriuos atsakius, visada sukursi tobulą plakatą savo tyrimo projektui pristatyti. Tačiau, nemanykite, kad doktorantų vasaros stovyklos metu, mes tik mokėmės, dirbome, analizavome pristatymus, tyrėjų patirtis. Po dienos darbų visada reikia pramogų, todėl antradienio pavakarę turėjome puikią ekskursiją „Worst Tour“. Skamba, nekaip, sutinku, bet kaip sakiau Kolegoms: „Blogiausia – geriausia ekskursija 😊“. 3 valandos pralėkė labai greit, nors nuovargio tikrai būta, bet patys atokiausi Porto miestelio kampeliai užgniauždavo kvapą ir leisdavo vėl keliauti toliau, nes vis norėdavome pamatyti, o kas toliau, kur toliau… Apibendrinant, galima teigti, kad doktorantų vasaros stovykloje Portugalijoje, pagilinau žinias metodologiniame kontekste, sužinojau apie kitokius duomenų rinkimo/apdorojimo būdus, užmezgiau kontaktų tinklus su kitais doktorantais, tyrėjais, mokslininkais iš  kitų akademinių bendruomenių, susiradau draugų, bendraminčių, kurių tyrimų tematikos gana artimos. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę patobulėti ne tik akademinėse bet ir socialinėse bendruomenėse. Taigi, Porto universiteto doktorantų vasaros mokykla – „EERSS – geriausias mano šios vasaros nuotykis!!!“.

Sveikiname naują daktarę  Rasą Didžiulienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją.

Sveikiname naują daktarę Rasą Didžiulienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Profesinės laimės subjektyvus suvokimas mokytojų bendruomenėje: lyginimas lyties aspektu  (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Genutė Gedvilienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj. 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Disertacijoje nagrinėjamas profesinės laimės subjektyvus suvokimas mokytojų bendruomenėje lyties aspektu. Tyrime keliami probleminiai klausimai: Kaip subjektyvaus profesinės laimės suvokimo konstruktas pasireiškia Lietuvos mokytojų bendruomenėje? Kokie egzistuoja mokytojų tipai pagal tiriamą požymį (subjektyvų profesinės laimės suvokimą) ir koks yra šių tipų santykinis paplitimas šalies mokytojų bendruomenėje? Kokie egzistuoja lyčių skirtumai pagal: a) subjektyvų laimės pojūtį mokytojo profesijoje; b) apibūdinančius vidinių psichologinių mokytojo asmenybės savybių pasiskirstymus ir profesinę bei darbo aplinką? 

Teorinėje disertacijos dalyje atlikta mokytojų profesinės laimės sąvokos raidos ir transformacijų analizė, aptariamas Lietuvos mokytojo psichosocialinis portretas, atskleidžiami subjektyvaus laimės pojūčio ir darbo pasaulio dermė bei lyties efektai profesinėje veikloje. Greta to aktualizuojamas profesinės laimės konstrukto daugiamatiškumas ir atlikta jo analizė turinio komponentų aspektu. Atlikto empirinio tyrimo metu atskleista socialinių ir profesinio konteksto veiksnių raiška ir sąsajos su profesine laime bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų populiacijoje (N=1902). Šis tyrimas, tikėtina padės nustatyti svarbius mokytojų profesinės laimės suvokimo veiksnius ir paskatins mokytojų refleksiją ir pozityvų asmenybės kitimą, plėtojant šią temą bei gryninant visą mokyklos bendruomenę apimančios profesinės laimės formavimo(si) sampratas.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,STEM ugdymas Lietuvoje: posthumanizmo perspektyva”(Edukologija (S 007), mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti  Vilniaus universiteto, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją: 

Disertacijoje teigiama, kad STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics) ugdymas yra potencialus edukacinis atsakas antropoceno eros iššūkiams. Darbe keliamas tikslas – išanalizuoti STEM ugdymo filosofines bei ideologines prielaidas antropoceno kontekste ir identifikuoti posthumanistines jo rekonceptualizavimo galimybes Lietuvoje. Atskleista, jog dominuojantis instrumentalistinis STEM ugdymo diskursas diktuoja atitinkamą gamtamokslinio raštingumo sampratos interpretavimą ir vertinimą besiremiantį pozityvistinėmis, ontologinėmis ir epistemologinėmis nuostatomis. Disertacijoje įrodinėjamama, kad ugdymo filosofijos diskurse posthumanistinėmis vadintinos idėjos yra aktualios STEM ugdymui. Tarp siūlomų idėjų minėtina kitokia žmogaus samprata; binarinės objekto/subjekto logikos kvestionavimas bei feminizmo, post-kolonializmo, anti-rasizmo teorijos. Daugiapakopės STEAM ugdymo ekspertų (n=45) apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje sutinkamos keturios STEAM konceptualizacijos: 1) Transhumanistinis STEM+A; 2) Posthumanistinis STEAM; 3) Kapitaloceno STEM+A; 4) Plantacioceno STEM. Disertacijoje teigiama, jog antroji ekspertų suformuluota transdisciplininė, post-normalaus mokslo STEAM konceptualizacija vadintina posthumanistine ir įgalina vystyti ne tik techno-mokslinius, inžinerinius antropoceno sprendinius, bet ir keisti jos fundamentalias prielaidas. Posthumanistinis STEAM kvestionuoja tiek disciplinų ribas, tiek žmogocentrizmą, tiek asimetriškus galios santykius reprodukuojančias sistemas, tame tarpe ir pačius gamtamokslius dalykus.

Disertacijos gynimo taryba: