Pasirašyta Lietuvos Edukacinių tyrimų asociacijos (LETA)  ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bemdradarbiavimo sutartis 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartimi įsipareigojama plėtoti edukacijos mokslą, daugiau edukacijos tyrėjų paskatinti įsitraukti į švietimo politikos formavimą. Numatytos bendros veiklos stiprinti edukacijos tyrimus ir panaudoti jų rezultatus švietimo politikos ir ugdymo praktikai tobulinti. 25 metus veikianti LETA vienija virš 300 mokslininkų, vykdančių edukacinius tyrimus švietimo ir ugdymo srityje. Asociacijos tikslas – skatinti edukacinius tyrimus Lietuvoje ir jų rezultatus pritaikyti švietimo ir ugdymo pažangai.

Sutartimi bus stiprinama partnerystė įgyvendinant bendrus projektus ir veiklas. Didžiausias dėmesys bus skiriamas edukologijos mokslo plėtrai, edukacijos tyrėjų ir praktikų bendradarbiavimui bei edukacijos tyrėjų įsitraukimui į švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus skatinti, taip pat edukacinių tyrimų ir jų rezultatų panaudojimui švietimo politikoje ir praktikoje.

Nuotr. Josvydo Elinsko

„Ministerija ir LETA jau turi gražią tradiciją kiekvienų metų pradžioje rengti naujausių edukologijos disertacijų pristatymus, nuo 2020 m. kartu organizuojami edukacijos forumai mokslininkams, pedagogams, viešojo sektoriaus atstovams. Norėdami dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšius, bendradarbiavimą apsibrėžėme ir sutartimi. Tikimės, kad tai paskatins daugiau švietimo praktikų, tyrėjų įsitraukti į ministerijos buriamas ekspertines grupes, svarbių švietimo klausimų svarstymą. Tik bendradarbiaudami su švietimo bendruomene galime siekti proveržio edukologijos srityje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasak LETA prezidentės dr. Eglės Pranckūnienės, Lietuvos, kaip ir kitų šalių, visuomenė yra suinteresuota, kad švietimo sistema veiktų darniai, kokybiškai. „Čia pasitarnauti gali edukaciniai tyrimai, kurie yra būtini nuolatinei švietimo procesų refleksijai, inovacijų kūrimui, veiksmingiems švietimo politikos ir praktikos sprendimams. Asociacijai bendradarbiaujant su ministerija tiek politikos formuotojams, tiek praktikams, tiek visuomenei bus labiau prieinamos tyrėjų įžvalgos ir tyrimų rezultatai, kuriais grindžiama švietimo politika“, – sako dr. E. Pranckūnienė. 

Plačiau skaitykite: čia

Sveikiname LETA prezidentę dr. Eglę Pranckūnienę, „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėją, inovacijų vadovę, programos „Renkuosi mokyti!“ iniciatorę ir ekspertę, už išskirtinius pedagoginės ir vadybinės veiklos rezultatus, Lietuvos švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir stiprinimą, švietimo inovacijų diegimą ir vertingos praktikos sklaidą nacionaliniu mastu. Sveikiname ir prof. dr. Joną Ruškų, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorių, už sistemingą indėlį formuojant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų, studijų ir su studijomis susijusios veiklos įtraukių galimybių negalios politiką, ekspertinį darbą tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bei atstovavimą Lietuvai tarptautiniu lygmeniu. Taip pat sveikiname ir visus kitus, gavus garbės ženklo apdovanijimus. 

Nuotr. Andriaus Ufarto

Garbės ženklas – ministerijos aukščiausias apdovanojimas, skiriamas švietimui ir mokslui ypač nusipelniusiems asmenims pagerbti. Kandidatus gali siūlyti ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, savivaldybių administracijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų, įstaigų vadovai.

Ženklas teikiamas nuo 2007 m. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dienos (1773 m. spalio 14 d.) proga.

Plačiau skaitykite: čia

Konferencijos probleminės sritys

Pedagogų ugdymas(is) ir profesinis augimas

Siekiant stiprinti pedagogo profesijos prestižą, išryškėja mokslinių diskusijų apie pedagogų ugdymo(si) patirtį, kaitą ir perspektyvas aktualumas. Nauji iššūkiai pedagogams suponuoja jų nuolatinio mokymosi, lyderystės, kompetencijų tobulinimo(si) poreikį. Tampa svarbu analizuoti pedagogų profesinio augimo raišką ir jų gerovę skatinančius veiksnius. Sparčios visuomenės kaitos sąlygomis tikslinga diskutuoti apie pedagogų ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininėmis mokymo ir mokymosi organizavimo nuostatomis pagrįstą ugdymo(si) procesą, skatinti visų jo dalyvių bendradarbiavimą ir bendrakūrą, diegti skaitmeninį ugdymo turinį, galimybes kurti universalaus dizaino mokymuisi aplinką.

Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai rengiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus

Įsigaliojus 2024 m. rugsėjo 1 d. LR Švietimo įstatymo pakeitimams ir papildymams, numatoma, kad kiekvienam vaikui sudaromos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais. Mūsų šalies švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, kuomet sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Didėjant mokinių įvairovei ir įgyvendinant kokybiško švietimo užtikrinimo kiekvienam besimokančiajam tikslus, svarbu analizuoti, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įtraukiojo ugdymo kontekste, bendradarbiaujant bei teikiant personalizuotą pagalbą, orientuotą į kiekvieno besimokančiojo sėkmę ir prasmingą dalyvavimą ugdymosi procese.

Pedagogų ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas(is)

Mokytojų ugdytojų profesionalumas yra pripažįstamas kaip svarbiausias mokytojų bendruomenės kokybės užtikrinimo veiksnys, todėl svarbu analizuoti mokytojų ugdytojų vertybines nuostatas, darbo su studentais strategijas, pasiekimų vertinimo metodus ir pan. Tikslinga dalytis gerąja patirtimi apie tyrimais grįstų studijų vykdymą. Diskutuoti apie tai, kaip užtikrinamas studijų programos turinio personalizavimas, kaip atsižvelgiama į studentų amžių, gyvenimo patirtį, socialinę, kultūrinę, kalbinę aplinką ar negalią. Taigi mokytojų rengėjai, norėdami įvertinti turimas studentų kompetencijas ir siekdami numatyti, kuriose srityse studentams  reikėtų patobulėti, turėtų patys jausti nuolatinį poreikį tobulėti, įgyti šiuolaikinių kompetencijų.

Svarbiausia data: registracija į konferenciją iki 2024-11-22

Registracijos nuoroda: čia

Konferencijos kalbos: Lietuvių, anglų (plenariniai pranešimai verčiami į lietuvių arba anglų kalbą, taip pat ir į lietuvių gestų kalbą)

Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Vytauto g. 84, Šiauliai, 205 a.)

Konferencijos dalyvio pažymėjimai: Konferencijos dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai

Konferencijos dalyvio mokestis: Dalyvavimas su pranešimu – 20 Eur. Dalyvavimas be pranešimo – 15 Eur.

Platesnę informaciją rasite: čia

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos informacija

LETA 2024 konferencija ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“.

Paskelbta pilna konferencijos programa! Nepamirškite užsiregistruoti!  Registracija dalyvauti konferencijoje  be pranešimo vykdoma iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.

Kviečiame švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai  dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).

Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti?  Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje  taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos.  Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Pilna konferencijos programa:  čia
Registracijos nuoroda: čia 

2023 m. rudenį MRU Viešojo saugumo akademijos komanda pradėjo vykdyti projektą: A developmental and educational platform and gamified tools for training police officers and similar professionals, with respect to communications (KA220-VET – Cooperation partnerships in vocational education and training).

Dviejų metų projektą koordinuoja Mise HERo s.r.o. (Čekijos Respublika). Jo metu bus sukurta ir skaitmeninėje platformoje publikuota medžiaga, mokymo/si priemonės, parankinės knygos, kita interaktyvi mokomoji medžiaga teisėsaugos pareigūnams apie bendravimą, įtampos įveikimo, konfliktų sprendimo būdus. Čekijos, Rumunijos ir Lietuvos švietėjų veikla orientuota pagalbos ir paramos teikimui teisėsaugos pareigūnams, kurių profesinė veikla šiuo metu reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir atsparumo įtampų kupiname pasaulyje.

Maloniai kviečiame sekti projekto naujienas. Maloniai laukiame ir susisiekiant: v[email protected] (projekto vadovas VSA). Plačiau: https://www.mindsetmentors.eu/pol-com-evropsky-projekt

                                                                                                                                                                                                       Mykolo Romerio universiteto informacija

Sveikiname naują daktarą  Juozapą Laboką  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Santykio formavimas(is) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje: tarp dialogo ir susvetimėjimo ((S 007) Edukologija buv. 07 S)” (Edukologija, S007 ). ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė – prof. dr. Lidija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialinai mokslai, S 007).

Žemiau pateikiame  disertacijos anotaciją. 

Santykis – egzistencinės svarbos tema žmogaus gyvenime ir ugdyme. Vis dėlto, analizuojant santykio sritį ugdomojoje veikloje, pastebimas visuotinis atsitraukimas, beprasmybės, bejėgiškumo jausmas, nusivylimas ugdymu. Ši problematika mokslinių tyrimų literatūroje įvardijama kaip susvetimėjimas mokykloje, kuris apima neigiamas mokinių laikysenas mokyklos atžvilgiu ir gali reikštis santykio su mokytojais, bendraklasiais ar mokymosi veikla srityse. Tai aktualizuoja klausimą, kaip galėtume apibūdinti susvetimėjimo santykio specifiką mokykloje, t. y., kas būdinga tokiam santykiui? Kas ir kaip kuria tokį santykį? Kita vertus, koks yra priešingas susvetimėjimui santykis, galintis tapti vaisinga alternatyva tobulinant nūdienos ugdymą? Atsižvelgiant į tai, organizuojamas tyrimas, kuriame, remiantis Martino Buberio ir santykio pedagogikos teorine perspektyva, analizuojama, kokia yra mokinio santykio su bendraklasiais, mokytojais, mokymosi veikla specifika (ne)susvetimėjimo atvejais. Atsispiriant nuo negatyvios susvetimėjimo mokykloje problemos, ieškoma jai priešingo, t. y., nesusvetimėjusio arba dialogiško santykio mokykloje apibrėžčių. Tyrimas atskleidžia platų santykių patirčių mokykloje spektrą ir parodo santykio srities daugybiškumą. Susvetimėjimas išryškėja kaip negatyvus, daugiamatis ir individualus reiškinys, o dialogiškas santykis atsiskleidžia kaip abipusiškas mokinio, bendraklasių ir mokytojo gebėjimas ir noras dalyvauti tarpasmeninio santykio kūrimo akte.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą  Simą Garbenį  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto ugdymas(is) fizinio ugdymo pamokose” (Edukologija, S007 ). ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė – doc. dr. Renata Geležinienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007). Mokslinė konsultantė – doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Vilniaus universitetas, Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas, Stord, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją. 

Disertaciniame darbe atskleidžiama, kaip fizinio ugdymo pamokų metu gali būti ugdomi emocinio intelekto bruožai pradinių klasių mokiniams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Darbe apžvelgiamas šiuolaikinis požiūris į emocinį intelektą, atskleidžiamos jo teorinės prielaidos, svarba ir vaidmuo kasdieniniame gyvenime, pagrindžiant jo ugdymo(si) galimybių sąsajas su fizinio ugdymo pamokų specifika. Siekiant nustatyti ir išanalizuoti pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožų ugdymo(si) prielaidas fizinio ugdymo pamokose, atliktas kokybinis mikroetnografinis tyrimas, taikant epizodų analizės ir reflektyviosios tematinės analizės metodus. Duomenis analizuojant iš mokytojo-tyrėjo perspektyvos, atskleista, kad mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožai fizinio ugdymo pamokose ugdomi aktyvių socialinių interakcijų metu. Šių interakcijų turinys sudarytas iš situacijos-veiksmo-reakcijos grandinių, kurios yra skirtingos ugdant kiekvieną emocinio intelekto bruožą. Tyrimo metu atskleista, kad skirtingos situacijos leidžia mokytojui ar bendraklasiams taikyti darbe atskleistus atitinkamus bruožus, ugdančius metodus ir priemones, dar kitaip įvardijamus kaip veiksmus. Šie veiksmai apipavidalina kas, kaip, kada ir kodėl padaryta, koks emocinio intelekto bruožas buvo ugdomas. Tyrimo išvados suponuoja, kad pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožų ugdymo(si) procesas gali būti veiksmingas fizinio ugdymo pamokų metu, nekeičiant pamokos tikslų, kryptingumo, tačiau interakcijų su mokiniais metu tikslingai taikant atskleistus metodus, priemones, formuojant būtinas sąlygas, atskleistas tyrimu.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę  Liną Pečiulienę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Tapsmas mokytoju kaip profesinio identiteto formavimosi patirtis: „Atrodo, kad pasirašiau sutartį gyvenimo…“ (Edukologija (S 007)) ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Siekiant suprasti, kaip geriausia rengti pedagogus, dažniausiai analizuojamos studijų programos, tiriamas studijas baigusiųjų pasirengimas, tačiau Lietuvoje stokojama mokytojų profesinio identiteto tyrimų, nors profesinis mokytojų identitetas, intensyviausiai besiformuojantis studijų metais, yra esminis veiksnys tampant, būnant ir išliekant mokytoju. Disertacijos tikslas – atskleisti tapsmo mokytoju, kaip identiteto formavimosi proceso, išgyventą patirtį ir jos įprasminimą studijų metais, identifikuojant esminius šį procesą sąlygojančius veiksnius. Teorinėje dalyje atskleidžiama mokytojų profesinio identiteto teorijos ištakos, sąvokos problematika. Kadangi šioje disertacijoje mokytojų profesinis identitetas suprantamas kaip fenomenas, kuris nuolat kinta ir yra išgyvenamas kaip tapsmas, o tyrimu siekta atsakyti į klausimą, kaip patiriamas (išgyvenamas) tapsmas mokytoju, pasirinkta taikyti interpretacinę fenomenologinę analizę. Tyrimo metu atskleisti studijuojančių pedagogiką patirčių bendrumai, išryškinti įtaką profesinio identiteto raidai darantys veiksniai. Gauti rezultatai padeda geriau suprasti, kaip vyksta pasirinkusių būti mokytojais profesinio identiteto raida.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Viktoriją Voidogaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Katalikiškos ugdymo įstaigos tapsmas įtraukia: fenomenologinė ir autoetnografinė perspektyvos“ (Edukologija (S 007) ir  įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilniaus universitetas),  mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas). 

Sveikiname naują daktarę Zhiyu Yao sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimas dainavimo veikloje” (Edukologija (S 007) ir  įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Asta Rauduvaitė (Vytauto Didžiojo universitetas). 

Žemiau patekiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Disertacijoje Pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimas dainavimo veikloje siekiama teoriškai ir empiriškai atskleisti trečių ir ketvirtų pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimo galimybes dainavimo veikloje, aiškinantis kaip vyksta pradinių klasių mokinių emocinės raiškos kūrimo procesas muzikos pamokoje, padedantis įtraukti mokinius į dainavimo veiklų praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad mokymo veiklų pagrindas yra mokytojo ir mokinių sąveika, mokiniai tyrinėja mokymosi turinį, ugdosi mokymosi gebėjimus ir konstruoja žinias aktyviai įsitraukdami į interaktyvią ir dialoginę sąveiką su kitais. Emocijų raiška padeda perduoti emocinę informaciją, apimančią dabartinę asmens emocinę būseną, esamame kontekste vykstančius įvykius, numatomus, kitų asmenų, stebinčių šią raišką, pageidaujamus veiksmus, asmens ketinimus bei planus, susijusius su galimais veiksmais. Dainavimas veikia kaip kūrybinis emocinės raiškos kanalas, suteikiantis mokiniams galimybę tyrinėti įvairių stilių dainas, suprasti įvairias kultūras, skatinti kritinį mąstymą, patirti skirtingas emocijas bei žavėtis muzika, didinti savimonę, tobulinti muzikinius gebėjimus.

Disertacijos gynimo taryba:

Kviečiame į mokslinių tyrimų metodologijos seminarą!

Vytautas Magnus University, Education Academy, Educational Research Institute is excited to present Research Methodology Workshop!

Date: 1 October, 2024

Author: prof. dr.  Marc Robert Lochbaum (Texas Tech University, JAV)

Title: How to publish an academic manuscript

Language: english and lithuanian.

Time: 09.00 –11.00

Summary:

1. Realize your idea is not unique. Thus, you need to be certain your idea is at least a step beyond the current literature.
2. There is a journal for everyone.
3. What is more important – a high-impact journal or a high-impact manuscript?
4. Your methodology must be understandable and thus repeatable.
5. How many words can you write – the importance of understanding your ability to write?

FEES:

Participation is free for VMU staff, VMU PhD students, VMU Master degree students, VMU Masters.

Outside VMU: 20 eur.

Registration link: https://bit.ly/3XODQ71

Registration is open until 27 th, Septemebr (inclusive), 2024.

Certificates will be available.

Registration fee is expected to pay till 26 September, 2024.

Details for fee transfer:

VYTAUTO DIDZIOJO UNIVERSITETAS

Company code 111950396 in the Register of Legal Entities

Banking information SEB Bank

Account nr. LT917044060003105370

Bank address Gedimino pr. 12, 01103 Vilnius, Lietuva

Bank code 70440

Company code 112021238 in the Register of Legal Entities

SWIFT CBVILT2X

Reason for payment: “ETI metodologinis seminaras, 2024-10-01”

***

Dr. Marc Lochbaum is a Professor of Sports and Exercise Psychology at Texas Tech University in the Department of Kinesiology and Sport Management and a chief researcher in the Education Academy at Vytautas Magnus University in Lithuania. He attended the University of Illinois, majoring in psychology, and graduated in 1991. He earned his M.S. in Exercise Science at the University of North Carolina at Greensboro in 1993 and completed his Ph.D. in Exercise Science at Arizona State University in 1998. Dr. Lochbaum started publishing in academic journals in 1993. His first, first author publication (Lochbaum & Roberts, 1993) has been cited continuously since 1994. He is an expert in achievement motivation research, meta-analysis writing, and relationships between sport psychology concepts (such as confidence, self-efficacy) and sport performance.

VDU Edukologijos tyrimų instituto informacija

Sveikiname naują daktarę Danguolę Šakalytę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Įrodymais grįstos slaugos mokymo integravimas į slaugytojų rengimą koleginėse studijose” (S 007)  ir įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Valdonė Indrašienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Su disertacija galima susipažinti adresu: https://www.mruni.eu/events

Žemiau pateikiame disertacijos anotaciją:

Disertaciniame darbe nagrinėjama įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos kūrimo ir integravimo į kolegines slaugos studijas problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius įrodymais grįstos slaugos suvokimo aspektus ir atskleisti įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos plėtojimo veiksnius. Tyrimui atlikti pasirinkta L. Norton (2019) pedagoginio veiklos tyrimo koncepcija kaip tinkama tyrimo strategija dėl to, kad pabrėžia dalyvavimą, partnerystę ir yra suderinama ne tik su socialinių mokslų esme, bet ir su slaugos filosofija.
Tyrimo metu išryškinti įrodymais grįstos slaugos mokymo ir mokymosi privalumai ir trūkumai, apibrėžtas įrodymais grįstos slaugos konceptas per dėstytojų ir studentų perspektyvą ir išryškintas dėstytojo vaidmuo, mokant studentus įrodymais grįstos slaugos. Tyrimo metu atskleistos dėstytojų ir studentų patirtys gali pasitarnauti kaip prielaida atnaujinti slaugos bakalauro studijų procesą, orientuojant jį į įrodymais grįstos slaugos mokymo taikymą, ir deklaruoti šį mokymą kaip slaugos studijų programos filosofinį pagrindą.

Disertacijos gynimo taryba:

2025 m. birželio 2-6 dienomis, Chemnico technologijos universitete, Vokietijoje vyks EERA 2025 vasaros mokykla  ,,Cultures in Education, Cultures in Research – Education and Research in Cultures”.  2025 m. Chemnico miestas taps Europos kultūros sostine. Todėl Chemnico technologijos universitetas, kuriame vyks EERA 2025 m. vasaros mokykla, nusprendė sutelkti dėmesį į „kultūros“ vaidmenį švietimo tyrimuose, politikoje ir praktikoje.

Ši vasaros mokykla atvers dalyviams galimybę susieti požiūrį į kultūrinio konteksto poveikio ar sąlygų suvokimą. Pagrindinį pranešimą skaitys profesorius Paul Standish (Londono universiteto koledžas). Paulas Standish yra tikras švietimo filosofijos lyderis, savo švietimo darbuose nagrinėjantis „kultūros“  aspektus Jo indėlis paskatins dalyvius savo, kaip edukologų, darbe ieškoti kelio į kritinę kultūrą, kaip jų tiriamojo darbo temos  sampratą.

Galimi pareiškėjai – doktorantūros ir  studentai, atliekantys mokslinius tyrimus,  kurie  yra iš EERA šalių narių arba studijuoja jose. Jų moksliniai tyrimai turi būti susiję su švietimo tyrimais. Pageidautina, kad dalyvis būtų pirmųjų arba antrųjų studijų metų doktorantas,  kad vasaros mokykla jam būtų naudingiausia. Kai kuriais atvejais vasaros mokykloje gali dalyvauti ir jau turintys daktaro laipsnį – savo paraiškoje jie turėtų paaiškinti, kaip vasaros mokykla padėtų jiems tęsti mokslinius tyrimus.

Paraiškos  priimamos nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 2025 m. sausio 15 d.
Informacija apie priėmimą: 2025 m. kovo 1 d.
Registracija / mokėjimas: 2025 m. kovo 2  –  31 d.
Vasaros mokykla: 2025 m. birželio 2 – 6 d.

Platesnė informacija: čia

Apie Indrę Lebedytę-Mečionienę, geriausio ERC 2024 plakato laimėtoją.

Indrė Lebedytė-Mečionienė yra Vilniaus universiteto Edukologijos doktorantė. Ji tyrinėja švietimą ir kaip tyrėja, ir kaip praktikė, nes taip pat dirba chemijos mokytoja. 2024 m. Kipre, Nikosijoje,  ERC (angl. Emerging Researchers’ Conference) 2024 konferencijos metu Indrė laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award) .Plakatą galite peržiūrėti čia

Stendiniame pranešime pristatomas doktorantūros projektas  ,,Pradedančiųjų mokytojų patirtys ir profesinės tapatybės raida susiduriant su ugdymo realybe XXI amžiuje”. Lietuvoje apie 60 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Artimiausiais metais mokyklose turėtų gerokai padaugėti pradedančiųjų mokytojų, kurie taps ateities švietimo  mokytojais.  Trūksta žinių apie tai, kas jie yra ir kaip jie išgyvena pirmuosius savo profesijos metus, kurie, kaip rodo tyrimai, yra bene svarbiausi formuojantis įsitikinimams (Hong, 2010, Voss ir Kunter, 2020).

Tyrimu siekiama suprasti, kaip pradedantieji mokytojai patiria švietimo realybę ir kaip tai veikia jų profesines tapatybes. Tai bus longitudinis kokybinis tyrimas, paremtas atitinkamos literatūros konceptualia analize ir naratyviniu tyrimu (gyvenimo istorijos tyrimu) (Goodson, 1994). Maždaug 10 pradedančiųjų mokytojų bus stebimi 2,5 metų, duomenys bus renkami atliekant mažiausiai tris išsamius interviu su kiekvienu mokytoju.  Plačiau apie tyrimą skaitykite: čia

Įvyko EERA 2024 konferencija.

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje įvyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future” bei paminėtas EERA veiklos 30-metis. Konferencijoje dalyvavo virš 2299 dalyvių iš 71 šalies. Pristatyta 1680 pranešimų. Lietuvai atstovavo apie 40 edukologijos mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.  2024 m. rugpjūčio 26–27 d. vyko pradedančiųjų tyrėjų konferencija (angl. Emerging Researchers’ Conference). Šioje  pradeančiųjų tyrėjų konferencijoje  būsimi  tyrėjai skaitė pranešimus, mokėsi iš patyrusių mokslininkų. 2024 m. rugpjūčio 27–30 d. vyko pagrindinė EERA konferencija. Joje  buvo skaitomi  pranešimai, dalyvaujama diskusijose. VU doktorantė Indrė Lebedytė-Mečionienė šioje konferencijoje laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award). 

2024 m. rugpjūčio 30 d. LETA prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė ir LETA Valdybos narė prof. dr. Raimonda Brunevčiūtė perdavė sveikinmus EERAi 30-jo jubiliejaus proga ir pristatė tyrimą apie LETA narių dalyvavimą EERA konfencijose LETA stende. Sekanti EERA 2025 konferencija ,,Charting the Way Forward: Education, Research, Potentials and Perspectives” vyks Serbijoje, Belgrade 2025 m. rugsėjo mėn.

Platesnę informaciją apie EERA 2024 konferenciją ir nuotraukų galeriją rasite čia

Sveikiname Indrę Lebedytę-Mečionienę  laimėjus EERA2024 geriausio plakato  apdovanojimą!

Nuoširdžiai sveikiname Vilniaus universiteto atstovę Indrę Lebedytę-Mečionienę laimėjus EERA2024  geriausio plakato apdovanojimą (angl. Best Poster Award) EERA2024  konferencijoje. Linkime ir tolesnių kūrybinių polėkių!

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje vyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future”. Sekanti EERA konferencija vyks 2025 m. Serbijoje, Belgrade.