2025 m. birželio 2-6 dienomis, Chemnico technologijos universitete, Vokietijoje vyks EERA 2025 vasaros mokykla  ,,Cultures in Education, Cultures in Research – Education and Research in Cultures”.  2025 m. Chemnico miestas taps Europos kultūros sostine. Todėl Chemnico technologijos universitetas, kuriame vyks EERA 2025 m. vasaros mokykla, nusprendė sutelkti dėmesį į „kultūros“ vaidmenį švietimo tyrimuose, politikoje ir praktikoje.

Ši vasaros mokykla atvers dalyviams galimybę susieti požiūrį į kultūrinio konteksto poveikio ar sąlygų suvokimą. Pagrindinį pranešimą skaitys profesorius Paul Standish (Londono universiteto koledžas). Paulas Standish yra tikras švietimo filosofijos lyderis, savo švietimo darbuose nagrinėjantis „kultūros“  aspektus Jo indėlis paskatins dalyvius savo, kaip edukologų, darbe ieškoti kelio į kritinę kultūrą, kaip jų tiriamojo darbo temos  sampratą.

Galimi pareiškėjai – doktorantūros ir  studentai, atliekantys mokslinius tyrimus,  kurie  yra iš EERA šalių narių arba studijuoja jose. Jų moksliniai tyrimai turi būti susiję su švietimo tyrimais. Pageidautina, kad dalyvis būtų pirmųjų arba antrųjų studijų metų doktorantas,  kad vasaros mokykla jam būtų naudingiausia. Kai kuriais atvejais vasaros mokykloje gali dalyvauti ir jau turintys daktaro laipsnį – savo paraiškoje jie turėtų paaiškinti, kaip vasaros mokykla padėtų jiems tęsti mokslinius tyrimus.

Paraiškos  priimamos nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 2025 m. sausio 15 d.
Informacija apie priėmimą: 2025 m. kovo 1 d.
Registracija / mokėjimas: 2025 m. kovo 2  –  31 d.
Vasaros mokykla: 2025 m. birželio 2 – 6 d.

Platesnė informacija: čia

Apie Indrę Lebedytę-Mečionienę, geriausio ERC 2024 plakato laimėtoją.

Indrė Lebedytė-Mečionienė yra Vilniaus universiteto Edukologijos doktorantė. Ji tyrinėja švietimą ir kaip tyrėja, ir kaip praktikė, nes taip pat dirba chemijos mokytoja. 2024 m. Kipre, Nikosijoje,  ERC (angl. Emerging Researchers’ Conference) 2024 konferencijos metu Indrė laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award) .Plakatą galite peržiūrėti čia

Stendiniame pranešime pristatomas doktorantūros projektas  ,,Pradedančiųjų mokytojų patirtys ir profesinės tapatybės raida susiduriant su ugdymo realybe XXI amžiuje”. Lietuvoje apie 60 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Artimiausiais metais mokyklose turėtų gerokai padaugėti pradedančiųjų mokytojų, kurie taps ateities švietimo  mokytojais.  Trūksta žinių apie tai, kas jie yra ir kaip jie išgyvena pirmuosius savo profesijos metus, kurie, kaip rodo tyrimai, yra bene svarbiausi formuojantis įsitikinimams (Hong, 2010, Voss ir Kunter, 2020).

Tyrimu siekiama suprasti, kaip pradedantieji mokytojai patiria švietimo realybę ir kaip tai veikia jų profesines tapatybes. Tai bus longitudinis kokybinis tyrimas, paremtas atitinkamos literatūros konceptualia analize ir naratyviniu tyrimu (gyvenimo istorijos tyrimu) (Goodson, 1994). Maždaug 10 pradedančiųjų mokytojų bus stebimi 2,5 metų, duomenys bus renkami atliekant mažiausiai tris išsamius interviu su kiekvienu mokytoju.  Plačiau apie tyrimą skaitykite: čia

LETA 2024 konferencija ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“.

Maloniai primename, kad iki LETA 2024 konferencijos liko tik 38 dienos. Nepamirškite užsiregstruoti! Registracija dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą  vykdoma iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d., o be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.

Kviečiame švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai  dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).

Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti?  Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje  taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos.  Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Preliminari konferencijos programa:  čia
Registracijos nuoroda: čia 

Įvyko EERA 2024 konferencija.

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje įvyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future” bei paminėtas EERA veiklos 30-metis. Konferencijoje dalyvavo virš 2299 dalyvių iš 71 šalies. Pristatyta 1680 pranešimų. Lietuvai atstovavo apie 40 edukologijos mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.  2024 m. rugpjūčio 26–27 d. vyko pradedančiųjų tyrėjų konferencija (angl. Emerging Researchers’ Conference). Šioje  pradeančiųjų tyrėjų konferencijoje  būsimi  tyrėjai skaitė pranešimus, mokėsi iš patyrusių mokslininkų. 2024 m. rugpjūčio 27–30 d. vyko pagrindinė EERA konferencija. Joje  buvo skaitomi  pranešimai, dalyvaujama diskusijose. VU doktorantė Indrė Lebedytė-Mečionienė šioje konferencijoje laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award). 

2024 m. rugpjūčio 30 d. LETA prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė ir LETA Valdybos narė prof. dr. Raimonda Brunevčiūtė perdavė sveikinmus EERAi 30-jo jubiliejaus proga ir pristatė tyrimą apie LETA narių dalyvavimą EERA konfencijose LETA stende. Sekanti EERA 2025 konferencija ,,Charting the Way Forward: Education, Research, Potentials and Perspectives” vyks Serbijoje, Belgrade 2025 m. rugsėjo mėn.

Platesnę informaciją apie EERA 2024 konferenciją ir nuotraukų galeriją rasite čia

Sveikiname Indrę Lebedytę-Mečionienę  laimėjus EERA2024 geriausio plakato  apdovanojimą!

Nuoširdžiai sveikiname Vilniaus universiteto atstovę Indrę Lebedytę-Mečionienę laimėjus EERA2024  geriausio plakato apdovanojimą (angl. Best Poster Award) EERA2024  konferencijoje. Linkime ir tolesnių kūrybinių polėkių!

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje vyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future”. Sekanti EERA konferencija vyks 2025 m. Serbijoje, Belgrade.

Prof.dr. Raimonda Brunevičiūtė ,, Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  20  teminio tinklo tapatybės kūrimo istorinė retrospektyva”

Mano pirmoji patirtis su EERA ir ECER taip pat buvo mano pirmoji patirtis su  20  teminiu tinklu ,,Inovatyvios tarpkultūrinės mokymosi aplinkos tyrimai”. Dar 2004 metais 20 teminis tinklas,  tuo metu skaičiuojantis trečiuosius veiklos metus, išsiskyrė iš kitų tinklų, turinčių   aiškiai apibrėžtas tyrimų ribas, todėl iš karto pajutau, kad man šis tinklas tinka. Šiandien norėčiau apmąstyti savo 20 metų patirtį   ir  kaip   tinklo  komiteto narė. 

Mūsų tinklas  niekada neapsiribojo tik viena  edukacinių  tyrimų  sritimi.  Pradėję nuo  dviejų teminių sričių  tyrimų  pristatymų  2002–2003 m. mes išaugome iki daugiau nei 15;  dauguma  šių temų yra nuolatinės. Galbūt pradžioje atrodė, kad 20 tinklas neturi savo  išskirtinumo, tačiau tinklo įkūrėjai –  tinklo vadovas John Willumsen ir pirmieji tinklo komiteto nariai Pavla Polechova ,  Manfred Bayer  bei  vėliau prisijungę   Tony Cotton ir Maria-Angels Subirats de Bayego, ypač palaikė, drąsino ir įsipareigojo perteikti jaunesniems  tinklo komiteto  nariams tinklo novatorišką ir tarpkultūrinį požiūrį. Toks buvo tinklo veidas – dinamiškas, nuolat atsinaujinantis, priimantis, kaupiantis ir kuriantis naujas idėjas. Atvirumas sustiprino tinklo tapatybę ir padėjo išlaikyti tinklą bei konkuruoti su didele naujai besikuriančių  teminių tinklų  įvairove.

Plačiau: https://blog.eera-ecer.de/nw-20-through-the-years/

LETA sveikina EERA su 30-tuoju jubiliejum!

2024 m. rugpjūčio 27–30 dienomis Kipro sostinėje Nikosijoje vyks  Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  tradicinė metinė konferencija ir bus minimas EERA veiklos 30 metų jubiliejus. Iš Lietuvos dalyvauti konferencijos darbe  ir  skaityti pranešimus   išvyksta   apie 40  edukologijos mokslininkų. LETA sveikina EERA   jubiliejaus proga ir siunčia savo linkėjimus.
Linkėjimai: čia

The European Educational Research Association (EERA) will celebrate its 30th anniversary by hosting its esteemed annual conference in Nicosia, the capital of Cyprus, from August 27 to August 30, 2024. This landmark event will bring together a diverse community of scholars. Approximately 40 education researchers from Lithuania will be traveling to participate in the work of the conference, contribute their insights, and present their latest findings. LERA congratulates EERA on its anniversary and sends its warmest wishes.
The wishes are available: here

LETA prezidentės dr. Eglės Pranckūnienės pranešimas ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?“

2024 metų gegužės 8 d. Vilniaus kolegijoje įvyko konferencija ,,Švietimo reformų kryžkelės ir labirintai“ skirta Meilei Lukšienei. 

Konferencijos idėja – dalytis mintimis apie tautinio tapatumo, kalbos ugdymo ir išsaugojimo svarbą, kaip suderinti globalumą ir tautiškumą, Kaip siekti ugdymo dermės nuo pat darželio iki vyresniųjų klasių?
Konferencijoje pranešimą ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?“  skaitė Mokyklų tobulinimo centro vadovė, KU mokslo darbuotoja, LETA prezidentė  dr. Eglė Pranckūnienė.
Visą pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia

Mielieji, 

„Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“!

                                                            Būkite sveiki ir laimingi!

                                                                                            Su Valstybės diena!

LETA komanda

_

Vilniaus universitetas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) kviečia į 9-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją ,,9th International Scientific Conference on Linguistic, Educational, and Intercultural Research (LEIC Research 2024)“ . Ši konferencija, vyks  2024 m. lapkričio 7–8 d., yra reikšminga, nes sutampa su LKPA įkūrėjo –Užsienio kalbų instituto 25-mečiu.

Šioje konferencijoje bus galima dalyvauti  kontaktiniu  ir virtualiu būdu.

Plačiau: https://www.leicresearch2024.flf.vu.lt/about

Konferencijos temos:

– Lingvistiniai tyrimai: kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, pragmatika, korpusinė lingvistika, leksikologija, metaleksikografija, diskurso tyrimai / kalba žiniasklaidoje, viešasis ir kiti diskurso tipai.
– Kalbų mokymas, mokymasis ir inovacijos: kalbų mokymas, kalbos testavimas ir vertinimas, kalbų mokytojų rengimas, kalbų mokymo metodologija, internetinis kalbų mokymas ir testavimas, kalbų mokymo programų kūrimas ir mokymo planų rengimas.
–  Kalbų politika: daugiakalbystė, kalbos ir  jų teisės, mažumų ir regioninės kalbos.
– Tarpkultūrinis švietimas ir moksliniai tyrimai.
– Literatūros tyrimai.

Svarbios datos:

Santraukų pateikimas:  iki 2024 m. rugsėjo 15 d.*
Pranešimas apie santraukų priėmimą: 2024 m. rugsėjo 30 d.
Straipsnių pateikimas: iki 2024 m. spalio 1 d.
Straipsnių priėmimas: 2024 m. spalio 22 d.
Konferencijos datos: 2024 m. lapkričio 7–8 d.

*Kviečiame pateikti santraukas anksčiau!

Pranešėjo mokestis: 100 EUR
Nuotolinio pranešėjo mokestis: 50 EUR
Ne pranešėjo dalyvio mokestis: 10 EUR
Priėmimo vakarienės mokestis (pasirinktinai): 40 EUR (iki 2024 m. spalio 25 d.)
Vėlyvos registracijos mokestis: 120 EUR (po 2024 m. spalio 8 d.)
Arqus Europos universitetų aljanso pranešėjo mokestis: 50 EUR
Arqus Europos universitetų aljanso  nuotolinio pranešėjo mokestis: 25 EUR

Konferencijos mokesčius prašome pervesti iki 2024 m. spalio 7 d.

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto informacija

Sveikiname naują daktarą Rui Li sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Savireguliacijos skatinimas muzikos mokytojo ugdymo procese: iššūkiai ir galimybės” (Edukologija (S 007), ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio  darbo vadovė – doc. dr. Rasa Kirliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007). 

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos anotaciją. 

Tyrimo tikslas – atskleisti savireguliacijos skatinimo ypatumus ir svarbą per būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo (ypatingą dėmesį skiriant fortepijonui) iššūkius ir galimybes. Nors moksliniuose šaltiniuose analizuojama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacija ir jos svarba, atskirų aspektų analizė dažnai neatskleidžia visapusiško savireguliacijos pasireiškimo muzikos mokytojų ugdymo procese. Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti savireguliacijos skatinimą būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo procese. Taikant mišrųjį tyrimo metodą, atskleidžiami savireguliacijos skatinimo muzikos mokytojų ugdymo procese ypatumai. Vertinamas savęs pažinimas ir savęs pozicionavimas, savęs pažinimas ugdymo procese, su savęs pažinimu ugdymo procese susijusios patirtys ir iššūkiai, įgyti savireguliacijos įgūdžiai ir savireguliacijos taikymas tarp Kinijos ir Lietuvos būsimųjų muzikos mokytojų. Mūsų tyrimas atskleidė, kad pasaulyje akivaizdžiai trūksta struktūruotų mokslinių šaltinių apie veiksmingas savireguliacijos ir streso valdymo strategijas, ypač taikomų muzikos mokytojų rengimo programose ir švietimo dokumentuose.
Disertaciją sudaro keturios dalys. I dalyje atliekama įvairiapusė savireguliacijos teorijos analizė, pabrėžiant pasirengimo ir patirties svarbą savireguliacijai bei nagrinėjant pasitikėjimo savimi ir asmenybės bruožų įtaką savireguliacijai. II dalyje gilinamasi į esminius muzikos mokytojų vaidmenis, pasitelkiant fortepijoną – pagrindinį muzikos mokytojų rengimo instrumentą – kaip pavyzdį, apibūdinant būtinus būsimųjų muzikos mokytojų įgūdžius. Išsamiai aptariami psichologiniai aspektai, problemos ir sprendimai, kylantys įgyjant būsimųjų muzikos mokytojų gebėjimus. III dalyje aptariama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacijos skatinimo tyrimo metodologija, apimanti metodologines nuostatas, etikos principus, tyrimo metodus, tyrimo dalyvių atranką ir kt. IV dalyje analizuojami tyrimų rezultatai, taip pat siūlomos perspektyvinės problemos ir jų sprendimo būdai būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo srityje. Be to, pateikiami kai kurie būsimųjų muzikos mokytojų rengimo problemų sprendimai iš švietimo ir tarpkultūrinio ugdymo perspektyvų.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Maria Jose De Urraxa sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Personalizavimas švietime besimokančiųjų veikmės stiprinimui“ (Edukologija (S 007) ir ir įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas),  mokslinis konsultantas – prof. dr. Erno Lehtinen (Turku universitetas). 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Personalizavimas švietime reiškia perėjimą nuo į mokytoją orientuoto požiūrio prie į mokinį orientuoto požiūrio (Camps-Bansell, 2018), pabrėžiant aktyvų mokinių vaidmenį mokymosi procese (Chocarro ir kt., 2007; Deed ir kt., 2014; Coll, 2015). Tyrimai šia tema aiškiai rodo, kad personalizavimo procesas švietime reikalauja įgalinti mokinio veikmę (Coll, 2015), bet to pagrindas neaiškus. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti personalizavimo ugdymo procese esminius komponentus per mokytojų ir besimokančiųjų personalizavimo patirtį ir su ja susijusias bendras besimokančiųjų asmenines veikmės išraiškas.
Metodologinis požiūris, naudojamas šiame moksliniame darbe, yra metodologija, pagrįsta tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu tyrimu. Buvo taikomas nuoseklus aiškinamasis dizainas, apimantis dviejų fazių tiriamąjį darbą. Taikytas filosofinis modelis yra kritinis realizmas (Bhaskar et al., 1998; Archer, 1998). Kiekybinis tyrimas, apėmė autorės sukurtą apklausą mokytojams o kokybinis tyrimas – stebėjimus ir interviu trijose mokyklose. Tyrimų rezultatai rodo, kad mokytojai stengiasi mokymąsi pritaikyti prie asmeninių poreikių, nors kontekstiniai apribojimai, tokie kaip didelis klasių skaičius ir standartizuotų egzaminų reikalavimai, yra iššūkiai, apsunkinantys visišką mokymosi personalizavimą. Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad besimokančiųjų vidiniai barjerai daro įtaką komunikacijai ir konformizmo pirmenybė slopina jų asmeninę veikmę mokymosi procese, o tai veda prie depersonalizacijos dinamikos.
Tyrime daroma išvada, kad ugdymo personalizavimas, kaip procesas, reikalauja mokytojų ir besimokančiųjų bendradarbiavimo, o aktyvus besimokančiųjų dalyvavimas yra labai svarbus. Personalizavimo praktika švietime turi bendrą teorinį pagrindą, paremtą antropologiniais pagrindais, kurie leidžia taikyti personalizavimą kaip švietimo principą. Tai suteikia pagrindą būsimiems tyrimams ir pedagoginėms naujovėms.

2024 m. birželio 26 d. įvyko XXXIV Edukacijos forumas–diskusija ,,Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?”. Forume–diskusijoje  buvo svarstomi šie klausimai:

1. Kodėl verta rinktis doktorantūros studijas?
2. Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?
3. Kokie iššūkiai kyla studijuojant?
4. Kaip per 4 metus parašyti daktaro disertaciją?
5. Doktorantų tinklai.

Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Edukologijos doktorantai: Viktorija Voidogaitė (VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė),  Daiva Bartnikienė (VDU Švietimo akademijos doktorantė), Danguolė Šakalytė (MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė), Brigita Miseliūnaitė (KTU edukologijos doktorantė). Forumą–diskusiją moderavo doktorantė Vaiva Juškienė (LETA doktorantų tinklo pirmininkė). 

XXXIV EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Diskusija

„Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?“

Maloniai primename, kad 2024-06-26 (trečiadienį), 15–16 val. vyks Edukacijos forumas-diskusija ,,Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?”.
Kviečiame dalyvauti visus, kurie domisi edukologijos doktorantūros studijomis ir planuoja stoti studijuoti doktorantūroje bei tuos, kurie jau studijuoja ir norėtų pasidalyti savo patirtimi.

XXXIV Edukacijos forumo organizacinis komitetas

Vaiva Juškienė, LETA doktorantų tinklo pirmininkė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė

Kęstutis Vaišnora, LETA įtraukiojo ugdymo tinklo pirmininkas, VDU Švietimo akademijos doktorantas

Viktorija Voidogaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė

Daiva Bartnikienė, VDU Švietimo akademijos doktorantė

Danguolė Šakalytė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė

Jurgita Bagdonaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė

Monika Šimkutė – Bukantė, VDU Švietimo akademijos doktorantė

Informacija pasiteirauti:

Registracija iki birželio 23 d.  https://forms.gle/nCrMMeonWxeTyktq6

Vaiva Juškienė, [email protected]

Sveikiname naują daktarę Jūratę Litvinaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Mokytojai ir jų profesinės praktikos naujuosiuose švietimo kontekstuose“ (Sociologija (S 005), mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Arūnas Poviliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005)) ir įgijus Socialinių mokslų krypties Sociologijos  daktaro laipsnį.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

XXI a. stebimas didėjantis mokytojų nepasitenkinimas darbu, auga paliekančių mokyklą mokytojų skaičius, norinčių tapti mokytojais – mažėja. Šie faktai inspiravo disertacijos tyrimą. Remiantis P. Bourdieu socialinės praktikos ir postkolonializmo teorijomis (H. K. Bhabha Trečiosios erdvės koncepcija), buvo sukonstruotas analizės įrankis, pritaikytas nagrinėti istorinius ir dabartinius kontekstus, reikšmingai veikiančius mokytojus ir jų praktikas. Dabartiniai kontekstai disertacijoje įvardijami Naujaisiais švietimo kontekstais, teigiant, kad jų susiformavimui reikšmingą įtaką turi neoliberalizmu ir neokonservatizmu grįsta politika bei Ketvirtosios pramonės revoliucijos programa. Teorinė kontekstų, mokytojų habitus ir jų praktikų analizė praplečiama empiriniu tyrimu. Jame dalyvavo 47 įvairios patirties mokytojai iš visos Lietuvos. Taikytas fotobalso metodas padėjo mokytojams sukonstruoti autentiškus pasakojimus apie juos ir jų praktikas. Surinkta gausi medžiaga išsamiai atskleidžia mokyklinį švietimo lauką ir skirtingas mokytojų patirtis. Duomenys atskleidžia, kad švietimas, kaip viešoji paslauga, yra dekonstruojamas, mokytojai – deprofesionalizuojami; mokyklinis švietimo laukas praranda autonomiškumą, virsta aparatu. Tokiose sąlygose įvairių habitus mokytojai konstruoja naujas veikimo strategijas. Mokytojai, kuriems pavyksta sukurti Trečiąją erdvę su kitais lauko agentais, išsaugo interesą likti mokykliniame švietimo lauke.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Jovitą Starkutę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Organizacinės kultūros bruožų raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ (Edukologija (S 007),  Mokslinio darbo vadovas – prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007; vadovavo nuo 2022-12-07 iki 2023-08-07). Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Aušrinė Gumuliauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007; vadovavo nuo 2011-10-01 iki 2022-12-06)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Disertacijos temos aktualumas ir jos tyrimo būtinumas yra susijęs pirmiausia su teorinėmis problemomis, atsiradusiomis dėl organizacinės kultūros bruožų išskyrimo skirtingumo, kurios sąlygojo praktinę problemą – nėra aiškaus, praktiškai pritaikomo organizacijos kultūros instrumento ugdymo įstaigoms ir išskirtų organizacinės kultūros bruožų, kuriais remiantis organizacija galėtų diagnozuoti, remiantis duomenimis kurti, vystyti esamą organizacijos kultūrą ir inicijuoti pokyčius esamoje kultūroje. Todėl tyrimo metu siekiama išanalizuoti ir susisteminti organizacinės kultūros bruožus ir juos pagrindžiančius rodiklius, pritaikyti ugdymo įstaigoms pasirinktą tyrimo instrumentą.
Tyrimo objektas – organizacinės kultūros bruožų raiška. Darbo tikslas – atskleisti organizacinės kultūros bruožų raišką Lietuvos bendrojo ugdymo organizacijose. Organizacinės kultūros bruožų raiškos tyrime Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naudojami pirminiai tyrimo duomenys leidžia giliau suprasti šalies organizacinę kultūrą ieškant sisteminio požiūrio ir bruožų integravimo į ugdymo įstaigų kitus procesus ir bendrą ugdymo įstaigos veiklą. Lietuvoje šis darbas yra vienas pirmųjų organizacinės kultūros srities tyrimų, kuris atsako į iki šiol mažai tirtus klausimus: Kokia organizacinė kultūra Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose? Kokiais organizacinės kultūros bruožais remiantis galima kurti ar vystyti organizacinę kultūrą Lietuvos švietimo įstaigose?

Sveikiname naują daktarę Jeleną Vildžiūnienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pedagoginių strategijų poveikis 5–7 metų vaikų metakognityvinei stebėsenai ir kontrolei plėtotis ” (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Ona Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Disertacijoje analizuojamas pedagoginių strategijų poveikis 5–7 metų vaikų metakognityvinei stebėsenai ir kontrolei plėtotis. Teorinėje dalyje pristatoma skirtingų metakognicijos konstrukto lygmenų koncepcija, pagrindžianti metakognityvinę savireguliaciją, vykstančią individualiame, t. y. mentaliniame, lygmenyje, ir metakognityvinį reguliavimą, vykstantį socialinių sąveikų lygmenyje ir sąveikų su aplinka lygmenyje. Remiantys atliktais tyrimais, pateikiami susisteminti 5–7 m. amžiaus vaikų vykdomos metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės raiškos požymiai. Pristatomas keturių pedagoginių strategijų, grindžiamų eksplicitine ir implicitine prieiga, metakognicijos ugdymusi vaikiant individualiai ir socialinėse sąveikose, pagrindimas. Metodologijos dalyje aptariama empiriniam tyrimui vykdyti pasirinkta mišrių metodų prieiga, konvergentinis paralelinis dizainas, duomenų rinkimo ir analizės metodai, tyrimo etika. Tyrimo rezultatų dalyje pristatomi vykdant empirinį tyrimą atskleisti natūraliame ugdymo(si) procese vaikų tarpasmeninėse sąveikose vykstančio metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės individualaus ir pasidalyto konstravimo požymiai. Pateikiami kiekybinio tyrimo apie ugdytojų naudojamų pedagoginių strategijų veiksmingumą, plėtojant 5–7 m. amžiaus vaikų metakognityvinę stebėseną ir kontrolę natūraliame ugdymo(si) procese, rezultatai. Pristatomi kokybinio tyrimo, atskleidžiančio vaikų gebėjimą identifikuoti ir verbalizuoti kai kuriuos kognityvinius procesus, metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės aspektus, rezultatai.

Disertacijos gynimo taryba:

Nuoširdžai sveikiname prof. dr. Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę, LETA narę, Edukacijos tyrėjų emeritų tinklo pirmininkę,  gavus Lietuvos kompozitorių sąjungos premiją  už dėmesį Lietuvos kultūros asmenybėms ir muzikinės dokumentikos įvairovę. Linkime kūrybinės  kloties, neišsenkančių idėjų ir sveikatos.

                                                                                                                                                                                                                 LETA komanda

Lietuvos doktorantai ir mokslininkai Europos edukacinių tyrimų asociacijos seminare apie akademinį rašymą

15 Lietuvos doktorantų ir mokslininkų kartu su kolegomis ir Latvijos ir Estijos dalyvauja Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl.EERA) seminare apie akademinį rašymą Latvijos universitete, Rygoje. Seminarą veda profesorius Stephenas McKinney iš Glasgo universiteto ir daktarė Céline Healy iš Meinuto universiteto. Seminaras vyksta naujame Latvijos universiteto komplekse – itin moderniame, įspūdingos architektūros. Seminare mokomasi, kaip susidaryti asmeninį publikacijų planą, kaip suprasti skirtingų žurnalų reikalavimus ir kaip į juos atsižvelgti, kaip struktūruoti straipsnį, kaip atsižvelgti į recenzentų pastabas ir kt. Aptariamos naujos publikacijų tendencijos (pvz. atmetamos publikacijos, kuriose taikoma kokybinė turinio analizė nepaaiškinus jos rūšies, publikacijos apie ugdymo turinį, švietimo lyderystę, įtraukųjį ugdymą ir kt. turi remtis naujausiais politiniais dokumentais ir tyrimais, nes tai yra sparčiausiai besikeičiančios ir greičiausiai senstančios temos). Seminaro metu mezgasi naujos profesinės draugystės ir partnerystės.