XXVII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Lietuvos pradinių klasių mokinių sėkmė tarptautiniuose skaitymo tyrimuose: kaip užtikrinti tvarumą?“

Primename, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. 15.00-17.00 vyks Edukacijos forumas „Lietuvos pradinių klasių mokinių sėkmė tarptautiniuose skaitymo tyrimuose: kaip užtikrinti tvarumą?“.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, pradinių klasių mokytojus, visus, kuriems aktualūs pradinio ugdymo klausimai.

Apie pranešėją

dr. Ramutė Skripkienė – Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų departamento Pasiekimų tyrimų skyriaus specialistė, daugiau nei 10 metų koordinuojanti tarptautinio tyrimo IEA PIRLS vykdymą Lietuvoje. Be to, Ramutė yra valstybinės kalbos vadovėlių bei kitų mokymo ir metodinių priemonių autorė, valstybinės kalbos programų pradinėms klasėms autorė, pradinio ugdymo bendrųjų programų ir metodinių rekomendacijų bendraautorė, tarptautinių programų Zipio draugai ir Obuolio draugai ekspertė.

XXV Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė
Nariai:
prof. dr. Daiva Jakavonytė – Staškuvienė
doc.dr. Jolita Kudinovienė
dr. Ramutė Skripkienė

Sveikiname naują daktarę Rasą Greenspon sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Pagalba dėstytojams kuriant į mokymąsi orientuotą vertinimą technologijomis grindžiamoje mokymosi aplinkoje (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Airina Volungevičienė, mokslinis konsultantas – prof. dr. Erno Lehtinen) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r. 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Technologijomis grindžiamoje mokymo(si) aplinkoje mokymo(si) ir vertinimo praktikos dažnai reikalauja skirtingo požiūrio, nes pedagoginių praktikų, veiksmingų mokyme auditorijose, taikymas neveikia, nes TGM aplinka įgalina dėstytojus ir besimokančiuosius naudotis naujomis sąveikoms ir grįžtamojo ryšio galimybėms. Pasitelkiant kokybinę prieigą, šioje disertacija siekiama nustatyti technologijomis grindžiamos mokymo(si) aplinkos potencialą padėti dėstytojams kurti į mokymąsi orientuotą vertinimą. Išvados padarytos remiantis teorine analize ir dviejų etapų empirinio tyrimo radiniais, pvz., kokybiniu tyrimu, įgyvendintu atliekant pusiau struktūruotus interviu su tos srities ekspertais (interviu su ekspertais) ir atvejo analizę pasirinktoje aukštojo mokslo institucijoje (interviu su dėstytojais bei studijų dalykų analizė Moodle nuotolinio mokymosi aplinkoje). 

Šis tyrimas patvirtino, kad į mokymąsi orientuoto vertinimo įgyvendinimas TGM aplinkoje yra sudėtingas procesas, tačiau technologinių sprendimų, palengvinančių vertinimą, panaudojimas turi daug naudos. TGM aplinkos potencialas mokymosi proceso lengvinimui ir gerinimui gali būti stebimas: TGM aplinka sukuria galimybes skatinti savireguliacinį mokymą(si) bei sudaro sąlygas interaktyviam mokymui(si) ir grįžtamajam ryšio teikimui. TGM aplinka palengvina vertinimą, aprūpindama dėstytojus besimokančiųjų mokymosi pažangos stebėjimo įrankiais, įgalina savalaikį grįžtamojo ryšio teikimą bei palaiko į besimokantįjį orientuotą požiūrį.

Disertacijos gynimo taryba:

Maloniai primename, kad vis dar vyksta registracija į Kauno technologijos universitete 2023 m. spalio 12-13 d. organizuojamą VII-ąją Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferenciją „UGDYMAS IR ŠVIETIMAS: ĮVAIROVĖS VERTĖ“, skirtą Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms. Konferencijoje, pirmąją dieną, taip pat dalyvaus Europos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Marit Honerød Hoveid. Kviečiame aktyviai registruotis ir kartu kurti mokslo šventę!

Maloniai kviečiame į konferenciją!

Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto organizuojama VII-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija „Ugdymas ir švietimas: įvairovės vertė“

Skiriama Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms.

2023 m. spalio 12 – 13 d., A. Mickevičiaus g. 37, 44244 Kaunas, Aula – 202 a.

XXI amžiuje daugelis socialinės ir kultūrinės įvairovės formų vis labiau pripažįstamos ir įtraukiamos į švietimo ir ugdymo praktiką, įskaitant tiek ugdymo turinį, tiek ir pačius edukacijos tyrimus. Nors tai sudėtinga ir daug diskusijų sukelianti tema, visgi kartu tai ir pokyčių visuomenėje varomoji jėga. Šiuolaikinio ugdymo ir švietimo kontekste įvairovė dažnai apima, tačiau neapsiriboja, tokiais klausimai, kaip etniškumas, negalia, lytis ir seksualumas, amžius, religija, kalba, geografija (vieta), kultūra. Visos šios egzistuojančios įvairovės formos turi neginčytiną poveikį mokymo programoms, pedagoginėms strategijoms, lyderystei, švietimo kultūrai ir kt. Iš esmės visa švietimo sistema yra sukurta įvairovės pagrindu: pradedant skirtingomis mokymo teorijomis ir požiūriais, skirtais ugdymo ir vertinimo modeliams analizuoti, taikyti ir realizuoti, baigiant švietimo tyrimų metodų ir metodikų įvairove; žvelgiant į švietimą ir ugdymą nuo ikimokyklinio, pradinio ugdymo iki pat aukštojo mokslo. Įvairovė vienu metu sukuria įtampą, tačiau ir meta iššūkį sukurti teigiamą perspektyvą, t. y., išnaudoti įvairovės mums sukuriamą potencialą. Todėl ugdymo ir švietimo tyrėjai, praktikai ir politikai vis dažniau susiduria su klausimais: kokia įvairovės įtaka ugdymo ir švietimo procesams; su kokiais iššūkiais, susijusiais su įvairove, susiduriama švietimo ir ugdymo praktikoje ir tyrimuose; kaip edukaciniai tyrimai gali padėti išspręsti iššūkius, kylančius dėl didėjančios įvairovės ir jos formų, koks šių tyrimų poreikis ir vaidmuo; kokie vaidmenys tenka praktikams, mokslininkams ir politikams šiose procesuose?

Pirmoji konferencijos diena (spalio 12 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendroms veikloms.  Darbas vyks kontaktiniu būdu Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 44244 Kaunas, Aula – 202 a.).

Antroji konferencijos diena (spalio 13 d.) skirta darbui sekcijose; sekcijų darbas planuojamas dvejose sekcijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos. 

Darbas visose sekcijose planuojamas „gyvai“ Kauno technologijos universitete, išskyrus tarptinklines sekcijas, į kurias galima bus jungtis nuotoliniu būdu. Tikslios darbo sekcijose vietos ir prisijungimo prie nuotolinės sekcijos informacija bus įrašytos galutinėje konferencijos programoje.

Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2023 m. rugsėjo mėn. 25 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2023 m. spalio mėn. 8 d. Registracija vykdoma jau dabar sekant šią nuorodą:

https://lera.lt/produktas/vii-oji-lietuvos-edukaciniu-tyrimu-asociacijos-leta-konferencija-ivairoves-verte-ugdyme-ir-svietime/

Plačiau: https://lera.lt/leta-konferencijos/ugdymas-ir-svietimas-ivairoves-verte/

Tarptautinės nuotolinės konferencijos ,,Achievements of 21st Century Scientific Community“ ir ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges“

Dniepro tęstinio mokymo akademijos (Dniepras, Ukraina) studentų, doktorantų ir jaunųjų mokslininkų mokslinė draugija ir Tarptautinio elektroninio mokslinio ir praktinio žurnalo ,,International Electronic Scientific and Practical Journal“ redakcija ,,WayScience“ (http://www.wayscience.com/) kviečia į dvi tarptautines nuotolines konferencijas ,,Achievements of 21st Century Scientific Community“ ir ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges“. Pirmoji konferencija ,,Achievements of 21st Century Scientific Community“ vyks 2023m. rugsėjo 13-14 dienomis http://www.wayscience.com/en/1st-conference-14-15-september-2023/ ir yra skirta  pasiekimams  įvairiose mokslo srityse įvertinti. Antroji konferencija ,,Education via Distance Learning and other Pedagogical Challenges“ vyks rugsėjo 21-23 dienomis http://www.wayscience.com/en/2nd-conference-21-22-september-2023/ ir skirta  šiuolaikinėms pedagoginės veiklos problemoms spręsti, švietimo uždaviniams ir naujovėms įgyvendinti. Yra galimybė publikuoti straipsnius.  Straipsnius ir informaciją ape autorius siųskite : [email protected]. Detali registracijos informacija http://www.wayscience.com.

Aktuali informacija: Konferencijos.pdf

                                     Konferencija rugsėjo 14-15-2023.pdf

                                     Konferencija  rugsėjo 21-22-2023.pdf

Taip pat galima prisijungti:

Telegram: https://t.me/wayscience

Facebook: https://www.facebook.com/WayScience

Whatsapp: https://chat.whatsapp.com/D25xhz9GIrv3kEWUyCxxIr/

Viber: https://invite.viber.com/?g2=AQAsn%2FLzpp0QvU93bydYscgs2t0LteH4MbO1%2BlcTgkCFWJ2Cw4b8o3XMXUB%2F%2FPTX

Linkedin: https://www.linkedin.com/in/valerii-marenichenko-596577242/

EERA prezidentas Joe O’Hara atidaro konferenciją iškiliuose Glasgow universiteto rūmuose.

Ši konferencija buvo paskutinis Joe O’Hara renginys EERA prezidento vaidmenyje. Jis baigė savo 5 metų presidento kadenciją. 

Deleuze ir Guattari studijų stovykla. 

Belgrado universitete, Serbijoje, liepos 3–7 d. vyko tarptautinė, jau penkioliktoji Deleuze ir Guattari studijų stovykla. Mokslininkai, doktorantai ir besidomintys šių autorių filosofija penkias dienas diskutavo apie jos taikymą įvairiose mokslų srityse: sociologijoje, architektūroje, psichiatrijoje, menotyroje, politikoje, ugdyme ir kt. Pranešimus skaitė ir su teoriniu Deleuzo ir Guattari konceptų taikymu supažindino Ian Buchanan, Janae Scholtz, Anthony Faramelli, Andrija Filipović ir Jovan Ćekić. Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai brėžė kartografijas ir galios bei prievartos diagramas, taikė diferencinį metodą. Stovykloje dalyvavo ir VU doktorantė Rūta Gajauskaitė: „Paskaitos dirbtuvės praplėtė ir pagilino supratimą, kaip yra ir gali būti taikoma Deleuze ir Guattari filosofija. Taip pat įdomu buvo matyti filosofus nesutariančius dėl konceptų reikšmių – tai padrąsina toliau skaityti ir savitai aiškinti tekstus, ypač ,,Tūkstantį plokštikalnių“.“

Tarptautinė doktorantų konferencija Airijoje.

Birželio 12-16 d. Maynooth Universitete, Airijoje, VU edukologijos doktorantės Jurgita Bagdonaitė ir Rūta Gajauskaitė dalyvavo tarptautinėje doktorantų konferencijoje. Penkių dienų pranešimus ir diskusijas koordinavo prof. Carl-Andres Safstrom ir prof. Gert Biesta. Doktorantai iš Čilės, Saudo Arabijos ir Europos šalių pristatė atliekamus ar planuojamus atlikti tyrimus. Susipažinta ne tik su edukologinių temų įvairove (nuo mokytojų rengimo iki neoliberalizmo kritikos, solidarumo bei socialinio teisingumo mokyklose), bet ir paliestos doktorantūros organizavimo ir vykdymo sistemos skirtingose šalyse. Tai buvo trečioji tokia konferencija, planuojama  ir kitais metais ją organizuoti. Konferencijoje ypač verta dalyvauti tiems, kurie rašo demokratinio, socialinio-pilietinio ugdymo temomis. Konferencijos esminė nauda – galimybė gauti gausų, įvairų grįžtamąjį ryšį atliekamo ar planuojamo atlikti tyrimo klausimais.

LETA doktorantų dalyvavimas Europos edukacinių tyrimų asociacijos vasaros stovykloje

Antra, šioje stovykloje daug dėmesio buvo skiriama netik pačiai metodologijai, bet ir buvo mokoma, kaip pristatyti savo tyrimą. Šių metų stovykloje pristatomų studentų tyrimų pristatymo būdas – stendinis pranešimas. Kiekvienas doktorantas ar doktorantė turėjo pristatyti savo tyrimą, arba tyrimo dalį stendinio pranešimo priemonėmis. Stendinio pranešimo plakato rengimui buvo skirtos atskiros dirbtuvės, kuriose mokoma naudotis įvairiais plakatų gamybos bei dizaino instrumentais. Man susidūrimas su stendiniais pranešimais tapo dar vienu pirmuoju doktorantūros studijų kartu.

Trečia. Tobulai atpalaiduojanti aplinka, kurioje kiekvienas dalyvis atviras kito dalyvio idėjoms, klausimams, susidomėjimams. Ši stovykla yra akademinis nuotykis, tačiau vaikų stovyklos paprastumo pojūtis niekad neapleidžia – pradedantiems tyrėjams čia ypatingai palanki vieta įsilieti į tarptautinį edukologinių tyrimų kontekstą.

O šalia akademinio nuotykio ilgais karštais vakarais nuostabiame Porto mieste, stebint saulėlydį su kolegomis, nutinka netik akademinių nuotykių. Kategoriškai rekomenduoju pirmakursiams ir pirmakursėms ir vyresnių doktorantūros kursų kolegoms.

Gintė Marija Ivanauskienė papildė savo kolegas tokiomis mintimis:

„ši vasaros mokykla buvo puiki proga pažvelgti į savo doktorantūros tyrimą per tyrimų dalyvaujant prizmę. Asmeniškai buvo netikėta, kad tokio tipo tyrimai gali priartėti ir prie aktyvizmo išraiškų, apie ką nemažai diskutavome savo grupelėse. Be to, man, kaip besigilinančiai į mokinių dalyvavimą buvo naudingas per tokią metodologinę prizmą pasigilinimas į patį platesnį dalyvavimo fenomeną“.

 Rūtai Gajauskaitei ši vasaros stovykla patiko ir dar dėl kitų dalykų:

„ši doktorantų vasaros mokykla nustebino dėmesingai sudėliota programa ir gausiomis galimybėmis megzti ryšius. Be pagrindinių paskaitų, dirbome mažesnėse teminėse grupelėse ir projektavome tyrimo dalyvaujant (ang. participatory research) taikymo galimybes savo tyrimuose. Išvykoje į Aveiro universitetą dalyvavome dirbtuvėse, kurių tikslas buvi praktiniais pavyzdžiais iliustruoti partnerystes mezgamas per tyrimus dalyvaujant. Paskaitose, seminaruose ir dirbtuvėse pradėtos diskusijos tęsėsi ir socialinėse veiklose. Taigi EERA vasaros mokykla buvo „prisotinta“ formaliu ir neformaliu akademiškumu“.

Tuo tarpu Vaida Padgurskytė savo įspūdžius apibendrino taip: „Nauja vieta – naujos patirtys, bendraminčiai, kolegos, draugai…EERSS – geriausias mano šios vasaros akademinis nuotykis“. Daugiau detalių Vaidos žinutėje LETA nariams (ypač – doktorantams): „Doktorantų vasaros stovyklos metu, pagilinau metodologines žinias, susipažinau su nauja metodologija – „Participatory Research“. Labai džiaugiuosi, kad stovykloje doktorantams buvo suteikiama galimybė susipažinti su metodologinėmis gairėmis, kurios man asmeniškai, visiškai nauja sritis, kuri mane labai gąsdina. Kiekvienas doktorantas turėjo galimybę visą savaitę dirbti su bendraminčiais, kolegomis iš panašių tyrimų tematikų, todėl buvome suskirstyti į grupes. Taigi, visą savaitę diskutavome, analizavome savo tyrimams artimas tematikas, dalinomės patirtimis, įžvalgomis. I kurso doktorantui labai svarbus bendraminčių palaikymas, nes akademinės platybės atrodo gana baugios, bet radus palaikymą ir tas akademinis kelias, atrodo, nebe toks jau baisus. Labai džiaugiuosi, mūsų grupės (Grupė Nr. 8)  vadovėmis – Teresa Dias bei Patricija Sa, kurios aktyviai dalinosi savo kaip tyrėjų patirtimis, įžvalgomis. Kasdien netylančios diskusijos grupėje skatino kalbėti, dalintis savo patirtimis, o tai dar labiau suartino mus. Gaila, kad laikas prabėgo taip greit… Doktorantų  vasaros stovyklos metu, taip pat vykome į Aveiro universitetą „University of Aveiro“, kuriame dalyvavau viename iš keleto pasirenkamų praktinių dirbtuvių (workshops). Mano tyrimo tematikai, puikiai tiko praktiniai užsiėmimai „ Rehearsing Participatory Research With Children… Why, How and What for? (Manuela Goncalves). Praktinių dirbtuvių metu susipažinau su „Participatory Research“ tyrimų metodais, taip pat buvo pristatyta šių tyrimų apžvalga Portugalijos tyrėjų kontekste. Praktinių užsiėmimų metu Aveiro universitete analizavome 3 jaunųjų tyrėjų projektus, kuriuose išsamiai aprašoma/pateikiama pristatoma metodologija, tiriamieji, kontekstas, rezultatai. Tyrimai, kurių pagrindiniai tiriamieji – vaikai yra gana sudėtingi, nes reikalauja itin atsakingo tyrėjo dėmesio bei pasiruošimo, tyrimų etikos principų laikymosi. Galima teigti, kad išvyka į Aveiro universitetą bei dalyvavimas praktinėse dirbtuvėse padėjo dar geriau suprasti jautrios tiriamųjų grupės – vaikų, tyrimų pagrindines nuostatas. Doktorantų vasaros stovykloje, Porto universitete „University of Porto“  dalyvavau dr. Nicole Brown paskaitoje „Participatory research and creative methods in data collection“. Dr.  N. Brown pristatė kaip kūrybiškai galima rinkti duomenis, pildyti tyrėjo žurnalą „ Research journal “. Man, kaip jaunajai tyrėjai nauji duomenų rinkimo metodai itin aktuali tema.  Ketvirtadienio popietę, taip pat turėjome galimybę sudalyvauti Sofia Marques da Silva paskaitoje „Let‘s Start at the Interesting Beginning “ – participatory approaches as arenas of negotiation of systems of knowledge and place-based agendas. Po kiekvienos paskaitos, savo grupėse aptarėme pristatymus, pasidalinome savo įžvalgomis. Taip pat, labai smagu, kad doktorantų vasaros stovyklos metu turėjome puikią galimybę pasimokyti, kaip reikia sukurti plakatą. Tai puiki patirtis, nes rengiant plakatą savo tyrimo tematikai pristatyti, teko susidurti su dilema, kas svarbu, aktualu, ką paminėti, kur yra perteklinė informacija ir kt. Taigi, dabar rengiant plakatą visada žinosiu kelias auksines taisykles, pagrindinius klausimus į kuriuos atsakius, visada sukursi tobulą plakatą savo tyrimo projektui pristatyti. Tačiau, nemanykite, kad doktorantų vasaros stovyklos metu, mes tik mokėmės, dirbome, analizavome pristatymus, tyrėjų patirtis. Po dienos darbų visada reikia pramogų, todėl antradienio pavakarę turėjome puikią ekskursiją „Worst Tour“. Skamba, nekaip, sutinku, bet kaip sakiau Kolegoms: „Blogiausia – geriausia ekskursija 😊“. 3 valandos pralėkė labai greit, nors nuovargio tikrai būta, bet patys atokiausi Porto miestelio kampeliai užgniauždavo kvapą ir leisdavo vėl keliauti toliau, nes vis norėdavome pamatyti, o kas toliau, kur toliau… Apibendrinant, galima teigti, kad doktorantų vasaros stovykloje Portugalijoje, pagilinau žinias metodologiniame kontekste, sužinojau apie kitokius duomenų rinkimo/apdorojimo būdus, užmezgiau kontaktų tinklus su kitais doktorantais, tyrėjais, mokslininkais iš  kitų akademinių bendruomenių, susiradau draugų, bendraminčių, kurių tyrimų tematikos gana artimos. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę patobulėti ne tik akademinėse bet ir socialinėse bendruomenėse. Taigi, Porto universiteto doktorantų vasaros mokykla – „EERSS – geriausias mano šios vasaros nuotykis!!!“.

Sveikiname naują daktarę  Rasą Didžiulienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją.

Sveikiname naują daktarę Rasą Didžiulienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Profesinės laimės subjektyvus suvokimas mokytojų bendruomenėje: lyginimas lyties aspektu  (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Genutė Gedvilienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj. 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Disertacijoje nagrinėjamas profesinės laimės subjektyvus suvokimas mokytojų bendruomenėje lyties aspektu. Tyrime keliami probleminiai klausimai: Kaip subjektyvaus profesinės laimės suvokimo konstruktas pasireiškia Lietuvos mokytojų bendruomenėje? Kokie egzistuoja mokytojų tipai pagal tiriamą požymį (subjektyvų profesinės laimės suvokimą) ir koks yra šių tipų santykinis paplitimas šalies mokytojų bendruomenėje? Kokie egzistuoja lyčių skirtumai pagal: a) subjektyvų laimės pojūtį mokytojo profesijoje; b) apibūdinančius vidinių psichologinių mokytojo asmenybės savybių pasiskirstymus ir profesinę bei darbo aplinką? 

Teorinėje disertacijos dalyje atlikta mokytojų profesinės laimės sąvokos raidos ir transformacijų analizė, aptariamas Lietuvos mokytojo psichosocialinis portretas, atskleidžiami subjektyvaus laimės pojūčio ir darbo pasaulio dermė bei lyties efektai profesinėje veikloje. Greta to aktualizuojamas profesinės laimės konstrukto daugiamatiškumas ir atlikta jo analizė turinio komponentų aspektu. Atlikto empirinio tyrimo metu atskleista socialinių ir profesinio konteksto veiksnių raiška ir sąsajos su profesine laime bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų populiacijoje (N=1902). Šis tyrimas, tikėtina padės nustatyti svarbius mokytojų profesinės laimės suvokimo veiksnius ir paskatins mokytojų refleksiją ir pozityvų asmenybės kitimą, plėtojant šią temą bei gryninant visą mokyklos bendruomenę apimančios profesinės laimės formavimo(si) sampratas.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,STEM ugdymas Lietuvoje: posthumanizmo perspektyva“(Edukologija (S 007), mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti  Vilniaus universiteto, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją: 

Disertacijoje teigiama, kad STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics) ugdymas yra potencialus edukacinis atsakas antropoceno eros iššūkiams. Darbe keliamas tikslas – išanalizuoti STEM ugdymo filosofines bei ideologines prielaidas antropoceno kontekste ir identifikuoti posthumanistines jo rekonceptualizavimo galimybes Lietuvoje. Atskleista, jog dominuojantis instrumentalistinis STEM ugdymo diskursas diktuoja atitinkamą gamtamokslinio raštingumo sampratos interpretavimą ir vertinimą besiremiantį pozityvistinėmis, ontologinėmis ir epistemologinėmis nuostatomis. Disertacijoje įrodinėjamama, kad ugdymo filosofijos diskurse posthumanistinėmis vadintinos idėjos yra aktualios STEM ugdymui. Tarp siūlomų idėjų minėtina kitokia žmogaus samprata; binarinės objekto/subjekto logikos kvestionavimas bei feminizmo, post-kolonializmo, anti-rasizmo teorijos. Daugiapakopės STEAM ugdymo ekspertų (n=45) apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje sutinkamos keturios STEAM konceptualizacijos: 1) Transhumanistinis STEM+A; 2) Posthumanistinis STEAM; 3) Kapitaloceno STEM+A; 4) Plantacioceno STEM. Disertacijoje teigiama, jog antroji ekspertų suformuluota transdisciplininė, post-normalaus mokslo STEAM konceptualizacija vadintina posthumanistine ir įgalina vystyti ne tik techno-mokslinius, inžinerinius antropoceno sprendinius, bet ir keisti jos fundamentalias prielaidas. Posthumanistinis STEAM kvestionuoja tiek disciplinų ribas, tiek žmogocentrizmą, tiek asimetriškus galios santykius reprodukuojančias sistemas, tame tarpe ir pačius gamtamokslius dalykus.

Disertacijos gynimo taryba:

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. įvyko Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“.

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. įvyko Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“. Pagrindinį pranešimą tuo pačiu pavadinimu skaitė dr. Rūta Petkutė (Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotoja). Diskusijoje dalyvavo dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universiteto profesorius), dr. Ainius Lašas (KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas), dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys).

Diskusiją apibendrino ir forumą moderavo  prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė, profesorė) ir dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universiteto profesorius). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=WCjMF33bnAI

Sveikiname naują daktarę  Ireną Raudienę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarę Ireną Raudienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Natalija Mažeikienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj. 

Disertacijoje siekiama analizuoti pasiekimų vertinimo situaciją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Remiantis tyrėjų įžvalgomis, vertinimas mokyklose dažnai suvokiamas kaip būdas nustatyti mokinių atliktų darbų vertę, išreikštą balais ar pažymiais, tačiau neišnaudojamas vertinimo potencialas siekiant padėti mokiniams geriau mokytis, ne visuomet atliepiami mokinių individualūs polinkiai ir poreikiai bei vertinama pagal vieną standartą. Disertacijoje siekiama pagrįsti prielaidą, kad vertinimo praktika priklauso ne tik nuo konkretaus mokytojo (-os) kompetencijos, bet yra ir mokyklos kultūros išraiška, kuri formuojasi bendruomenės narių kasdienių sąveikų pagrindu. 

Remiantis reikšmingiausiomis XX amžiaus mokymosi teorijomis bei kritine ir kultūros teorijomis, vertinimas darbe analizuojamas kaip pedagoginė praktika ir kaip mokyklos kultūros bei švietimo politikos elementas. Atliekant empirinį tyrimą, vadovautasi Carspeckeno (1996) kritine etnografine metodologija, kuri remiasi kritine teorija, antropologija, pragmatizmo, fenomenologijos ir Habermaso komunikacinio veiksmo teorijomis. Daugiau nei vienus metus vykdytas kritinis etnografinis tyrimas atskleidžia, kad vertinimo praktika mokykloje priklauso nuo mokytojų įsitikinimų apie vertinimo prasmę, kuri formuojasi mokinių ir mokytojų tarpusavio sąveikų metu ir, kaip atskleidė tyrimas, yra veikiama konkurencinės aplinkos spaudimo mokyklai atitikti neoliberalios ideologijos diktuojamus reikalavimus „gerai“ mokyklai.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą Giorgi  Kobakhidze  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarą Giorgi  Kobakhidze  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinio raštingumo ugdymas: Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrių mokyklų atvejai“ (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Kultūrinis raštingumas yra daugialypė ir nevienareikšmiškai apibrėžiama samprata. Disertacijos teorinėje dalyje atskleistas kultūrinio raštingumo aktualumas globaliame pasaulyje ir apžvelgta kultūrinio raštingumo teorinė plėtotė bei pateikta tyrėjo hipotezė apie kultūrinio raštingumo ugdymo proceso ypatumus daugiakultūrėje mokykloje. Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje pristatomos neopozityvistinės ir socialinio konstruktyvizmo teorinės prieigos, pateikta taikyta atvejų analizės tyrimo strategija ir aprašyta tyrimo eiga bei pasirinktų šalių (Lietuvos ir Sakartvelo) atvejų panašumai. Mokslinio tyrimo rezultatų dalyje pateikti Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrėse mokyklose vykdytų empirinių tyrimų duomenys, pagal kultūrinio raštingumo tyrimo parametrus išanalizuoti abiejų šalių atvejai. Tyrimo diskusijos dalyje aptariami kultūrinio raštingumo sampratos ypatumai ir analizuojami atvejų pasikartojimai. Disertacijos pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip galima ugdyti II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinį raštingumą daugiakultūrėje mokykloje.

Disertacijos gynimo taryba:

XXV Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. vyks Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs aukštojo mokslo klausimai.

Apie pranešėją

Dr. Rūta Petkutė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė. Dr. Petkutė 2022 metais Talino universitete apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją “The Instrumentalisation of Academic Lifeworlds, Knowledge, and Education: Lithuanian Academics’ Responses to the European Higher Education Policy of Curriculum Restructuring” (liet. „Akademinio gyvenamojo pasaulio, žinių ir švietimo instrumentalizacija: Lietuvos akademikų požiūris į Europinę aukštojo mokslo studijų programų pertvarkos politiką”).

Disertacijoje siekiama suprasti, kaip Lietuvos universitetų akademikai suvokia ir priima Europos Sąjungos lygmenyje žinių ekonomikos politikos ir Bolonijos proceso rėmuose inicijuotas neoliberalias aukštojo mokslo reformas. Pasitelkiant kokybinę gyvenimo naratyvo tyrimų metodologiją, su antropologiniu atidumu detalei, atveriami Lietuvos akademikų gyvenamieji pasauliai ir aukštojo mokslo kaitos išgyvenimai, jų neatsiejant nuo platesnio socio-istorinio konteksto.

Disertacijoje atskleidžiama egzistuojanti įtampa tarp aukštojo mokslo politikos ir praktikos bei giluminės šios įtampos priežastys. Viena iš atsikartojančių  teminių gijų, išryškėjusių akademikų naratyvuose, yra brėžiama paralelė tarp šiuolaikinės, vadinamosios progresyvios Europos Sąjungos lygmenyje inicijuotos, į rinkos poreikius orientuotos aukštojo mokslo politikos krypties ir ankstesnio sovietinio politinio režimo. Akademikų akyse šie abu politiniai modeliai, nepaisant tam tikrų skirtumų, turi panašų technokratinį požiūrį į aukštąjį mokslą, žinias ir žmogų.  Dr. R. Petkutės daktaro disertacija Talino universitete buvo pripažinta išskirtine disertacija (Cum Laude) socialinių mokslų srityje, o Lietuvoje šiemet buvo nominuota „Geriausių disertacijų, apgintų užsienio mokslo ir studijų institucijose, konkursui“.
Atsispirdama nuo doktorantūros empirinio tyrimo rezultatų, dr. Rūta Petkutė 2022-2023 metais atliko podoktorantūros tyrinėjimus Jeilio universitete Amerikoje. Šiuo metu kartu su britų švietimo sociologu profesoriumi Ivor Goodson  ji rašo knygą „Exchanging Tyrannies: Paradoxes of Neoliberal Politics in a Post-Communist Society“ (liet. „Besikeičiančios tironijos: neoliberalios politikos paradoksai pokomunistinėje visuomenėje”). Tai yra tarpdisciplinis mokslinis darbas, apjungiantis aukštojo mokslo sociologijos, politikos mokslų, politinės antropologijos ir idėjų istorijos disciplinas. Pasitelkiant konceptualią, istorinę ir empirinę analizę, jame toliau gilinamasi į minėtą ironiškąją paralelę tarp neoliberaliojo ir sovietinio politinių režimų, atskleidžiant, jog šie du iš pirmo žvilgsnio ideologiškai vienas kitam prieštaringi politiniai modeliai egzistencinėje ar praktinėje politikos plotmėje skleidžiasi panašiomis neliberaliomis tendencijomis. Darbas turi tarptautinį aktualumą, nes pokomunistinės Lietuvos akademinis kontekstas yra pasitelkiamas minėtam panašumų paradoksui atverti. Knyga nesiekia paneigti Vakarų demokratijų, bet yra kvietimas savirefleksijai ir atvirai intelektualinei diskusijai. Užuot laikydami šiuo metu vakarietiškame, demokratiniame pasaulyje vyraujančias neoliberalias politinių reformų kryptis savaime suprantamu, nekvestionuojamu dalyku,  knygos autoriai kviečia permąstyti  šių reformų silpnybes bei tai, kokios laisvės ir demokratijos formų norėtume siekti ateityje.  Edukacijos forumo pranešime autorė pasidalins savo tarpdisciplininių tyrinėjimų atradimais.

Atviri švietimo duomenys – ir mokslui, ir ugdymo praktikai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXV edukacijos forumą. Šįkart jo dalyviai nagrinėjo aktualią, bet švietimo bendruomenės retai aptarinėjamą švietimo duomenų naudojimo temą. Forumo dalyvius – ugdymo mokslų specialistus, tyrėjus, švietimo ir mokslo institucijų atstovus, švietimo politikos formuotojus, duomenų administravimo ir analizavimo specialistus – į diskusiją pakvietė forumo tema „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“.

Įžanginį žodį forumo dalyviams tarusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė trumpai pristatė svarbiausius šio edukacijos forumo klausimus. „Ar mes visi, dirbantys švietimo tyrimų lauke, žinome, kokie informaciniai vienetai, duomenys, jų masyvai yra kaupiami, saugomi? Kur jie prieinami?“. Pagrindinį forumo pranešimą „NŠA duomenys ir jų naudojimo galimybės“ perskaitė NŠA Infrastruktūros plėtros departamento direktorius Eduardas Daujotis ir NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis.
Diskusijoje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjas Rimantas Žylius, Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, VILNIUS TECH profesorius dr. Aleksei Iurasov, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Brandišauskienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupės vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė dr. Audronė Jakaitienė.
Forumą apibendrinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja profesorė dr. Loreta Žadeikaitė savo ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentės profesorės dr. Liudmilos Rupšienės vardu padėkojo forumo iniciatoriams, organizatoriams, pranešėjams ir diskusijos dalyviams.

Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/atviri-svietimo-duomenys-ir-mokslui-ir-ugdymo-praktikai/

Sveikiname naują daktarę Jelizavetą Tumlovskają sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės vertinimas: tarp kontrolės ir laisvės (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovai – prof. dr. Dalia Survutaitė (2018-2019) ir prof. dr. Jonas Ruškus (2019-2023)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.

  Žemiau pateikiame trumpą disertacijos  anotaciją:

Disertacijoje pateikiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų dualaus įsivertinimo ir išorinio vertinimo mechanizmo kritinė analizė.
Teorinėje dalyje remiantis Sartre (2000), Kito Žvilgsnio bei Foucault (1998, 2005) Panoptikumo ir Valdysenos filosofiniais konceptais analizuojama bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo ontologinė prigimtis. Mokyklų vertinimo mechanizmas nagrinėjamas iš filosofijos ir iš vadybos mokslų pozicijų. Teorinė analizė atskleidė požiūrių į vertinimo mechanizmą prieštarą –iš filosofijos pozicijos, vertinimas yra galių santykiu pagrįstas kontrolės įrankis, negalintis skatinti laisvės. Vadybos požiūriu, jis yra būtina kokybės užtikrinimo prielaida.
Metodologijos dalyje pristatoma kompleksinė tyrimo strategija, įvardijamas ir pagrindžiamas tyrimo strategijos pasirinkimas, aptariami tyrimo imties sudarymo ir tyrimo dalyvių atrankos principai, tyrimo procesas; supažindinama su tyrimo rezultatų kokybės užtikrinimu, aptariama tyrimo etika ir įvardijami tyrimo ribotumai. Pristatomi ir pagrindžiami tyrimo duomenų analizės būdai.
Empirinis tyrimas atskleidė gana pozityvią tyrimo dalyvių nuomonę į vertinimo idėją, vertinimo kaip vadybos ciklo dalies reikalingumą, vertinimo mechanizmo poveikį vertybinių principų atpažinimui praktikoje. Tačiau tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė platų, su vertinimo įgyvendinimu ir jo išgyvenimu susijusių, problemų spektrą. Vertinimo procedūros neskatina mokyklų pedagogų dirbti savarankiškai ir kūrybiškai, priešingai – jie jaučiasi spraudžiami į biurokratinius reglamentus ir mokyklų vertinimą traktuoja kaip nerimą keliantį, mokytojo ir mokyklos kūrybiškumą ir laisvę žlugdantį, biurokratinės kontrolės mechanizmą.
Tyrimo rezultatai suponuoja išvadą, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vertinimas turėtų keistis, suteikiant įgaliojimus mokyklos bendruomenei, stiprinant įsivertinimo praktiką ir kultūrą. Disertacijoje pateikiami sisteminis ir mokyklos vertinimo kaitos modeliai, kurie galėtų tapti alternatyva dabartiniam mokyklų vertinimo mechanizmui. Tyrimo rezultatų pagrindu pateikiamos rekomendacijos vertinimo mechanizmo tobulinimui.

Disertacijos gynimo taryba:

Š.m. gegužės 31 d. 15 val. (Paryžiaus laiku), vyks nuotolinis EBPO seminaras ,,Švietimo ateitis: kaip ambicijos gali padėti pakeisti mokytojo profesiją?“ (angl. The Future of Education: How Ambition Loops Can Help Transform the Teaching Profession). 

Bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant stiprinti mokymo praktiką ir mokymosi patirtį klasėje. Tačiau kaip sistemingai gerinti mokyklų ir mokytojų bendradarbiavimą? Dalis atsakymo yra ambicijos: mokyklose, švietimo sektoriuje ir platesnėje bendruomenėje sutarti tikslai, kuriuos pasiekus, jie sustiprina vienas kitą ir sukuria teigiamus pokyčius.

Šiame internetiniame seminare dalyvaus švietimo  ekspertai,  bus siekiama  išsiaiškinti mokytojo profesijos ateities siekius ir galimą  jos klestėjimą.

Pranešėjai:
dr. Debbie Pushor, Saskačevano universiteto (Kanada) Mokymo programų studijų katedros profesorė.
prof. Johnas Fischetti, Niukaslo universiteto (Australija) Žmogaus ir socialinės ateities koledžo prorektorius, Niukaslo universitetas, Australija.
prof. Tony Hall, švietimo profesorius, Švietimo mokyklos ir švietimo tyrimų dizaino  direktorius, ateities projektavimas, Golvėjaus universitetas, Airija.
Moderatoriai: Claire Shewbridge (EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato projekto vadovė ir analitikė), ir Jason McGrath (EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato analitikas).

Registracijos nuoroda: https://meetoecd1.zoom.us/webinar/register/WN_0z7I9t8ASkOHz_7i2npkYg#/registration

Š.m. gegužės 25 d. įvyko XXV Edukacijos forumas „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“. Pagrindinį pranešimą ,,Nacionalinės švietimo agentūros duomenys ir jų naudojimo galimybės“ skaitė Eduardas Daujotis (NŠA Infrastruktūros plėtros departamento direktorius) ir Evaldas Bakonis (NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas). 

Diskusijoje dalyvavo dr. Aleksei Iurasov (VILNIUS TECH profesorius),  dr. Agnė Brandišauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja),  dr. Arūnas Emeljanovas (Lietuvos sporto universiteto profesorius), prof. dr. Audronė Jakaitienė (Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupės vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja). Rimantas Žylius (LR Ministrės Pirmininkės patarėjas). Forumą moderavo dr. Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra, direktoriaus pavaduotoja) ir dr. Robert Leščinskij (VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanas, LETA valdybos narys).Visą forumo įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale adresu : https://www.youtube.com/watch?v=MKbecsiWKfI&t=1424s

Primename apie artėjantį forumą, kuris vyks  š.m. gegužės 25 d. 15.00–17.00

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokyklų vadovus, mokytojų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, mokytojus, mokytojų rengėjus, visus, kuriems aktualūs ugdymo ir švietimo klausimai.

Apie pagrindinį pranešėją: 

Evaldas Bakonis yra Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas, EBPO švietimo tinklo INES NESLI koordinatorius Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį E. Bakonio interesų laukas susijęs su švietimo politikos formavimo, švietimo sprendimų įgyvendinimo, ugdymo kokybės matavimo problemomis. Per ilgametę darbo švietime karjerą E. Bakonis yra išleidęs apie 20 vadovėlių ir mokomųjų priemonių bendrojo ugdymo mokyklai, apie 20 mokslo straipsnių istorijos ir istorijos didaktikos klausimais, apie 100 kitų publikacijų.

                                                       Forumo rengėjai