Sveikiname naują daktarę dr. Agnę Daučianskaitę-Kubilevičienę sėkmingai apgynus disertaciją.
Sveikiname naują daktarę Agnę Daučianskaitę-Kubilevičienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Pedagogo lyderystė ugdomojoje sąveikoje su besimokančiuoju ugdant atlikėjus (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universutetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.
Žemiau pateikiame disertacijos trumpą anotaciją.
Šiuo tyrimu norima parodyti ir atskleisti profesionalaus muzikos atlikėjo rengimo kelią nuo muzikos mokyklos iki aukštosios mokyklos, remiantis lyderystės koncepcija ugdymo(si) procese tarp pedagogo ir besimokančiojo. Šis disertacinis tyrimas taip pat prisidės prie profesionaliam muzikiniam ugdymui skirtų mokslinių šaltinių plėtros nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Disertaciją sudaro keturios dalys. Teorinėje dalyje yra analizuojamas bendrasis menininkų ugdymo paveikslas: aptariamas nacionalinis ir tarptautinis kontekstas, aprašomi muzikos atlikėjų rengimą reglamentuojantys dokumentai, atskleidžiamos lyderystės ir muzikinio ugdymo sąsajos, aprašoma ugdomoji sąveika tarp pedagogo ir besimokančiojo, aptariamas tapsmas profesionaliu muzikos atlikėju. Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje pristatoma hibridinė metodologija (brikoliažas), apimanti tematinę analizę ir fenomenografiją. Šiame disertaciniame tyrime abiejų integruojamų metodologijų filosofinė paradigma yra tapati. Tematinės analizės filosofinis pagrindas yra aprašomoji fenomenologija, kuri yra koncentruota į išgyvenamą tyrimo dalyvių (mokytojų, dėstytojų) patirtį, atskleidžiančią jų gyvenamąjį profesinį pasaulį (Sundler ir kt., 2019). Fenomenografijos filosofinė nuostata taip pat yra aprašomoji (interpretatyvinė) fenomenologija (Marton, 1986). Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje taip pat supažindinama su empirinio tyrimo imtimi, duomenų rinkimu, tyrimo instrumentu, analizės metodais, informuojama, kaip buvo laikomasi tyrimo etikos. Empirinėje disertacijos dalyje aptariami tyrimo metu gauti rezultatai. Diskusijos dalyje tyrimo rezultatai analizuojami, remiantis hibridinės metodologijos dizainu, kuris integruoja tematinę analizę ir fenomenografiją su teoriniais svarstymais. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas.
Disertacijos gynimo taryba:
Įvyko Edukacijos forumas „Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“.
2024 m. kovo 26 d. įvyko Edukacijos forumas „Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“. Šis Edukacijos forumas buvo skirtas tyrimų ir praktikos ryšiams aptarti. Šį kartą į edukacijos teorijas ir tyrimus buvo pažvelgta iš praktikų perspektyvos. Forume buvo svarstomi šie klausimai: Kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika? Kokius tyrimais pagrįstus ugdymo modelius turime? Kaip dirbame ten, kur neturime aiškių teorinių pagrindų? Kada praktikai ieško tyrėjų, o tyrėjai – praktikų? Kaip praktikai tampa tyrėjais? Kaip keičiasi praktika tapus tyrėju? Ką reiškia būti ,,pracademic?“. Kaip palengvinti ugdymo teorijų ir tyrimų į praktiką?
Šiais klausimais diskutavo dr. Loreta Žydelienė (istorikė, lektorė, tyrėja); Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis” progimnazijos direktorius, pradinių klasių mokytojas); dr. Gražina Šmitienė (chemijos mokytoja, KU Pedagogikos katedros docentė); Simona Miškinienė (Šiaulių Dubysos Aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui); Vitalija Bujanauskienė (Utenos švietimo centro vadovė); dr. Natalija Kaunickienė (Šiaulių Salduvės progimnazijos vadovė); dr. Arvydas Girdzijauskas (Klaipėdos Vydūno gimnazijos vadovas); prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja). Forumą moderavo dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė) ir doc. dr. Daiva Penkauskienė (LETA valdybos narė, Tyrimų metodologijos tinklo vadovė). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale https://www.youtube.com/watch?v=vFksJpDsFLs
Maloniai primename, kad 2024-03-26 d. (antradienį) 15.00 – 17.00 vyks Edukacijos forumas „Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“.
XXXII EDUKACIJOS FORUMAS
EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO
UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK
Tema
„Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“
Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.
XXXII Edukacijos forumas skiriamas tyrimų ir praktikos ryšiams aptarti. Šį kartą į edukacijos teorijas ir tyrimus pažvelgsime iš praktikų perspektyvos ir su praktikais svarstysime, kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika, kokių turime teigiamų ir neigiamų pavyzdžių, ką daryti, kad įgyvendinamos švietimo inovacijos turėtų aiškesnes teorines perspektyvas.
Forume bus svarstomi šie klausimai: Kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika? Kokius tyrimais pagrįstus ugdymo modelius turime? Kaip dirbame ten, kur neturime aiškių teorinių pagrindų? Kada praktikai ieško tyrėjų, o tyrėjai – praktikų? Kaip praktikai tampa tyrėjais? Kaip keičiasi praktika tapus tyrėju? Ką reiškia būti ,,pracademic”? Kaip palengvinti ugdymo teorijų ir tyrimų į praktiką?
| Data | 2024 m. kovo 26 d. (antradienis) |
| Laikas | 15.00–17.00 val. |
| Transliacija |
Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97929695483?pwd=dkx3Uk0wdFY1RmxFQjJuNG03Qm9TQT09 |
| Moderatoriai: |
dr. Eglė Pranckūnienė doc. dr. Daiva Penkauskienė
|
| Pranešėjai ir diskutantai: |
dr. Loreta Žydelienė, istorikė, lektorė, tyrėja
|
XXXII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė
doc. dr. Daiva Penkauskienė, LETA valdybos narė, Tyrimų metodologijos tinklo vadovė
prof. dr. Loreta Žadeikaitė, ŠMSM, Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja
Informacija pasiteirauti:
[email protected], tel. +370 655 81519
Prisidėkite prie LETA veiklų – skirkite 1,2%
LETA 2023 metais gauta 1,2% pajamų mokesčio parama – 130,27 EUR. Ši suma buvo skirta LETA veikloms vykdyti.
Prisidėkite prie mūsų veiklų įgyvendinimo – skirkite 1,2% savo pajamų mokesčio Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai. Tai padaryti galite iki 2024 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema.
Užpildykite FR0512 formą.
Nurodykite šiuos rekvizitus:
Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 191974021
Paramos gavėjo pavadinimas – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija.
Nurodyti skiriamą procentą.
Nurodykite iki kokio mokestinio laikotarpio skiriate mokesčio dalį.
Kaip atlikti paramos skyrimo veiksmus, skaitykite čia:
Gyventojo pajamų mokesčio dalis paramai
Ačiū už Jūsų gerumą!
Mielieji,
Kiekvieną dieną branginkime ir puoselėkime iškovotą laisvę, tvirtai ir vieningai ženkime laisvos Lietuvos keliu!
Su kovo 11-ąja!
LETA komanda
2024 m. pavasario metodologiniai suvožtiniai.
Kviečiame dalyvauti 2024 m. pavasario ,,Metodologinių suvožtinių” seminaruose.
Edukologijos tyrimų institutas (Švietimo akademija, Vytauto Didžiojo universitetas) tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”.
Koks keistas pavadinimas, tikėtina,pagalvosite:). Na, metafora „suvožtinis“ pasirinkta neatsitiktinai. Suvožtiniai asocijuojasi su tipiniu įvaizdžiu, daugiasluoksniškumu, optimaliu laiku, skirtu pavalgymui, bei sotumui.
„
,,Metodologiniai suvožtiniai”, kuriuos siūlo Edukologijos tyrimų institutas yra:
◦ daugiasluoksniai – seminarai yra universalūs, nes orientuojasi į įvairialypes auditorijas, kuriose kviečiami dalyvauti socialinių, humanitarinių, sveikatos mokslų, menų sričių atstovai, empiriškai tiriantys įvairius fenomenus;
◦ optimalaus laiko – seminarai yra trumpalaikiai, vieno seminaro trukmė – keturios astronominės valandos;
◦ kokybiški – seminarų vedėjai yra konkrečios temos ekspertai (mokslininkai, doktorantai), turintys tarptautines ir nacionalines patirtis;
◦ inovatyvūs – seminarų temos yra novacijos, susijusios su praktiniais metodologiniais veiksmais atliekant empirinius tyrimus;
◦ kainos ir kokybės santykis – seminarų vedėjai dalijasi autoriniu intelektiniu turtu, kurį vertiname atsižvelgdami jautriai į auditorijos daugiasluoksniškumą.
Seminarai vyks lietuvių kalba.
Čia rasite ,,Metodologinių suvožtinių“ sąrašą su vedėjais, pavadinimais, datomis, seminaro turinio aprašu, kaina ir registracija prie kiekvieno seminaro.
2024 m. pavasario metodologinių suvožtinių sąrašas
Kviečiame aktyviai registruotis!
Svarbu!
Registracija vykdoma į kiekvieną seminarą atskirai.
Dalyviams išduodama formali pažyma su 0,15 ECTS formalia verte, liudijančia kvalifikacijos tobulinimą ir / ar tyrimų metodologijos mokymąsi (magistrantams, doktorantams).
Asmuo registruojamas, kai sumoka registracijos mokestį.
Padarę pavedimą atsiųskite mokėjimo kopiją el. paštu [email protected]
Rekvizitai apmokėjimui:
Gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas
Gavėjo sąskaita: Sąsk. Nr. LT917044060003105370
Mokėjimo paskirtis: „ETI seminarai 2024, seminaro pavadinimas, seminaro data“
Kontaktai komunikacijai: [email protected]
Laukiame Jūsų mokymosi kelionėje!
Vytauto Didžiojo universiteto
Edukologijos tyrimų instituto informacija
Sveikiname naują daktarę Oksaną Mačėnaitę sėkmingai apgynus disertaciją.
Sveikiname naują daktarę Oksaną Mačėnaitę sėkmingai apgynus disertaciją: Atskirtį patiriančių vyrų savivertės ir socialinių įgūdžų kaita (Edukologija (S-007), mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Jūratė Požėrienė (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos sporto universitete, adresu: Sporto g. 6, Kaunas.
Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją:
Darbe nagrinėjamos temos, susijusios su vyrų socialine atskirtimi. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę bei įsitikinus mokslinių tyrimų, susijusių su vyrų socialinės atskirties, savivertės, socialinių įgūdžių problematikos nagrinėjimo stoka, iškeltas probleminis klausimas – kaip sportinė veikla ir socialinių pokyčių grupė prisideda prie socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertės didinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo?
Tyrimo objektas – socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertė ir socialiniai įgūdžiai.
Tyrimo tikslas – atskleisti sportinės veiklos grupės ir socialinių pokyčių grupės ugdomąjį poveikį socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertei ir socialiniams įgūdžiams.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvardinti veiksnius, sąlygojančius vyrų socialinę atskirtį, žemą savivertę, socialinių įgūdžių stoką; 2. Teoriškai pagrįsti atskirtį patiriančių vyrų socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo modelį bei pagal jį parengti ugdomojo poveikio ir stebėsenos programą. 3. Nustatyti ir įvertinti sportinės veiklos, socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo programos poveikį atskirtį patiriančių vyrų socialiniams įgūdžiams ir savivertei.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Romualdas Malinauskas (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
doc. dr. Ilona Tilindienė (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. habil. dr. Bartosz Molik (Josefo Piłsudskio kūno kultūros akademija, Biala Podlaska filialas, Varšuva, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).
Įvyko Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma“.
Š. m. vasario 22 dieną įvyko XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“. Pagrindinį pranešimą ,,Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti?“ skaitė dr. Loreta Tauginienė (Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė); doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė); prof. dr. Irena Žemaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė); dokt. Jurgita Virbalė (Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla). Forumą moderavo prof. dr. Liudmila Rupšienė (LETA viceprezidentė) ir dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė).
Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://youtu.be/iwbSKDp1daQ
Dėl techninių darbų LETA svetainėje.
Informuojame, kad nuo 2024-02-22 24.00 val. iki 2024-02-25 24.00 val. bus vykdomi techniniai darbai LETA svetainėje.
Atsiprašome už galimus nesklandumus.
LETA komanda
XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“.
Maloniai primename, kad jau šį rytoj, vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu, vyks XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“
Ar žinai kaip etiškai cituoti CHAT GPT straipsniuose ir kitose publikacijose? Ar galima disertacijos tekstą dalimis spausdinti straipsniuose? Ar privalu nurodyti disertacijos vadovą kaip straipsnių, parašytų iš disertacijos medžiagos, bendraautorių? Ar etiška publikuoti straipsnius vien užsienio kalbomis? Šie ir kiti panašūs klausimai bus aptariami XXXI edukacijos forume, kuris vyks vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu.
Pagrindinį pranešimą skaitys dr. Loreta Tauginienė (Mokslinių tyrimų etikos ir mokslinio sąžiningumo ekspertė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė)). Diskusijoje dalyvaus trijų mokslinių žurnalų vyr redaktorės : doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė), doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė), prof. dr. Irena Žemaitaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė).
Taip pat forume dalyvaus Jurgita Virbalė (doktorantų tinklo atstovė, doktorantė) kaip doktorantų “balsas”, kuri įgarsins klausimus, surinktus iš LETA doktorantų. Forumą moderuos prof. dr. Liudmila Rupšienė ir dr. Eglė Pranckūnienė.
Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs mokslinių tyrimų rezultatų publikavimo klausimai.
Dr. Loreta Tauginienė/Kęstučio Vanago nuotrauka
Apie pranešėją.
Dr. Loreta TAUGINIENĖ. Journal of Academic Ethics vyriausioji redaktorė. Mokslinė vadovė Helsinkio universiteto (Suomija) doktorantūros studijų programoje „School, Education, Society, and Culture“. Kartu su bendraautoriais (-ėmis) ir viena paskelbė apie 40 mokslo darbų. Moksliniai interesai: mokslinių tyrimų etika, mokslinis sąžiningumas, piliečių mokslas, universiteto socialinė atsakomybė.
Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė. Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (pvz., Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė).
L. Tauginienės disertacija „Socialinė atsakomybė universiteto mokslinės veiklos valdyme“ (mokslinė vadovė: prof. dr. Nijolė Vasiljevienė), 2013 m. apginta Mykolo Romerio universitete, Baltijos universitetų programos (angl.Baltic University Programme) įvertinta kaip vieną geriausių (angl.honorary recognition) darnaus vystymosi srityje.
| Data | 2024 m. vasario 22 d. (ketvirtadienis) |
| Laikas | 15.00–17.00 val. |
| Transliacija | Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97527788336?pwd=WnlQT0V4YjgwU3dCdms5V0lrWHVrZz09 YouTube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams |
| Moderatoriai: |
dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė |
| Pagrindinis pranešimas (30 min) |
Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti? dr. Loreta Tauginienė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė |
| Diskusija | doc. dr. Vaida Jurgilė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė; doc. dr. Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė; prof. dr. Irena Žemaitaitytė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė; dokt. Jurgita Virbalė, Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla. |
| Apibendrinimas | prof. dr. Liudmila Rupšienė, dr. Eglė Pranckūnienė |
XXXI Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė
Nariai:
doc. dr. Vaida Jurgilė,
doc. dr. Irena Stonkuvienė,
dr. Loreta Tauginienė.
Informacija pasiteirauti:
[email protected], tel. +370 686 39 529
Sveikiname naujai išrinktus LETA Valdybos narius!
2024 m. vasario 20 d. įvyko LETA2024 visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo patvirtinta LETA 2023 m. finansinė ataskaita, išrinkta valdyba 2024–2025 metų kadancijai.
Nuoširdžiai sveikiname naujai išrinktus valdybos narius:
LETA prezidentę – dr. Eglę Pranckūnienę;
LETA vice-prezidentę – prof. dr. Liudmilą Rupšienę;
LETA vice-prezidentę – prof. dr. Liną Kaminskienę;
LETA vice-prezidentę – dr. Sandrą Kairę;
LETA revizorę – doktorantę Jovitą Strakutę;
LETA sekretorę – dr. Sandritą Škėrienę;
LETA sekretorę – dr. Aidą Kairienę.
LETA tinklų pirmininkus:
Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo pirmininkę – prof. dr. Raimondą Brunevičiūtę;
Bendrojo ugdymo tinklo pirmininkę – prof. dr. Aušrą Kazlauskienę;
Doktorantų tinklo pirmininkę – doktorantę Vaivą Juškienę;
Edukacijos tyrėjų emeritų tinklo pirmininkę – prof. dr.Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę;
Ikimokyklinio ugdymo tinklo pirmininkę – doc. dr. Ritą Makarskaitę-Petkevičienę;
IKT ir Edukacijos tinklo komiteto pirmininkę – doc. dr. Juditą Kasperiūnienę;
Įtraukaus ugdymo tinklo pirmininką – doktorantą Kęstutį Vaišnorą;
Meninio ugdymo tinklo pirmininkę – doc. dr. Giedrę Gabnytę-Bizevičienę;
Mokymosi visą gyvenimą tinklo pirmininkę – prof. hab. dr. Palmirą Jucevičienę;
Pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo tinklo pirmininkę – prof. dr. Rūtą Girdzijauskienę;
Pradinio ugdymo tinklo pirmininkę – prof. dr. Daivą Jakavonytę-Staškuvienę;
Projektinės veiklos ir strateginių partnerysčių tinklo pirmininkę – dr. Auksę Petruškevičiūtę;
Socialinio ugdymo tinklo pirmininkę – prof. dr. Valdonę Indrašienę;
Sporto edukacijos tinklo pirmininkę – prof. dr. Jūratę Požerienę;
Švietimo vadybos ir lyderystės tinklo pirmininkę – dr. Liną Tamulytę;
Švietimo ir ugdymo istorijos tinklo pirmininkę – doc. dr. Ireną Stonkuvienę;
Tyrimų metodologijos tinklo pirmininkę – doc. dr. Daivą Penkauskienę;
Ugdymo filosofijos ir švietimo politikos tinklo pirmininkę – prof. dr. Liliją Duoblienę.
Linkime prasmingų ir kūrybingų darbų!
Dialogo laboratorija 2024. Mokytojo profesijos prestižas 2025: artėjame ar tolstame?
Kviečiame registruotis ir savo kalendoriuose pasižymėti 2024 m. kovo 27 d. Tądien jau trečią sykį Lietuvoje vyks išskirtinis savo formatu renginys „Dialogo laboratorija 2024. Mokytojo profesijos prestižas 2025: artėjame ar tolstame?”, susijęs su švietimo politika ir praktika.
Buriame dialogui švietimo praktikus (mokytojus, edukatorius), švietimo administratorius (mokyklų vadovus), švietimo politikus, mokslininkus, doktorantus ir tyrėjus.
Dialogo laboratorija suteikia galimybę bendradarbiauti, dalytis žiniomis, kelti nepatogius klausimus ir generuoti futuristines idėjas. Šis renginio formatas sukuria bendruomeniškumo, energijos ir naujo mąstymo autorystės bei tapatumo jausmą, kuris kyla iš diskusijų ir prisideda prie pažangios praktikos formavimo, įsigalinimo, ilgalaikio susidomėjimo bei bendros kūrybos proceso.
Dialogo laboratorija nėra susitikimas su pristatymais vedant tik „iš priekio“, kai dalyviai sėdi pasyviai kėdėse. Tai nėra konsultacijos dėl parengtų dokumentų siūlant pakeitimus. Šių meto Dialogo laboratorija 2024 savo formatu nustebins dalyvius – tempas, idėjų keitimasis, įrodymų formavimas, gerosios praktikos modeliavimas – tokie įdomūs bendradarbiavimu ir praktiniu žinojimu grįsti darbai laukia veiklos ir įsiveiklinimo sesijose.
Dialogo laboratorija – galimybė praktikams, administratoriams, politikams ir mokslininkams kurti dialogą ir polilogą dalijantis pažangiosios praktikos įrodymais grįstomis patirtimis bei praktika grįstu dizainu.
Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, dialogo laboratorija atveria platesnę diskusiją apie tai, kaip diskutuojamus rūpesčius galima suprasti ir spręsti formuojamuose tyrimuose, švietimo politikoje ir praktikoje.
REGISTRACIJA
https://forms.office.com/e/8LaJTy1QRX
Renginio programa:
Dialogo_Laboratorija_2024_programa
Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto informacija.
Plačiau:
Mielieji,
Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga! Džiaukimės laisve, branginkime ją ir tvirtinkime kasdieniais savo darbais ir moksliniais atradimais!
LETA komanda
Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ji pabrėžia mokslo ir lyčių lygybės svarbą siekiant tarptautiniu mastu sutartų darnaus vystymosi tikslų. Ši diena minima nuo 2015 m., kai Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama užtikrinti visapusišką bei lygiateisišką moterų ir mergaičių dalyvavimą moksle, sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę ir didinti moterų įsitraukimą į mokslinę veiklą, Generalinėje Asamblėjoje priėmė rezoliuciją dėl vasario 11-osios paskelbimo Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena.
Mielos kolegės,
Turime turėti pastovumą ir visų pirma pasitikėjimą savimi. Turime tikėti, kad esame gabūs dėl kažko (Marie Curie).
LETA komanda
Sveikiname naują daktarę Donatą Lisaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Anglų kaip užsienio kalba integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymosi kontekste: efektyvus užduočių dizainas siekiant studentų kalbos sklandumo (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovai – prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir prof. dr. Tom F. H. Smiths (Antverpeno universitetas, Belgija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti:
Kauno technologijos universiteto biblioteka (Gedimino g. 50, Kaunas)
Su disertacija galima susipažinti adresu:
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:
Sklandžiai vartoti kalbą – vienas dažniausiai išsakomų siekių, mokantis užsienio kalbos. Kalbų pedagogikos tradicijos pokyčiai paskatino veiksmingesnius kalbų mokymo(si) būdus. XX a. pabaigoje buvo pasiūlytas užduotimis grindžiamas kalbų mokymas(is) (angl. task-based language teaching).
Pagrindinis tyrimo klausimas: Koks užduočių dizainas turiniu paremto mokymosi kontekste (angl. CBI) yra veiksmingiausias siekiant anglų kaip užsienio kalbos (EFL) rašymo sklandumo? Buvo atliktas kvazieksperimentas, kuriuo siekta patikrinti, kokie užduoties kaip konstrukto kriterijai yra palankūs siekiant rašymo sklandumo; užduočių plano pagrindu pasirinkti Ellis ir Shintani (2014) pasiūlyti užduoties apibrėžimo kriterijai. Duomenys buvo renkami ir analizuojami naudojant klavišų paspaudimų registravimo įrankį Inputlog; buvo surinkti kiekybiniai (t. y. dalyvių atliktų klavišų paspaudimų metaduomenys) ir kokybiniai (t. y. rašytiniai tekstai kaip produktai) duomenys. Į tyrimą buvo įtrauktas 121 dalyvis iš trijų studijų programų. Kiekybinė analizė atlikta remiantis įrankio Inputlog sugeneruotais metaduomenimis. Remiantis aprašomąja statistika, visose tirtose studijų programose nustatytos panašios sklandumo kaip produkto (t. y. teksto ilgio ir produkcijos tempo) ir sklandumo kaip proceso (t. y. P-srauto ilgio, pauzių laiko) aspektų tendencijos. Statistinė analizė atskleidė, kad užduočių sudarymo kriterijus Niša (Gap) yra itin svarbus sklandžiam rašymui, bet statistinė analizė nepatvirtino, kad užduoties struktūros kriterijus Prasmė (angl. Meaning focus) yra palankus rašymo sklandumui.
Sveikiname naują daktarę Pauliną Palujanskienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiška besimokančios organizacijos kontekste (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Biruta Švagždienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos sporto universitete, adresu: Sporto g. 6, Kaunas.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:
Tyrimo objektas – sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiška mokyklos kaip besimokančios organizacijos kontekste. Tyrimo tikslas – nustatyti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos ypatumus mokyklos kaip besimokančios organizacijos kontekste.
Tyrimo uždaviniai: 1) Teoriškai pagrįsti mokyklos kaip besimokančios organizacijos raiškos aspektus; 2) Teoriškai pagrįsti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos aspektus mokykloje; 3) Atskleisti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos bei mokyklos kaip besimokančios organizacijos teorines sąveikos prielaidas; 4) Nustatyti empiriškai grįstus mokyklos kaip besimokančios organizacijos bei sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos ypatumus; 5) Atskleisti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos bei mokyklos kaip besimokančios organizacijos praktines sąveikos prielaidas.
Probleminių klausimų pagrindu disertacijoje numatomi tyrimo rezultatai (hipotezės): H1. Mokyklos savo veikloje aktyviai taiko besimokančios organizacijos principus, tad mokyklos veikia kaip besimokančios organizacijos; H2. Mokiniams yra svarbus mokykloje organizuojamų sporto paslaugų turinys bei jų pačių ar kitų mokinių savijauta jų metu; mokiniams yra svarbi tėvų nuomonė, tačiau galutinės įtakos jų sprendimams ji neturi; H3. Besimokančios organizacijos bruožų stiprinimas mokykloje susijęs su sporto paslaugos edukacinių veiksnių potencialo kaita.
Disertacijos gynimo taryba:
Š. m. sausio 18 d. įvyko ŠMSM ir LETA organizuotas renginys ,,Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymas“. Sveikinimo žodį tarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė (video įrašas: https://lera.lt/leta_files/2024/01/2024-01-17%20EDU_final.mp4), Švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Jungtinio Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto edukologijos doktorantūros konsorciumo komiteto pirmininkė prof. dr. Lilija Duoblienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Savo naujausiais atradimais dalinosi 2023 m. apsigynę mokslo daktarai ir studijavę post-doktorantūroje (renginio programa čia: https://lera.lt/wp-content/uploads/2024/01/SMSM_kvietimas.pdf). Renginį moderavo Agnė Liucilė Grickevičė (ŠMSMS ministro patarėja), prof. dr. Liudmila Rupšienė (LETA prezidentė), dr. Jolanta Navickaitė (ŠMSM Ugdymo departamento direktorė), prof. dr. Lina Kaminskienė (LETA viceprezidentė), dr. Agnė Kudarauskienė (ŠMSM viceministrė), dr. Eglė Pranckūnienė (LETA viceprezidentė). Visi pristatyti tyrimai atliepę šių dienų aktualijas ir buvo įdomūs. Toks Edukologinių mokslinių tyrimų lobynas tik įrodo Edukologinių tyrimų naudą mokslininkams, švietimo politikos formuotojams, praktikams, tyrėjams bei visuomenei.
Nuotraukos Švietimo ir mokslo ministerijos.
SMSM_37
SMSM_34
SMSM_26
SMSM_24
SMSM_22
SMSM_20
SMSM_19
SMSM_18
SMSM_17
SMSM_16
SMSM_15
SMSM_14
SMSM_13
SMSM_12
SMSM_11
SMSM_9
SMSM_8
SMSM_7
SMSM_6
SMSM_5
SMSM_4
SMSM_3
SMSM_2
SMSM_1
2024 m. sausio 18 d. 10.00–16.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti ,,Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymo” renginyje. Renginys vyks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Edukacinės komisijos salėje. Renginys atviras. Dalyvavimas jame galimas be išankstinės registracijos, bet kuriuo patogiu metu. Renginį organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Edukacinių tyrimų asociacija (LETA).
Su renginio programa galima susipažinti čia:
Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymo renginio programa.
.