Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skirtas finansavimas LETA asociacijai pagal pateiktą paraišką (Sutarties Nr. S-ACO-24-27) buvo sėkmingai panaudotas. Ši parama LETAi padeda plėtoti tarptautinę veiklą, organizuoti mokslo renginius, kviestis pranešėjus iš užsienio universitetų, tobulinti LETA internetinę svetainę.
2024m. LMTLT skiriamą paramą LETA panaudojo Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) metiniam narystės mokesčiui sumokėti, informacinei LETA konferencijos sklaidai (LETA 2024 konferencijos vaizdo medžiagos paruošimui, sukarpymui, montavimui, formatavimui bei LETA 2024 konferencijos informacinių plakatų gamybai), kviestinės pranešėjos prof. dr. Olena Chepelyuk iš Chersono nacionalinio technikos universiteto (Ukraina) kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti. Taip pat LETA internetinės svetainės įrankių ir funkcionalumo atnaujinimui.
Dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už paramą. Tikimės, kad ir ateity galėsime stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuoti mokslo renginius, skleisti informaciją apie LETA veiklas ir atliepti LETA bendruomenės poreikius.
Sveikiname dr. Justiną Garbauskaitę-Jakimovską tapus viena iš geriausių 2023 m. disertacijų autorių!
Dr. Justinos Garbauskaitės-Jakimovskos edukologijos mokslo krypties disertacija „Tapti neformaliuoju ugdymu. Post–struktūralistinė neformaliojo (jaunimo) ugdymo analizė“ (vadovė prof. dr. Lilija Duoblienė) pateko tarp 11 geriausių!
Linkime naujų mokslinių atradimų ir neblėstančios kūrybinės energijos!
Visiems vienuolikai laureatų įteikti Prezidento sveikinimo raštai bei ypatinga Prezidento dovana – šalies vadovo iniciatyva perleistas pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883–1886) rinkinys.
Aštuonioliktą kartą vykstantį konkursą organizuoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, renginį globoja Prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus
EERA 2025 konferencija
Maloniai kviečiame registruotis į EERA 2025 konferenciją „Charting the Way Forward: Education, Research, Potentials and Perspectives“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo mėn. Serbijoje, Belgrade. Belgrado universitete. Pradedančiųjų tyrėjų konferencija 2025 (angl. ERC) vyks 2025 m. rugsėjo 8 d., o pagrindinė EERA konferencija prasidės vyks 2025 m. rugsėjo 9 d. – 2025 m. rugsėjo 12 d.
ERC ir EERA 2025 vyks kontaktiniu būdu, Belgrado universitete, Serbijoje.
Paraiškų pateikimo laikas: 2024 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. sausio 31 d . Pavėluotai pateiktos paraiškos nepriimamos.
Plačiau skaitykite:
EERA oficialiame puslapyje: čia
Prisegtuke: čia
Maloniai kviečiame peržiūrėti LETA 2024 konferencijos ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta” konferencijos įrašus ir nuotraukas.
Konferencijos įrašus rasite: čia
Konferencijos nuotraukas rasite: čia
Filmavimą ir fotografavimą finansavo ir vykdė Vilniaus Tech universiteto, Kūrybinių industrijų fakulteto bendruomenė.
Vaizdo medžiagos apdorojimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-24-27
2024-11-21 įvyko XXXVI Edukacijos forumas „Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“. Prof. dr. V. Tūtlys (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedros profesorius, Edukologijos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas). pristatė pranešimą ,,Gebėjimų paklausos ir pasiūlos atitiktis Lietuvoje ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: prielaidos tvariai užimtumo ir gebėjimų formavimo plėtrai?“, dr. Lina Vaitkutė (Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto mokslo darbuotoja) skaitė pranešimą „Profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai ir jų probleminiai laukai“, o dr. Albinas Kalvaitis (nepriklausomas tyrėjas) skaitė pranešimą „Pagal tęstinio profesinio mokymo programasdirbančių profesijos mokytojų kompetencijos ir galimybė šias kompetencijas tobulinti“.
Diskusijose dalyvavo dr. Donatas Bakšys (Panevėžio mokymo centro direktorius), dr. Alicija Ramanauskaitė (Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras), doc. dr. Rita Mičiulienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras), N. Pileičikienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė). Forumą moderavo prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė); dr. Nora Pileičikienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti: čia.
2024-11-20 d. įvyko Edukacijos forumas ,,Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“. Pranešimą ,,Vaikų kūrybiškumo ugdymas taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėje mokykloje“ skaitė Kristina Saveljeva (vadovė prof. dr. Rasa Braslauskienė, Klaipėdos universitetas). Pranešimą ,,Trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymas taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis“ skaitė Guostė Streikutė (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas). Pranešimą ,,Laiko juostos užduočių taikymas mokant suprasti istorinį laiką 3 klasėje“ skaitė Otilija Ožalaitė (vadovė doc. dr. Aušra Žemgulienė).
Diskusijoje dalyvavo Jurgita Blažienė (Vilniaus Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadovė, pradinių klasių mokytoja-ekspertė), Irma Dobrovolskienė (Vilnius Medeinos pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja-ekspertė), dr. Rasa Kulevičienė (Klaipėdos valstybinės kolegijos vyresnioji lektorė), Raimonda Petkūnienė (Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja-ekspertė, edukologijos magistrė), Darius Savickas (pagrindinės mokyklos Taškius pradinių klasių mokytojas, darželio Taškius padalinio vadovas, Švietimo lyderystės programos verslo vadybos magistras), Nadia Venskuvienė (Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto lektorė, edukologijos magistrė), Linas Vilčinskas (Kėdainių Senamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojas-metodininkas). Forumą moderavo prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (LETA valdybos narė). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti: čia
Maloniai primename, kad iki registracijos į šią konferenciją pabaigos liko tik 1 diena. Kviečiame į XV tarptautinę mokslinę konferenciją ,,MOKYTOJŲ UGDYMAS XXI AMŽIUJE: POKYČIAI IR PERSPEKTYVOS“, kuri vyks 2024 m. lapkričio 29 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje (Vytauto g. 84, Šiauliai, 205 a.).
Konferencija skirta pedagogų rengimo ir ugdymo, profesinės veiklos patirties, pokyčių ir perspektyvų Lietuvoje bei užsienyje mokslinei, praktinei analizei ir tarpdisciplininių tyrimų sklaidai postmodernios visuomenės iššūkių kontekste. Tarptautinė konferencija suteiks galimybę įvairių sričių mokslininkams, tyrėjams ir specialistams pasidalyti savo teorinėmis žiniomis, tyrimų rezultatais ir švietimo praktika su kolegomis ir akademine bendruomene, užmezgant naujus bendradarbiavimo ryšius bei formuojant naujas tarptautinių veiklų komandas.
Konferencijos probleminės sritys
Pedagogų ugdymas(is) ir profesinis augimas
Siekiant stiprinti pedagogo profesijos prestižą, išryškėja mokslinių diskusijų apie pedagogų ugdymo(si) patirtį, kaitą ir perspektyvas aktualumas. Nauji iššūkiai pedagogams suponuoja jų nuolatinio mokymosi, lyderystės, kompetencijų tobulinimo(si) poreikį. Tampa svarbu analizuoti pedagogų profesinio augimo raišką ir jų gerovę skatinančius veiksnius. Sparčios visuomenės kaitos sąlygomis tikslinga diskutuoti apie pedagogų ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininėmis mokymo ir mokymosi organizavimo nuostatomis pagrįstą ugdymo(si) procesą, skatinti visų jo dalyvių bendradarbiavimą ir bendrakūrą, diegti skaitmeninį ugdymo turinį, galimybes kurti universalaus dizaino mokymuisi aplinką.
Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai rengiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus
Įsigaliojus 2024 m. rugsėjo 1 d. LR Švietimo įstatymo pakeitimams ir papildymams, numatoma, kad kiekvienam vaikui sudaromos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais. Mūsų šalies švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, kuomet sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Didėjant mokinių įvairovei ir įgyvendinant kokybiško švietimo užtikrinimo kiekvienam besimokančiajam tikslus, svarbu analizuoti, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įtraukiojo ugdymo kontekste, bendradarbiaujant bei teikiant personalizuotą pagalbą, orientuotą į kiekvieno besimokančiojo sėkmę ir prasmingą dalyvavimą ugdymosi procese.
Pedagogų ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas(is)
Mokytojų ugdytojų profesionalumas yra pripažįstamas kaip svarbiausias mokytojų bendruomenės kokybės užtikrinimo veiksnys, todėl svarbu analizuoti mokytojų ugdytojų vertybines nuostatas, darbo su studentais strategijas, pasiekimų vertinimo metodus ir pan. Tikslinga dalytis gerąja patirtimi apie tyrimais grįstų studijų vykdymą. Diskutuoti apie tai, kaip užtikrinamas studijų programos turinio personalizavimas, kaip atsižvelgiama į studentų amžių, gyvenimo patirtį, socialinę, kultūrinę, kalbinę aplinką ar negalią. Taigi mokytojų rengėjai, norėdami įvertinti turimas studentų kompetencijas ir siekdami numatyti, kuriose srityse studentams reikėtų patobulėti, turėtų patys jausti nuolatinį poreikį tobulėti, įgyti šiuolaikinių kompetencijų.
Svarbiausia data: registracija į konferenciją iki 2024-11-22
Registracijos nuoroda: čia
Konferencijos kalbos: Lietuvių, anglų (plenariniai pranešimai verčiami į lietuvių arba anglų kalbą, taip pat ir į lietuvių gestų kalbą)
Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Vytauto g. 84, Šiauliai, 205 a.)
Konferencijos dalyvio pažymėjimai: Konferencijos dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai
Konferencijos dalyvio mokestis: Dalyvavimas su pranešimu – 20 Eur. Dalyvavimas be pranešimo – 15 Eur.
Platesnę informaciją rasite: čia
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos informacija
2025 m. pavasario mokymai įvairiomis akademinės etikos temomis
Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia į mokymų ciklą „Etiniai galvosūkiai ir jų sprendimo būdai“.
2025-04-18 – „Autorystės labirintai“
Mokymų metu įgysite praktinių žinių apie etiškos autorystės taikymo principus, sužinosite, kaip atpažinti neetišką autorystę ir ką daryti ją atpažinus.2025-05-16 – „Interesų konfliktų valdymas mokslinėje veikloje. Kokybinių mokslinių tyrimų duomenų nuasmeninimas“
Šiuose mokymuose bus pristatyta interesų konfliktų valdymo praktika atliekant mokslinius tyrimus ir skelbiant jų rezultatus.
Mokymus ves dr. Loreta Tauginienė, KSU prorektorė.
XXXVI EDUKACIJOS FORUMAS
EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO
UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK
Tema
„Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“
Maloniai primename, kad jau rytoj, 2024-11-21 vyks Edukacijos forumas „Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“ . Kviečiame dalyvauti profesinio mokymo įstaigų pedagogus: profesinio mokymo praktikus – vadovus, mokytojus, profesijos mokytojus, administracijų atstovus; profesinio mokymo politikos formuotojus; pedagoginių programų studentus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, besidominčius profesinio mokymo srities tyrimais.
| Data | 2024 m. lapkričio 21 d. |
| Laikas | 15.00–17.00 |
| Transliacija | |
| Moderatoriai: |
prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė; dr. Nora Pileičikienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė. |
Programa
| Laikas | Tema | Pranešėjai ir diskutantai |
| 15.00-15.05 | Įžangos žodis | prof. dr. R. Brunevičiūtė |
| 15.05-15.25 | Gebėjimų paklausos ir pasiūlos atitiktis Lietuvoje ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: prielaidos tvariai užimtumo ir gebėjimų formavimo plėtrai? |
pranešėjas prof. dr. V. Tūtlys
|
| 15.25-15.40 | Diskusija | diskutantė dr. A. Kudarauskienė |
| 15.40-16.00 | Profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai ir jų probleminiai laukai | pranešėja dr. L. Vaitkutė |
| 16.00 -16.15 | Diskusija | diskutantė dr. A. Ramanauskaitė |
| 16.15 -16.35 | Pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kompetencijos ir galimybė šias kompetencijas tobulinti |
pranešėjas dr. A. Kalvaitis
|
| 16.35-16.50 | Diskusija | diskutantas dr. D. Bakšys |
| 16.50-17.00 | Diskusijos apibendrinimas | dr. N. Pileičikienė |
Diskusijoje dalyvauja:
dr. Agnė Kudarauskienė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
dr. Donatas Bakšys, Panevėžio mokymo centro direktorius;
dr. Alicija Ramanauskaitė, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras;
doc. dr. Rita Mičiulienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.
Apie pranešėjus ir jų pranešimus
***
prof. dr. Vidmantas Tūtlys, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedros profesorius, Edukologijos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Tyrimų sritys: pirminio ir tęstinio profesinio rengimo politika bei organizavimas; nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir jų plėtra; žmogiškųjų išteklių vystymas ir mokymasis visą gyvenimą. Beveik 100 publikacijų autorius ir bendraautorius.
Pranešimo „Gebėjimų paklausos ir pasiūlos atitiktis Lietuvoje ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: prielaidos tvariai užimtumo ir gebėjimų formavimo plėtrai?“ dėmesio centre – tvarių sprendimų paieška, siekiant spręsti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikčių ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas. Remiantis kritine dokumentų analize, interviu su politikos įgyvendinimo institucijų, įmonių, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigų atstovais, analizuojama darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos penkiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose: tarptautinių pervežimų automobiliais, statybos, inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo, informacinių technologijų, sveikatos apsaugos. Ieškoma problemų sprendimo, įvertinant ekonomikos, švietimo ir užimtumo politikos perspektyvas, įmonių, sektorinių organizacijų, socialinių partnerių bei profesinio rengimo įstaigų pasirinkimus.
(Tyrimas vykdomas ES Horizon Europe projekto SKILL PARTNERSHIPS FOR SUSTAINABLE AND JUST MIGRATION PATTERNS (SKILLS4JUSTICE) HORIZON-CL2-2023-TRANSFORMATIONS-01-03 Nr. 101132435 pagrindu)
***
dr. Lina Vaitkutė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Lietuvos kvalifikacijų sistemos ir profesinio mokymo iniciatyvų apžvalgų Europos profesinio mokymo plėtros centrui (Cedefop) autorė ir bendraautorė. Mokslinių interesų sritys: profesinio mokymo transformacija, kvalifikacijų ir kompetencijų sandaros, kvalifikacijų formavimas, curriculum studijos.
Pranešime „Profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai ir jų probleminiai laukai“ atskleidžiama kompetencijomis grindžiamo profesinio mokymo turinio įveiklinimo realybė ir mokymo turinio įveiklinimo praktika. Pritaikius kokybinę tyrimo prieigą, išryškinama profesinio mokymo praktikų perspektyva ir jų iššūkiai prisidedant prie mokinių kompetencijų ugdymo ir įgūdžių formavimo. Pranešime aptariami profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai bei probleminiai laukai, perėjus prie modulinio mokymo, pateikiamos rekomendacijos profesijos mokytojų praktikai ir profesiniam tobulėjimui.
***
dr. Albinas Kalvaitis, nepriklausomas tyrėjas. Tyrimų sritys: įvairių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo problemų tyrimai. Mokslinių interesų sritys: švietimo sociologija, švietimo vadyba.
Pranešime „Pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kompetencijos ir galimybė šias kompetencijas tobulinti“, vadovaujantis Pedagogų registro informacija, pateikiamas profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų „paveikslas“; aptariamas pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kompetencijų lygis ir šių kompetencijų vertinimo vieta bendrame tęstinio profesinio mokymo vertinime; nagrinėjami pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Pranešimo pagrindu tapo 2024 m. atliktų tyrimų rezultatai:
- pagal tęstinio profesinio mokymo programas besimokančių mokinių, juos mokančių profesijos mokytojų ir PMĮ vadovų apklausa;
- nacionalinių profesinio mokymo metodinių komisijų narių apklausa.
XXXVI Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Vadovė – prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, LETA Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo vadovė.
Nariai: doc. dr. Rita Mičiulienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedra; Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras;
dr. Lina Vaitkutė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras; Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų institutas;
dr. Nora Pileičikienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras;
dr. Alicija Ramanauskaitė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras; LETA Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo komitetas.
Informacija pasiteirauti:
Forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“
Š.m. gruodžio 4 d., trečiadienį, Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Senato salė, Kaunas) vyks forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“.
Forumu siekiama pristatyti šių metų pradžioje priimtas UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gaires, paskatinti dialogą apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, įsivardinti reikalingas šios srities vystymo kryptis. Patirtimis ir įžvalgomis dalinsis politikos formuotojai, mokslininkai ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai.
Registracija : čia
Konferencijos programa: čia
XXXV EDUKACIJOS FORUMAS
EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO
UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK
Tema
„Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“
Primename, kad rytoj, 2024-11-2024 m. lapkričio 20 d., vyks Edukacijos forumas ,,Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“. Kviečiame dalyvauti pradinio ugdymo tyrėjų tinklo forume, kurio metu išgirsime jaunųjų tyrėjų, pradinių klasių mokytojų, atliktų tyrimų rezultatus bei pasidalinsime įžvalgomis apie tai, kodėl svarbu kiekvienam pedagogui turėti tvirtus tyrimo organizavimo gebėjimus, kokią reikšmę kuria tyrimais grįsta ugdymo praktika, kaip tai yra susiję su ugdymo proceso organizavimu bei, ką daryti, kad šią kompetenciją ugdytųsi visi pradinių klasių mokytojai. Forumo diskutantai pasidalins patirtimis ne tik apie tai, ką, jų nuomone, reiškia tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika, bet ir papasakos, kaip kuriamas ugdymo turinys, kokie metodai bei užduotys padeda pradinių klasių mokinių veiklas grįsti tyrimais. Forumo metu bus galimybių pasisakyti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų visiems dalyviams, kuriems rūpi Lietuvos pradinio ugdymo praktika.
| Data | 2024 m. lapkričio 20 d. (trečiadienis) |
| Laikas | 15.00–17.00 |
| Transliacija | |
| Moderatorė: | Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė |
Forume svarstomi klausimai Pranešėjai ir diskutantai
1. Vaikų kūrybiškumo ugdymas taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėje mokykloje
Anotacija: pranešime atskleidžiama kūrybiškumo samprata, pristatomi tyrimo duomenys, atskleidžiantys vaikų kūrybiškumo ugdymo, taikant informacines ir komunikacines technologijas, galimybes pradinėje mokykloje. Tyrimo dalyviai – penki mokytojai, dirbantys pradinėje mokykloje, ir penki tėvai, kurie ypatingą dėmesį skiria kūrybiškumo ugdymui, naudojant įvairias IKT priemones, nuolat tobulindami savo kompetencijas šioje srityje.
Darbo autorė: Kristina Saveljeva, Klaipėdos universitetas
Darbo vadovė: prof. dr. Rasa Braslauskienė, Klaipėdos universitetas
Empirinio tyrimo metu buvo išskirtos šios mokytojų galimybės: a) laisvė pasirinkti; b) priemonių ir įrankių įvairovė; c) išreikšti save; d) prikaustyti dėmesį; e) skatinti vaikų savarankiškumą; f) integruoti į ugdymo(si) procesą ir kt. Kokybinio tyrimo metu išsiaiškinta tėvų nuomonė, jog vaikams yra sudarytos šios kūrybiškumo ugdymo, taikant IKT, pradinėje mokykloje galimybės: netradicinių pamokų vedimas; pamokos tėvų darbovietėje; bendri projektai; darbų atlikimas su vaiku; kūrybinė laisvė, eksperimentai; pavyzdžio rodymas ir kt.
2. Trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymas taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis
Anotacija: dažnai kalbų pamokose mokinių kalbėjimo gebėjimai ugdomi rečiau, lieka nuošalyje, todėl buvo gilintasi, kaip vaizdinės medžiagos pagalba galima ugdyti mokinių kalbėjimo gebėjimus dviem kalbomis. Pranešimo turinys atsako į klausimą: kaip vaizdinės medžiagos analizė dviem kalbomis plėtoja trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimus? Siekiant išsiaiškinti, ar vaizdinės medžiagos analizė dviem kalbomis yra palankus metodas ugdyti mokinių kalbėjimo įgūdžius, buvo vykdomas veiklos tyrimas, kuriame mokiniai analizavo vaizdinę medžiagą per dviejų kalbų pamokas ir tokias pamokas, kai šios kalbos buvo integruojamos.
Darbo autorė: Guostė Streikutė, Vytauto Didžiojo universitetas
Darbo vadovė: prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis pastebėta, kad trečiokų kalbėjimo gebėjimai buvo plėtojami veiksmingai ir kokybiškai. Sukurta mokymosi aplinka ir organizuota veikla įgalino mokinius tapti aktyviais pamokos dalyviais, besiugdančiais kalbėjimo gebėjimus.
3. Laiko juostos užduočių taikymas mokant suprasti istorinį laiką 3 klasėje
Anotacija: pranešime nagrinėjama, kaip laiko juostos taikymo užduotys pamokose padeda ugdyti mokinių istorinio raštingumo gebėjimų pradmenis pradinės mokyklos 3-oje klasėje mokantis istorijos temų. Remiantis išstudijuota teorine medžiaga ir Nyderlandų mokslininkų sukurtu istorinio laiko supratimo augimo modeliu, vienoje Vilniaus mokyklų atliktas veiklos tyrimas, kuriame dalyvavo 29 trečiokai. Tyrimo metu pravesta 16 ugdomųjų veiklų: dirbant su viena klase (X) tikslingai buvo taikytos laiko juostos užduotys, o dirbant su kita klase (Y) jos netaikytos. Mokiniai prieš ir po ugdomąsias veiklas pildė užduočių klausimynus, kurių kokybinė ir kiekybinė analizė atskleidė keletą tendencijų, svarbių siekiant tobulinti ugdymo procesą ir mokymosi pasiekimus.
Darbo autorė: Otilija Ožalaitė, Vilniaus universitetas
Darbo vadovė: doc. dr. Aušra Žemgulienė, Vilniaus universitetas
Tyrimo rezultatai patvirtino tikslingo ir nuoseklaus laiko juostų taikymo per pamokas veiksmingumą. Tai papildo kitų mokslinių tyrimų išvadas, kad ugdymo procese sistemingai taikant laiko juostos užduotis, mokiniai gali pasiekti geresnių istorinio laiko supratimo rezultatų nei jų bendraamžiai, neatlikę laiko juostos užduočių.
| Diskutantai |
Jurgita Blažienė, Vilniaus Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadovė, pradinių klasių mokytoja-ekspertė Irma Dobrovolskienė, Vilnius Medeinos pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja-ekspertė dr. Rasa Kulevičienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos vyresnioji lektorė Raimonda Petkūnienė, Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja-ekspertė, edukologijos magistrė Darius Savickas, pagrindinės mokyklos Taškius pradinių klasių mokytojas, darželio Taškius padalinio vadovas, Švietimo lyderystės programos verslo vadybos magistras Nadia Venskuvienė, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto lektorė, edukologijos magistrė Linas Vilčinskas, Kėdainių Senamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojas-metodininkas |
Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.
XXXV Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, LETA pradinio ugdymo tinklo narė
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, LETA valdybos narė
Dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė
Informacija pasiteirauti:
Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, [email protected]
EERA 2025 vasaros mokykla
Informuojame, kad jau galima teikti paraiškas dalyvauti EERA 2025 vasaros mokykloje. Paraiškos priimamos nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 2025 m. sausio 15 d. Plačiau: https://ow.ly/PMXJ50U4elq
2025 m. birželio 2-6 dienomis, Chemnico technologijos universitete, Vokietijoje vyks EERA 2025 vasaros mokykla ,,Cultures in Education, Cultures in Research – Education and Research in Cultures”. 2025 m. Chemnico miestas taps Europos kultūros sostine. Todėl Chemnico technologijos universitetas, kuriame vyks EERA 2025 m. vasaros mokykla, nusprendė sutelkti dėmesį į „kultūros“ vaidmenį švietimo tyrimuose, politikoje ir praktikoje.
Ši vasaros mokykla atvers dalyviams galimybę susieti požiūrį į kultūrinio konteksto poveikio ar sąlygų suvokimą. Pagrindinį pranešimą skaitys profesorius Paul Standish (Londono universiteto koledžas). Paulas Standish yra tikras švietimo filosofijos lyderis, savo švietimo darbuose nagrinėjantis „kultūros“ aspektus Jo indėlis paskatins dalyvius savo, kaip edukologų, darbe ieškoti kelio į kritinę kultūrą, kaip jų tiriamojo darbo temos sampratą.
Galimi pareiškėjai – doktorantūros ir studentai, atliekantys mokslinius tyrimus, kurie yra iš EERA šalių narių arba studijuoja jose. Jų moksliniai tyrimai turi būti susiję su švietimo tyrimais. Pageidautina, kad dalyvis būtų pirmųjų arba antrųjų studijų metų doktorantas, kad vasaros mokykla jam būtų naudingiausia. Kai kuriais atvejais vasaros mokykloje gali dalyvauti ir jau turintys daktaro laipsnį – savo paraiškoje jie turėtų paaiškinti, kaip vasaros mokykla padėtų jiems tęsti mokslinius tyrimus.
Paraiškos priimamos nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 2025 m. sausio 15 d.
Informacija apie priėmimą: 2025 m. kovo 1 d.
Registracija / mokėjimas: 2025 m. kovo 2 – 31 d.
Vasaros mokykla: 2025 m. birželio 2 – 6 d.
Platesnė informacija: čia
Podoktorantūrinė pozicija Tartu universitete dirbtinio intelekto tema
Tartu universitetas (Estija) skelbia visiškai finansuojamą podoktorantūros studijų vietą, skirtą dirbtinio intelekto ir švietimo tyrimams.
Šią dvejų metų trukmės poziciją ketinama pradėti eiti kuo greičiau, todėl ji suteikia vertingą galimybę akademiškai tobulėti ir atlikti paveikius mokslinius tyrimus šioje naujoje srityje.
Daugiau informacijos apie šią poziciją ir paraiškos teikimo instrukcijas rasite pridėtame kvietime čia
2024 m. spalio 17–18 dienomis įvyko LETA 2024 m. konferencija ,,Švietimo neapbrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: Praeities ir ateities sankirta”, kurią organizavo LETA kartu su Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakultetu. Sveikinimo žodį tarė dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė) prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė (VILNIUS TECH studijų prorektorė), Švietimo, mokslo ir sporto ministras Ignas Gaižiūnas, prezidento patarėja dr. Jūratė Litvinaitė. Spalio 17 d. buvo skaitomi plenariniai pranešimai. Pirmosios sesijos dalyje Lina Markauskaitė (Sidnėjaus universiteto profesorė) skaitė pranešimą ,,Episteminis lankstumas ir dabartiniai švietimo technologiniai kontekstai”, prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė (Vilnius Tech studijų prorektorė) dalinosi pranešimu ,,Tūkstantmečio kartos studentų mokymosi lūkesčiai ir universitetų galimybės”. Algis Mickūnas (Atėnų (Ohajo) universiteto profesorius) skaitė pranešimą ,,Mokymasis neapibrėžtumui”.
Antrosios sesijos plenarinių pranešimų dalį vainikavo viešnios iš Ukrainos prof. dr. Olena Chepelyuk (Ukrainos Chersono Nacionalinio technikos universiteto rektorės) pranešimas ,,Švietimo lyderystė neapibrėžtumo amžiuje”. Taip pat pranešimą ,,Dirbtinis intelektas ir skaitmeninė nelygybė” skaitė dr. Moira V.FAUL (NORRAG (Network for International Policies and Cooperation in Education and Training) vykdančioji direktorė) bei Daiva Penkauskienė (Mykolo Romerio universiteto docentė) ir Eglė Pranckūnienė (Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja) pristatė pranešimą ,,Į(si)pareigojimas veikti neapibrėžtumo sąlygomis: švietimo reformos pradininkų liudijimai”. Trečioji sesija buvo skirta paneline diskusijai.
Panelinėje diskusijoje dalyvavo prof. dr. Olena Chepelyuk (Chersono universitetas), doc. dr. Robert Leščinskij (Vilnius Tech), Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė (Vilnius Tech), Daiva Penkauskienė (MRU). Eglė Pranckūnienė (KU). Pirmąją konferencijos dieną moderavo dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė), prof. dr. Ilona Valantinaitė (Vilnius TECH profesorė), doc. dr. Robert Leščinskij (Vilnius TECH Kūrybinių industrijų prodekanas), Liudmila Rupšienė (LETA viceprezidentė, Klaipėdos unversiteto profesorė), prof. dr. Lina Kaminskienė (LETA viceprezidentė, Vytauto Didžiojo Švietimo akademijos kanclerė).
Antrąją dieną vyko intensyvi pranešimų sesija. Buvo perskaityta virš 100 pranešimų, vyko intensyvios diskusijos, refleksijos 15-oje sekcijų. Taip pat vyko ir apibendrinamoji diskusija apie edukologijos mokslo dabartį, ateities ir proveržio galimybes. Diskusijoje dalyvavo prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas), prof. dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universitetas), prof. dr. Jogaila Vaitekaitis (Vilniaus universitetas), LMT atstovė Jurgita Verbickienė (VU).
Emeritų sekcijos konferencijos dalis įvyko 2024 m. spalio 21 d. Joje dalyvavo 10 emeritų, buvo perskaityti 5 pranešimai. Kai kurie emeritai skaitė pranešimus dalyvavo ir skaitė pranešimus sekcijose: Peržiūrėti emeritų veiklas galite paspaudus šią nuorodą: https://lera.lt/ete/tinklo-veiklos-2024/
Nuošidžiai dėkojame Vilnus Tech už pagalbą organizuojant konferenciją, šiltą priėmimą, dovanotą konferencijos filmavimą ir fotografavimą.
Šios konferencijos vdeo įrašai bus paskelbti netrukus.
Šios konferencijos nuotraukas galite peržiūrėti paspaudus šią nuorodą: https://lera.lt/leta-2024-konferencijos-nuotrauku-galerija/?et_fb=1&PageSpeed=off
Dalinį finansavimą šiai konferencijai skyrė LMT Taryba.
Sveikiname naują daktarę Liną Grundulaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis“ (Edukologija (S 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Irena Žemaitaitytė (Mykolo Romerio Universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007). (Vilniaus universitetas).
Su disertacija galima susipažinti:
Su disertacija galima susipažinti adresu: https://www.mruni.eu/events
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Disertacijos objektas – NVO darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis. Tyrime remiamasi socialinio konstrukcionizmo ir interpretacinės paradigmos teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis. Naratyvinio tyrimo metodologija padeda atskleisti NVO darbuotojų naratyvinį mokymąsi kaip kontekstualų ir socialinį konstruktą. Pagrindinis tyrimo duomenų rinkimo būdas buvo 12 mėnesių trukęs lauko tyrimas Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos centre, kuomet buvo atliekami naratyviniai interviu ir renkami etnografiniai tyrimo duomenys. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant naratyvinės analizės modelius ir sudarant 4 NVO darbuotojų naratyvinius portretus. Naratyviniai portretai padėjo ne tik atskleisti naratyvinio mokymosi raiškos ypatumus NVO ir konteksto vaidmenį, bet ir darbuotojus kaip asmenybes. Disertacijos gale apibendrinami ir diskutuojami tyrimo radiniai, interpretuojama, kokie naratyvinio mokymosi raiškos ypatumai išryškėja darbuotojų naratyviniuose portretuose; kaip darbuotojus supantis kontekstas sąlygoja darbuotojų naratyvinį mokymąsi; kaip tyrimo radiniai praplečia naratyvinio mokymosi teoriją ir kuo naudingi darbo praktikai. Disertacijos gale pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos.
Disertacijos gynimo taryba:
Pasirašyta Lietuvos Edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bemdradarbiavimo sutartis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartimi įsipareigojama plėtoti edukacijos mokslą, daugiau edukacijos tyrėjų paskatinti įsitraukti į švietimo politikos formavimą. Numatytos bendros veiklos stiprinti edukacijos tyrimus ir panaudoti jų rezultatus švietimo politikos ir ugdymo praktikai tobulinti. 25 metus veikianti LETA vienija virš 300 mokslininkų, vykdančių edukacinius tyrimus švietimo ir ugdymo srityje. Asociacijos tikslas – skatinti edukacinius tyrimus Lietuvoje ir jų rezultatus pritaikyti švietimo ir ugdymo pažangai.
Sutartimi bus stiprinama partnerystė įgyvendinant bendrus projektus ir veiklas. Didžiausias dėmesys bus skiriamas edukologijos mokslo plėtrai, edukacijos tyrėjų ir praktikų bendradarbiavimui bei edukacijos tyrėjų įsitraukimui į švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus skatinti, taip pat edukacinių tyrimų ir jų rezultatų panaudojimui švietimo politikoje ir praktikoje.
Nuotr. Josvydo Elinsko
„Ministerija ir LETA jau turi gražią tradiciją kiekvienų metų pradžioje rengti naujausių edukologijos disertacijų pristatymus, nuo 2020 m. kartu organizuojami edukacijos forumai mokslininkams, pedagogams, viešojo sektoriaus atstovams. Norėdami dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą apsibrėžėme ir sutartimi. Tikimės, kad tai paskatins daugiau švietimo praktikų, tyrėjų įsitraukti į ministerijos buriamas ekspertines grupes, svarbių švietimo klausimų svarstymą. Tik bendradarbiaudami su švietimo bendruomene galime siekti proveržio edukologijos srityje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak LETA prezidentės dr. Eglės Pranckūnienės, Lietuvos, kaip ir kitų šalių, visuomenė yra suinteresuota, kad švietimo sistema veiktų darniai, kokybiškai. „Čia pasitarnauti gali edukaciniai tyrimai, kurie yra būtini nuolatinei švietimo procesų refleksijai, inovacijų kūrimui, veiksmingiems švietimo politikos ir praktikos sprendimams. Asociacijai bendradarbiaujant su ministerija tiek politikos formuotojams, tiek praktikams, tiek visuomenei bus labiau prieinamos tyrėjų įžvalgos ir tyrimų rezultatai, kuriais grindžiama švietimo politika“, – sako dr. E. Pranckūnienė.
Plačiau skaitykite: čia
Sveikiname LETA prezidentę dr. Eglę Pranckūnienę, „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėją, inovacijų vadovę, programos „Renkuosi mokyti!“ iniciatorę ir ekspertę, už išskirtinius pedagoginės ir vadybinės veiklos rezultatus, Lietuvos švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir stiprinimą, švietimo inovacijų diegimą ir vertingos praktikos sklaidą nacionaliniu mastu. Sveikiname ir prof. dr. Joną Ruškų, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorių, už sistemingą indėlį formuojant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų, studijų ir su studijomis susijusios veiklos įtraukių galimybių negalios politiką, ekspertinį darbą tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bei atstovavimą Lietuvai tarptautiniu lygmeniu. Taip pat sveikiname ir visus kitus, gavus garbės ženklo apdovanijimus.
Nuotr. Andriaus Ufarto
Garbės ženklas – ministerijos aukščiausias apdovanojimas, skiriamas švietimui ir mokslui ypač nusipelniusiems asmenims pagerbti. Kandidatus gali siūlyti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, savivaldybių administracijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų, įstaigų vadovai.
Ženklas teikiamas nuo 2007 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dienos (1773 m. spalio 14 d.) proga.
Plačiau skaitykite: čia
LETA 2024 konferencija ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“.
Paskelbta pilna konferencijos programa! Nepamirškite užsiregistruoti! Registracija dalyvauti konferencijoje be pranešimo vykdoma iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Kviečiame švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).
Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti? Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos. Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Pilna konferencijos programa: čia
Registracijos nuoroda: čia
2023 m. rudenį MRU Viešojo saugumo akademijos komanda pradėjo vykdyti projektą: A developmental and educational platform and gamified tools for training police officers and similar professionals, with respect to communications (KA220-VET – Cooperation partnerships in vocational education and training).
Dviejų metų projektą koordinuoja Mise HERo s.r.o. (Čekijos Respublika). Jo metu bus sukurta ir skaitmeninėje platformoje publikuota medžiaga, mokymo/si priemonės, parankinės knygos, kita interaktyvi mokomoji medžiaga teisėsaugos pareigūnams apie bendravimą, įtampos įveikimo, konfliktų sprendimo būdus. Čekijos, Rumunijos ir Lietuvos švietėjų veikla orientuota pagalbos ir paramos teikimui teisėsaugos pareigūnams, kurių profesinė veikla šiuo metu reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir atsparumo įtampų kupiname pasaulyje.
Maloniai kviečiame sekti projekto naujienas. Maloniai laukiame ir susisiekiant: v[email protected] (projekto vadovas VSA). Plačiau: https://www.mindsetmentors.eu/pol-com-evropsky-projekt
Mykolo Romerio universiteto informacija