LETA istorija
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos istorijos bruožai
- Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) buvo įkurta 1998 m. kovo 24 d. Kauno technologijos universiteto edukologijos mokslinės grupės iniciatyva. LETA tikslas, fiksuotas jos Įstatuose, – suburti Lietuvos edukacinių tyrimų specialistus, apjungti jų pastangas tobulinant edukacinius tyrimus, diegiant ir propaguojant pažangią švietimo ir ugdymo patirtį, plečiant analogiškus ryšius su tarptautinėmis organizacijomis.
- LETA įstatai buvo priimti 1999 m. balandžio 14 d. Aukščiausias Asociacijos valdymo organas – visuotinis susirinkimas. Vykdomoji valdžia – LETA valdyba, sudaroma iš prezidento, sekretoriaus, iždininko ir komiteto pirmininkų. Jeigu Asociacijoje daugiau nei 50 narių, renkamas viceprezidentas. Asociacijos buveinė buvo įsteigta Kaune, Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto patalpose (Donelaičio g. 20). Pirmoji ir ilgametė Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė – prof. habil.dr. Palmira Jucevičienė. LETA prezidente taip pat yra buvusi prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė. Sekretoriaus ir iždininko statuse yra pabuvoję nemažai mokslininkų; vienas efektyviausių – dr. Andrius Eidimtas.
- Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija buvo kuriama sekant Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) pavyzdžiu, nes jau LETA kūrimo metu buvo galvojama, jog vienas iš šios Asociacijos uždavinių – tapti kolektyviniu EERA nariu. Užtikrinus glaudesnius ryšius su Europos šalių tyrinėtojais, sklandesnį įsijungimą į europinius tinklus, turint platesnes galimybes giliau pažinti jų patirtį, buvo tikimasi užtikrinti Lietuvos edukacinių tyrimų kokybinį šuolį. Šia linkme buvo dirbama labai intensyviai ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija jau net po nepilnų vienerių metų (1999 m. vasario 23 d.) įsijungė į Europos edukacinių tyrimų asociaciją, o po kelerių metų LETA prezidentas tapo EERA valdybos nariu.
- Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija buvo organizuojama tematinių tinklų (kaip minėta, sekant EERA pavyzdžiu), kurių organizacinę veiklą vykdė jų komitetai, principu. LETA įkūrimo metu buvo sudaryti šie komitetai ir išrinkti jų pirmininkai:
- Aukštojo ir aukštesniojo mokslo – prof. P. Jucevičienė
- Bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų – prof. K. Miškinis
- Didaktinių sistemų ir edukacinių technologijų tyrimų – doc.(vėliau – prof.) L.Šiaučiukėnienė
- Edukacinių tyrimų ir inovacijų informacijos – 2011 (vėliau – doc., prof.) B. Janiūnaitė
- Ikimokyklinio ugdymo – doc. (vėliau – prof.) Juodaitytė
- Jaunųjų mokslininkų ugdymo – prof. K. Kardelis
- Profesinio ugdymo – prof. V. Šernas
- Socialinio ugdymo – doc. (vėliau – prof.) I. Leliūgienė
- Švietimo vadybos – doc. (vėliau – prof.) V. Targamadzė
- Tęstinio ir neformalaus ugdymo – doc. (vėliau – prof.) N. Večkienė
- Ugdymo metodologijos, filosofijos ir istorijos – prof. V. Jakavičius
Taip pat buvo numatytas suformuoti Specialiojo ugdymo bei pedagogų rengimo tinklas ir jo komitetas. Įsikūrusi Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija ėmėsi darbo. Vienas iš svarbiausių darbų – padėti Lietuvoje vykstančiai ugdymo mokslo plėtrai iš pedagogikos į edukologiją ir ypač – plėtoti edukacinių tyrimų kultūrą, ją suartinti su Vakarų pasaulio, pirmiausia – Europos tyrimų kultūra. Didelė mūsų šalies edukologų problema buvo ta, kad tuo metu Lietuvos mokslo valdymui didžiausią įtaką turėję gamtos mokslų atstovai pripažino tik kiekybinius, pozityvistine nuostata grįstus tyrimus. Tuo tarpu Lietuvos edukologai jau vykdė ir kokybinius tyrimus, grįstus interpretacine paradigma. Šie tyrimai sulaukdavo kritikos iš minėtų gamtos mokslų atstovų, nors interpretacinis požiūris jau senokai buvo praktikuojamas Europos edukacinių tyrimų asociacijos kolektyvinių narių, atstovaujančių įvairias šalis. 2000 m. LETA vykdė programą „Edukacinių tyrimų vaidmens ir principų kaita: Baltijos šalys vakarų šalių kontekste”. Buvo vienijamasi su Estijos mokslininkais, EERA nariais. Europos edukacinių tyrimų asociaciją atstovavę žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai (pagal EERA nuostatus šiai Asociacijai galėjo priklausyti viso pasaulio, net tik Europos tyrinėtojai) iš Švedijos (prof. Lennart Svenson, Lundo universitetas), Anglijos (prof. David Bridges, Kembridžo universitetas), Kanados (prof. Lorraine Savoie-Zajc, Kvebeko (Quebeck) universitetas) ėmėsi padėti Lietuvos edukologams plėsti Lietuvos tyrimų metodologijos akiratį. Šie mokslininkai vienerius metus periodiškai atvykdavo į Lietuvą ir vedė metodologinius seminarus. Juose dalyvavo ne tik mūsų edukologijos mokslininkai bei doktorantai, bet į šiuos seminarus buvo kviečiami ir edukologų pagrindiniai oponentai – gamtos mokslų atstovai, dalyvavę šalies mokslo valdymo struktūrose. Reikia pažymėti, kad šie seminarai turėjo didelės įtakos tam, kad Lietuvos edukologijos mokslininkai išsikovotų galimybę vykdyti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius tyrimus. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija skyrė nuolatinį dėmesį jaunųjų mokslininkų ugdymui doktorantūros studijose. Norint, kad daugiau doktorantų taptų LETA nariais, būsimieji mokslininkai buvo atleidžiami nuo LETA nario mokesčio. Konkrečių universitetų atstovų, kurie buvo aktyvūs LETA nariai, iniciatyva buvo organizuojamos doktorantų ir jų vadovų mokslinės konferencijos.
2011 m. LETA iniciatyva buvo vykdytas edukologijos mokslininkų poreikio ateities Lietuvoje tyrimas. Buvo nustatyta, kad tuo metu šių mokslininkų daugumą sudarė asmenys, vyresni nei 45 metų amžiaus. Todėl pastebėta, kad per 20 metų (iki 2031 metų) reikės regeneruoti vien tik šią mokslininkų kohortą. Jeigu Lietuva tik akcentuotų dabartinę šalies būklę ir nesiektų jos gerinti, kiekvienais metais (per visus sekančius 20 metų) būtų reikėję priimti į edukologijos doktorantūrą maždaug po 30 doktorantų (atsižvelgiant į tai, kad geriausiu atveju disertacijas apgina 2/3 priimtųjų į doktorantūra asmenų) tam, kad būtų regeneruota aukštajame moksle tuo metu dirbusi edukologijos daktarų kohorta. Tačiau buvo manoma, kad to neužtenka: siekiant mūsų šalies konkurencingumo šuolio, taigi – ir daug efektyvesnio, nei iki tol, žinių ekonomikos bei žinių, besimokančios visuomenės plėtojimo, reikia sutelkti pastangas aprūpinti švietimą edukologijos daktaro kompetenciją turinčiais darbuotojais – ten, kur jų reikia (pvz., Vokietijoje netgi aukštesniosios vidurinio ugdymo pakopos daugumos mokyklų vadovai turi daktaro laipsnį). Tačiau pirmiausia reikėjo ištirti, ar Lietuvos švietime toks poreikis yra jaučiamas. Tuo tikslu buvo vykdyta ekspertų apklausa. Buvo apklausti 89 asmenys, pagal jų užimamas pareigas ir kompetenciją laikytini ekspertais (ŠMM, universitetų, kolegijų, švietimo skyrių, švietimo, mokymo centrų vadovybės atstovai). Atliktas tyrimas nustebino savo rezultatais: buvo nustatyta, jog darbui įvairiose Lietuvos švietimo pareigybėse (išskyrus edukologijos įvairių dalykų dėstytojus ir šių katedrų vedėjus – tai ir taip buvo aišku) reikėjo maždaug 2,7 tūkst. edukologijos mokslo daktarų, taigi kasmet, pradedant 2011 m., dešimties metų laikotarpiu būtų reikėję priimti po 400 doktorantų (įskaitant, kad 2/3 jų apgins disertacijas). Tiesa, LETA pozicija buvo labiau rezervuota šiuo klausimu; įvertinant Lietuvos finansinę situaciją ir kitų mokslo sričių poreikius, buvo manoma, kad tai nerealu. Todėl buvo laikomasi pozicijos, kad kasmet reikėtų priimti mažiausiai bent po 100 edukologijos doktorantų, labai atsakingai formuluojant jų disertacijų temas, sudarant individualias studijų programas bei jiems padedant planuoti jų karjerą. Taip pat LETA laikėsi pozicijos, kad šią problemą reikėtų spręsti ne ilgiau kaip per 10 metų, nes vėliau šalies atsilikimas, žinant vakarų šalių vystymosi tempus 21-ajame amžiuje, būtų nebepataisomas.
LETA didelį dėmesį skyrė ryšių su EERA palaikymui Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos nariai buvo nuolat supažindami su EERA vykdomomis iniciatyvomis, skatinami dalyvauti EERA organizuojamose kasmetinėse Europos edukacinių tyrimų (ECER) konferencijose. Remiantis EERA tinklalapio duomenimis (https://eera-ecer.de/), Lietuvos edukologai šioje konferencijoje kasmet vidutiniškai pristatydavo 11 mokslinių pranešimų. Tiesa, dalyvavimo aktyvumas įvairias metais buvo skirtingas. Ypač daug mokslinių pranešimų Lietuvos mokslininkai pristatė 2005 metais – net 35. Daug galimybių taip pat turėjo ir edukologijos doktorantai, kurie skaito pranešimus šioje konferencijoje nuo 2004 metų. Jie buvo kviečiami į EERA organizuojamas vasaros stovyklas, galėjo dalyvauti ne tik doktorantų konferencijoj, bet ir mokymuose, vykstančiuose kelias dienas prieš kasmetines EERA konferencijas, jų dalyvavimui buvo teikiamos įvairios mokestinės lengvatos. LETA teikė pasiūlymus ir kitas iniciatyvas Europos edukacinių tyrimų asociacijos valdybai: kėlė klausimą dėl mokslo žurnalų ir, atitinkamai, juose spausdintų straipsnių cituojamumo Europos erdvėje galimybės sukūrimo (vėliau EERA netgi ėmėsi iniciatyvos vykdyti tokio pobūdžio ES finansuojamą projektą), taip pat buvo siūlyta išplėsti galimybę publikuoti vertingus mokslo straipsnius, parengtus ECER konferencijose skaitytų pranešimų pagrindu. LETA nuolat palaikė EERA pilietines iniciatyvas, svarbias Europos socialiniams mokslams, o ypač – edukologijai.