Kviečiame Jus į pagrindinį LETA renginį – IX Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos organizuojamą konferenciją “Mokslas švietimo ateičiai: įtrauktis, inovacijos ir atspari visuomenė”. Ši konferencija vyks 2025 m. spalio 16–17 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, Vytauto g. 84, Šiauliai.

Tai vienintelė proga metuose susiburti visai edukologų bendruomenei, mokytis vieniems iš kitų, dalintis idėjomis ir švęsti. Tad nedelskite užsiregistruoti, pakvieskite savo kolegas, kad konferencijos pranešimai, diskusijos apimtų kuo platesnę edukologijos problematiką, kad susitiktume su kuo daugiau kolegų, kad užsimegztų kuo daugiau akademinių draugysčių.

 Laukiame Jūsų visų!!!

Visą programą galite rasti čia.

Registruotis galite čia.

Sveikiname naują daktarą Lauryną Dilį sėkmingai apgynus disertaciją ,,Lietuvos pradinių klasių mokinių fizinio pajėgumo kaitą vienerių metų laikotarpyje sąlygojantys veiksniai” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinis darbo vadovas – prof. dr. Arūnas Emeljanovas.

​Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje nagrinėjami veiksniai, lemiantys 7–11 metų amžiaus pradinių klasių mokinių fizinio pajėgumo kaitą per vienerius metus. Tyrimo tikslas – įvertinti fizinio pajėgumo pokyčius ir nustatyti jų sąsajas su individualiais, tarpasmeniniais ir instituciniais veiksniais. Tyrimas grindžiamas socialinio-ekologinio modelio ir apsisprendimo teorijos sąsaja, kuri leidžia integraliai vertinti vaikų fizinį pajėgumą lemiančius procesus. Empiriniai duomenys buvo gauti atliekant longitudinį tyrimą reprezentatyvioje Lietuvos pradinių klasių mokinių imtyje. Fizinio pajėgumo rodikliai vertinti taikant standartizuotus testus, o motyvacija, elgsena ir aplinkos veiksniai – naudojant validuotus klausimynus. Statistinė analizė atskleidė, kad pradinių klasių mokinių fizinio pajėgumo kaita yra nevienoda, priklausanti nuo amžiaus, lyties bei individualių ir organizacinių veiksnių, tarp kurių reikšmingiausi – didesnis fizinis aktyvumas, pasitenkinimas fizine veikla, mokyklos dalyvavimas fizinio aktyvumo skatinimo projektuose ir vadovo kompetencija fizinio ugdymo srityje. Gauti rezultatai leidžia identifikuoti koreguotinus veiksnius, reikšmingus vaikų fiziniam pajėgumui ir su juo susijusiems sveikatos rodikliams. Tyrimas praplečia mokslinių žinių lauką apie vaikų sveikatos determinantes, integruodamas edukologinę, psichologinę ir vadybinę perspektyvas. Rezultatai aktualūs sveikatos stiprinimo strategijoms, švietimo politikai ir pedagoginės praktikos sprendimams.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas– prof. dr. Diana Rėklaitienė (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S007);

prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S007);

doc. dr. Irina Klizienė (Kauno technilogijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S007);

prof. dr. Vilija Bitė Fominienė (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S007);

doc. dr. Dario Novak (Zagrebo univeristetas, socialiniai mokslai, edukologija S007).

Sveikiname naują daktarę Eglę Steponėnienę sėkmingai apgynus disertaciją ,,VB-MAPP protokolo skalių ir subskalių, skirtų autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti, tarpkultūrinis ir tarplingvistinis adaptavimas” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinis darbo vadovas – 2019–2021 m. doc. dr. Rita Raudeliūnaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007); 2021–2025 m. doc. dr. Tomas Butvilas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007). 

Su disertacija susipažinkite čia.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertaciniame darbe nagrinėjama vertinimo metodikų, tinkamų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius vertinimo metodikos, tinkamos vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertinti tarpkultūrinio ir tarplingvistinio adaptavimo aspektus. Tirtas M.L. Sundberg (2019) VB-MAPP metodikos Protokolo skalių ir subskalių versijos lietuvių kalba patikimumas ir validumas. Remtasi įtraukties, biheviorizmo (verbalinio elgesio) ir pragmatizmo teorinėmis prieigomis. Tyrimo metu išryškintos testų ir vertinimo metodikų adaptavimo proceso sudedamosios dalys, galimos rizikos ir ribotumai, akcentuota parengiamosios adaptavimo proceso fazės svarba. Kiekybinio tyrimo metu patvirtintas VB-MAPP Protokolo skalių ir subskalių versijos lietuvių kalba patikimumas ir tinkamumas naudoti vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą kalbai ir socialiniams įgūdžiams vertininti.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas – prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas,Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)

doc. dr. Jolita Dudaitė (Mykolo Romerio universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)

prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)

prof. habil. dr. Maciej Kolodziejski (Plocko Mazovijos universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)

prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)

Sveikiname naują daktarą Marių Daugėlą sėkmingai apgynus disertaciją ,,Akademinio tapatumo aukštajame moksle prasmė: mokslininkų, įgijusių multidisciplininį įvairių pakopų išsilavinimą, patirtys” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinė darbo vadovė – prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje analizuojamas sudėtingas ir daugiaplotmis universiteto mokslininkų akademinio bei profesinio tapatumo vystymosi procesas šiuolaikinių aukštojo mokslo transformacijų kontekste. Tyrimo problemą grindžiama, jog tradicinės disciplininės struktūros nebeatliepia mokslininkų, įgijusių multidisciplininį išsilavinimą, patirčių ir iššūkių vystant autentišką akademinį tapatumą. Nepaisant pripažintos plataus išsilavinimo vertės, šie mokslininkai dažnai patiria profesinį ir akademinį nestabilumą, veikdami tarp disciplininių normų ir tarpdisciplininių siekių.
Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip universiteto mokslininkai, įgiję multidisciplininį įvairių pakopų išsilavinimą, išgyvena, konstruoja ir įprasmina savo akademinio bei profesinio tapatumo vystymosi procesus. Disertaciniame tyrime naudota integraliosios fenomenologijos metodologinė prieiga, kuri derina fenomenologinio hermeneutinio ir praktinės fenomenologijos principus, leidžiančius atskleisti ne tik struktūrinius, bet ir egzistencinius bei įasmenintus mokslininkų akademinio tapatumo aspektus.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad mokslininkų įgijusių multidisciplininį išsilavinimą akademinis tapatumas yra nuolat kintantis procesas, priklausantis nuo asmeninių vertybių, akademinės aplinkos, socialinių lūkesčių ir institucinės paramos. Mokslininkai susidurdami su aukštojo mokslo iššūkiais ir akademinės sistemos normomis ieško savojo profesinio autentiškumo vedančio į akademinio tapatumo įprasminimą. Įgytas multidisciplininis išsilavinimas įgalina mokslininku veikti lanksčiai kuriant holistišką žinojimą, tačiau kartu kelia akademinio tapatumo fragmentacijos iššūkius.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas – prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Stefanija Ališauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Rita Vaičekauskaitė (Klaipėdos universitetas,Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

dr. Dainius Genys (Vytauto Didžiojo universitetas,Lietuva, socialiniai mokslai, sociologija,S 005);

prof. dr. Baiba Martinsone (Latvijos universitetas, Latvija, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).

​

Sveikiname naują daktarę Moniką Orechovą sėkmingai apgynus disertaciją ,,Aukštojo mokslo tarptautinimo koncepto raida (rytų) Europoje 1990-2020 metais: Estijos ir Lietuvos atvejis” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinė konsultantė – doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007) Mokslinis konsultantas (2023–2024 m.) – prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje, remiantis konceptualiosios istorijos ir kritinių diskurso studijų prieigomis, siekiama ištirti aukštojo mokslo tarptautinimo koncepto Rytų Europoje (Lietuvoje ir Estijoje) raidą nuo 1990 iki 2020 metų. Lyginant skirtingų laikotarpių tarptautinimo koncepto semantinius laukus, siekiama parodyti, kokie konceptai sudaro tarptautinimo semantinį (reikšminį) lauką ir kaip šis laukas kinta, šie konceptualūs pokyčiai ir poslinkiai taip pat atskleidžiami platesnio Rytų Europos aukštojo mokslo diskurso kontekste. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarptautinimo konceptas regione buvo pradėtas vartoti tuo metu, kai į bendrą Europos diskursą buvo konceptualiai įtraukta Rytų Europa. Šiuo laikotarpiu aukštojo mokslo diskurse taip pat pradeda ryškėti kokybės, efektyvumo ir rinkos poreikių tenkinimo siekiai. Tarptautinimas pirmiausia ir konceptualizuojamas būtent kaip kokybės diskurso dalis. Vėliau tai lemia situaciją, kai tarptautinimas operacionalizuojamas kaip kokybės matas ir būdas ją pasiekti, o kokybė savo ruožtu suponuoja tarptautinimą. Toks teigiamas tarptautinimo kodavimas atkartoja teigiamą normalizuotų Vakarų kodavimą, ypač kai „tarptautinis“ Rytų Europos aukštojo mokslo diskurse beveik išimtinai reiškia „vakarietišką“ arba „europietišką“. Nors dabartinis tarptautinimo konceptualizavimas yra mažiau orientuotas į Vakarus, jo istorinė raida rodo, kad tarptautinimas Rytų Europoje nėra tik aukštojo mokslo tendencija. Tarptautinimo konceptas apima ir XX a. 10-ojo dešimtmečio reikšmių nuosėdas, kurios jį sieja su vidiniais siekiais ir išoriniais lūkesčiais, kad demi-orientalizuota Rytų Europa po pereinamojo laikotarpio taps europietiška, t. y., panaši į norma laikytą Vakarų Europą.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas – doc. dr. Sandra Kairė (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Liudvika Leišytė (Dortmundo technikos universitetas, Vokietija, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);

prof. dr. Anatoly Oleksiyenko (Hong Kongo ugdymo mokslų universitetas, Kinija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, Lietuva,  edukologija, S 007);

doc. dr. Simon Warren (Roskilde universitetas, Danija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Sveikiname naują daktarę Juliją Grigėnaitę sėkmingai apgynus disertaciją ,,Pedagogų mokymasis personalizuoti autistiškų vaikų ugdymą įtraukiojoje mokykloje” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas prof. dr. Stefanija Ališauskienė. Mokslinio darbo konsultantė – dr. Yael Kimhi.

Su disertacija galima susipažinti čia.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertaciniu tyrimu siekiama atskleisti pedagogų taikomas ugdymo prieigas ir mokymąsi personalizuoti autistiškų mokinių ugdymą mokykloje, kuri vadovaujasi įtraukiojo ugdymo nuostatomis. Teorinėje dalyje pristatoma kognityvinių teorijų, aiškinančių autizmo spektro sutrikimo raišką, apžvalga ir šių teorijų dermė bei sąsajos su kitomis teorijomis. Taip pat šioje dalyje analizuojamos teorinės įtraukiojo ugdymo, personalizuoto mokymosi bei diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo prieigų nuostatos, aptariama mąstysenos teorija (angl. Mindset Theory) pagal Dweck (2006) bei šios teorijos sąsajos su mokymosi bei kitų teorijų nuostatomis, analizuojama mokytojų augimo vs fiksuotos mąstysenos svarba profesiniam pedagogų augimui bei ugdymo praktikai. Empirinis tyrimas grindžiamas mišrių metodų prieiga, derinant žvalgomąjį tyrimą, kiekybinio (apklausą raštu) ir kokybinio (veiklos tyrimą dalyvaujant) tyrimų metodus. Šis tyrimas grindžiamas socialinio konstruktyvizmo (O’loughlin, 1989; Vygotsky, 1978) ir konstruktyvizmo (Lincoln & Guba, 1985; Vygotsky, 1978) teorijų derme bei mąstysenos teorijos (angl. Mindset Theory; Dweck, 2000, 2006) nuostatomis. Empirinėje disertacijos dalyje identifikuojama, kokias ugdymo prieigas taiko mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai, ugdydami autistiškus mokinius. Taip pat atskleidžiama, kaip veiklos tyrimo metu sudarius galimybes tobulinti profesines kompetencijas aktualiose situacijose, mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai individualiai ir komandoje mokosi taikyti personalizuoto mokymosi principus, siekiant geriau pažinti ir ugdyti autistiškus mokinius. Galiausiai, analizuojama, kaip pedagogų mokymasis mokyklos bendruomenės komandoje įveikti ugdymo praktikoje kylančius iššūkius kuria prielaidas augimo mąstysenai.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė – prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Daiva Malinauskienė (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Dainius Pūras (Vilniaus universitetas, Lietuva, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina M 001, );

prof. dr. Natallia Bahdanovich Hanssen (Nord universitetas, Norvegija, socialiniai mokslai, edukologija S 007).

Sveikiname naują daktarę Vaidą Žegugienę sėkmingai apgynus disertaciją ,,Globalaus pilietiškumo ugdymas priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje: etnografinis tyrimas” ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Su disertacija galima susipažinti čia.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje nagrinėjama, kaip globalus pilietiškumas ugdomas priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje sparčiai globalėjančioje ir kultūriškai įvairialypėje visuomenėje. Akcentuojama, kad globalusis pilietiškumas yra būtinas šiuolaikinei visuomenei, nes padeda priešmokyklinio amžiaus vaikams suprasti kultūrinę įvairovę, aktualias pasaulio problemas ir savo vaidmenį globaliame pasaulyje. Disertacijos tyrimo tikslas – atskleisti, kaip ugdomas globalus pilietiškumas priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje tarptautinio globalaus pilietiškumo aktualizavimo ir nacionalinio (ne)reguliavimo sankirtoje. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus: Kokia yra globalaus pilietiškumo samprata ir reikšmė priešmokykliniame amžiuje? Kaip priešmokyklinio amžiaus vaikai mokomi suprasti temas, susijusias su globalaus pilietiškumo ugdymu? Kokie veiksniai daro įtaką globalaus pilietiškumo ugdymui priešmokykliniame amžiuje? Kaip priešmokyklinio ugdymo mokytojai supranta globalaus pilietiškumo ugdymą ir jo teorines bei praktines įgyvendinimo galimybes priešmokykliniame amžiuje? Kaip galima tobulinti priešmokyklinio ugdymo turinį ir pedagogų kompetencijas globalaus pilietiškumo ugdymo srityje?

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė – prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija S 007);

doc. dr. Aida Norvilienė (Klaipėdos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

doc. dr. Aelita Skarbalienė (Klaipėdos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);

prof. dr. Dita Nimantė (Latvijos universitetas, Latvija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

2025 m. birželio 19 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos surengtas edukologijos proveržio forumas „Edukologijos tyrimai-švietimo pažangai“, skirtas įprasminti nacionalinio projekto „Edukacinių tyrimų proveržis“  startą.

Forume buvo diskutuojama apie lūkesčius edukologijos proveržiui, dabartinius švietimo iššūkius, tinklaveikos galimybes.  28 projektai, kuriuos jau pradėjo įgyvendinti Lietuvos aukštosios mokyklos, buvo aptarti trijose teminėse sekcijose; „Inovacijos mokytojų rengime ir mokyklose“,  „Skaitmeniniai tyrimai ir dirbtinis intelektas“, „Augti kartu su mokiniais ir dalykinio tobulėjimo trajektorijos“.

Forumo dalyvius pasveikino ŠMSM viceministras Jonas Petkevičius, LMT pirmininkas prof. dr. Gintaras Valinčius ir LETA prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė.

LETA prezidentė pabrėžė, kad edukologijos mokslo proveržis jau vyksta, Lietuvoje dirba daugybė talentingų ir pasišventusių mokslininkų, kurių darbas ne visada yra matomas ir balsas ne visada girdimas. Tam, kad įvyktų tikras proveržis švietimo sistemoje, reikia harmoningai veikiančio trikampio: švietimo politika – švietimo praktika – švietimo tyrimai. LETA vaidmuo – statyti tiltus ir stiprinti tinklaveiką nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 

Daugiau apie forumą galite rasti čia.

Daugiau apie Edukacinių tyrimų proveržį galite rasti čia ir čia.

Sveikiname naują daktarę Brigitą Miseliūnaitę sėkmingai apgynus disertaciją ,,Holistinio ugdymo paradigmos bruožų paieška Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje” (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – doc. dr. Gintautas Cibulskas (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S007).

Su disertacija susipažinkite čia

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Holistinio ugdymo paradigma – tai kompleksinė švietimo sistema, kurioje siekiama ugdyti visybišką vaiką (angl. whole child), taikant integruotą ugdymo programą, holistinius ugdymo metodus bei kuriant holistinę ugdymo kultūrą su holistiškai mąstančiais mokytojais. Visuose šios sistemos elementuose nuosekliai taikomi tarpusavio susietumo, darnos, įtraukties ir dvasingumo principai. Disertacijoje analizuojama holistinio ugdymo paradigmos bruožų raiška Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje. Remiantis kompleksiškumo teorija ir holizmo filosofine koncepcija, atliktas daugiapakopis mišrių metodų tyrimas. Pasitelkus konvergentinį duomenų rinkimo dizainą, duomenys buvo renkami taikant sisteminę literatūros analizę, dokumentų turinio analizę, internetinę apklausą Lietuvos pradinių klasių mokytojams (n = 365), pamokų stebėjimus pradinio ugdymo institucijose (n = 30) bei ekspertinius interviu su švietimo politikos formuotojais (n = 5). Vadovaujantis papildomumo principu, kiekybiniai ir kokybiniai duomenysbuvo analizuojami atskirai, o vėliau integruoti taikant kokybinę interpretaciją, remiantis interpretacine paradigma. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos pradinio ugdymo sistemoje pasireiškia visi esminiai holistinio ugdymo bruožai, tačiau dvasingumo aspektas išreiškiamas silpniausiai. Nustatyta, jog šiuo metu ugdymo procese vyrauja į transakciją orientuoti patirtiniai metodai, stokojant transformuojančių metodų ir giluminės refleksijos, kurie būtini dvasingumo ugdymui. Dvasingumas yra itin svarbus ugdant ekologinį sąmoningumą bei suvokiant savo vaidmenį globaliame pasaulyje.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė – prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S007);

prof. dr. Vilija Bitė Fominienė (Lietuvos sporto universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, vadyba, S003);

prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S007);

prof. dr. Jolita Horbačauskienė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, edukologija, S007);

prof. dr. Mirja Tarnanen (Juveskiulės universitetas, Suomija, socialiniai mokslai, edukologija, S007).

Didėjant pasauliniams lūkesčiams mokiniams, didėja ir mokytojams keliami reikalavimai. Nors daugelis švietimo sistemų daugiausia dėmesio skiria tam, ko mokiniai turėtų išmokti siekiant gyventi neapibrėžtoje ateityje, jos taip pat turi apsvarstyti, kaip mokytojai gali prisidėti prie mokinių tobulėjimo. Viena iš galimybių – EBPO (OECD) „Mokymo kompasas“, kuris pabrėžiama mokinio aktyvumo, gerovės ir svarbiausių kompetencijų ugdymo svarba, siekiant formuoti tiek asmeninę, tiek bendrą ateitį.

EBPO (OECD) “Mokymo kompasas” – tai sistema, padedanti naujai įsivaizduoti mokymą kaip aktyvią, tikslingą ir pasirengusią ateičiai teigiamų pokyčių jėgą. Ji grindžiama mokytojų atstovavimo, kompetencijų ir gerovės ramsčiais, derinant juos su mokymo programos tikslais ir sistemos pertvarka.

2025 m. birželio 24 d. 14.00 – 15.30 val. kviečiame prisijungti ir susipažinti su „Mokymo kompasu“ bei išgirskite ekspertų ir pedagogų pasakojimus apie tai, ką reiškia suderinti mokymą su ateičiai paruoštu mokymusi, kaip galime padėti mokytojams klestėti, siekiant besimokančiųjų gerovės. Šis mokymo kompasas yra laisvai prieinamas ir juo gali laisvai naudotis kiekvienas, siekdamas savo tikslų. Kviečiame juo dalytis su visais, kuriems ši sistema gali suteikti jėgų, įkvėpti ar padėti siekti savo siekių.

Renginys anglų kalba.
Daugiau informacijos rasite čia.
Registruotis galite čia.

2025 m. birželio 10 d. (antradienį) 13 val. Vilniaus laiku įvyko Edukacijos forumas „Ikimokyklinis ugdymas: mokslo ir praktikos dialogai“.

Programą galite rasti čia.

Plačiau apie tai skaityti ir pamatyti vaizdo įrašą galite čia.

EDU projekto forumas „Edukologijos tyrimai – švietimo pažangai“ vyks 2025 m. birželio 19 d. (ketvirtadienį) 10.00 – 16.20 val. Lietuvos mokslo taryboje (LMT), Gedimino pr. 3, Vilniuje.

Šio renginio metu bus pristatomi Edukacinio tyrimo proveržio projektas ir 28 edukologijos moksliniai tyrimai apie:

•  Inovacijas mokytojų rengime ir mokyklose
•  Edukologijos skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą
•  Mokinių  ugdymą ir dalykinių mokslų tobulėjimą

Tarp sesijų planuojama kava ir tinklaveika.

Registruotis galite čia iki birželio 10 d. 17 val.

Programą galite rasti čia.

Plačiau apie EDU projektą ir 28 tyrimus galite rasti čia.

EDUKACIJOS FORUMAS

 Tema 

„Ikimokyklinis ugdymas: mokslo ir praktikos dialogai“

Siekiant ikimokyklinio ugdymo pažangos buvo parengtos naujos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“, grindžiamos šiuolaikiniais vaikystės ir ugdymosi vaikystėje tyrimais, globaliomis ugdymo praktikų kaitos tendencijomis ir tobulintinų aspektų šalyje įžvalgomis. Curriculum kaitos tyrimai rodo, kad mokytojas yra svarbiausias ugdymo politikos įgyvendinimo veiksnys. Ikimokyklinio ugdymo praktikai įkūnija švietimo politikos idėjas realiame gyvenime, jas adaptuoja, išplėtoja, praturtina, suteikia konkretų patyriminį pavidalą. Tik tuomet, kai praktikai gerai supranta kaitos dokumentuose slypinčias, pažangiais tyrimais grindžiamas idėjas, yra įmanomas prasmingas mokslo ir praktikos dialogas.

Forume bus pristatoma metodinė vaizdo medžiaga, parengta vykdant ESF projektą „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. Jos paskirtis – kuo aiškiau iškomunikuoti Gairių  ikimokyklinio ugdymo kaitos idėjas. Vaizdo medžiaga – tai dialogiškas edukologijos mokslininkų, Gairių kūrėjų, ir praktikų kūrinys, pateikiantis svarbiausias idėjas integralia vaizdine ir verbaline forma.

Forumo dalyviai diskutuos aktualiausiais Gairėse ir metodinėje vaizdo medžiagoje plačiau pristatomais ikimokyklinio ugdymo kaitos klausimais.

Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, savivaldos ir mokytojų švietimų centrų atstovus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, magistrantus, doktorantus, visus, kuriems rūpi ikimokyklinis ugdymas.

Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas – Ikimokyklinio ugdymo programos gairių ir metodinės vaizdo medžiagos rengėjai:

Doc.dr. Milda Brėdikytė, VDU;

Prof dr. Alvyra Galkienė, VDU;

Laimutė Jankauskienė;

Doc. dr. Tatjana Jevsikova, VU;

Doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, VDU;

Prof.dr. Lina Kaminskienė, VDU;

Sonata Latvėnaitė-Kričenienė, Vilniaus vaikų darželis „Strazdanėlės“;

Doc.dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, VU;

Edita Maščinskaitė, NŠA;

Prof. dr. Ona Monkevičienė, VDU;

Doc.dr. Emilija Sakadolskienė, VU;

Doc.dr.Viktorija Sičiūnienė;

Doc.dr. Stasė Ustilaitė, VIKO,

Dr. Birutė Vitytė, VDU.

LETA atstovės:

Dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė

Dr. Sandrita Škėrienė

Informacija pasiteirauti:

[email protected]

Dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi ir „grynojo nulio“ technologijų pasaulyje aukšto lygio techniniai įgūdžiai yra paklausūs, tačiau labai trūksta darbo įgūdžių. Galimas sprendimas – specializuoti profesiniai ir techniniai kursai. Šalys vis dažniau renkasi trumpojo ciklo aukštojo mokslo programas, kad padėtų žmonėms įgyti realių įgūdžių tokiuose sektoriuose kaip sveikatos apsauga, IT ir pažangioji gamyba. Kaip švietimo vadovai gali užtikrinti, kad šios programos būtų veiksmingos ir studentai įgytų darbdaviams reikalingų įgūdžių?

Šiame internetiniame seminare ekspertai nagrinės veiksmingų aukštojo techninio mokslo programų kūrimą ir įgyvendinimą. Taip pat bus diskutuojama, kaip patobulinti praktines po vidurinio mokymo programas, kad studentams ir suaugusiems besimokantiesiems būtų atvertos naujos durys. Pokalbis atspindės ir remsis neseniai paskelbtos EBPO ataskaitos „Aukštasis techninis išsilavinimas Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje: Įžvalgos iš pasirinktos tarptautinės patirties”.

Internetinis seminaras „How to design and deliver higher technical education to develop in-demand skills„ vyks 2025 m. birželio 3 d. 14 val. Vilniaus laiku.

Registruotis galite čia.

Pastaraisiais dešimtmečiais švietimo aplinka tampa vis įvairesnė geografinėje plotmėje. Periferinis švietimas (angl. peripheral education), plačiai naudojamas mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse, dažnai pasitelkiamas kaip strateginė priemonė spręsti socialinės nelygybės klausimus, gerina išsilavinimo gavimo galimybes, tačiau vis susiduria su įvairiais iššūkiais.

Internetinio seminaro “Higher education in Nordic rural areas and small towns: success factors and effective approaches” metu bus diskutuojama apie periferinio švietimo svarbą ir potencialą, iškylančias problemas bei kaip jas įveikti.

Internetinis seminaras vyks 2025 birželio 16 d. 14.00 – 15.30 val. Vilniaus laiku.

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Registruotis galite čia.

Ataskaitoje “Unlocking High-Quality Teaching”, besiremiančioje išsamiais tyrimas ir įžvalgomis iš daugiau nei 150 mokyklų visame pasaulyje, išryškinama aukštos kokybės mokslo ir įtakingų praktikų tobulinimo svarba.

Didžiausias dėmesys skiriamas penkiems mokymo tikslas, padedantiems užtikrinti aukštos kokybės mokslą:

I. pažintinio įsitraukimo užtikrinimas;

II. kokybiškas dalyko turinio rengimas;

II. socialinės ir emocinės paramos suteikimas;

IV. klasės sąveikos paskata;

V. formuojamojo vertinimo ir grįžtamojo ryšio naudojimas.

Visą ataskaitą rasite čia.

Ataskaita “Teenage career development in Norway. Insights from PISA” nagrinėjama paauglių karjeros raidos padėtis Norvegijoje, remiantis OECD Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) išvadomis.

Visą ataskaitą rasite čia.

Ataskaitą “Ensuring Quality Vocational and Higher Education in Lithuania” parengė OECD, kurioje remiantis devynių lyginamųjų sistemų įžvalgomis, rasite rekomendacijas ir siūlomus veiksmų planus, siekiant sustiprinti Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo išorinio vertinimo ir kokybės užtikrinimo sistemas bei dar daugiau vertingos informacijos.

Visą ataskaitą galite rasti čia.

Prisidėkite prie LETA veiklų – skirkite 1,2% 

LETA 2024 metais gauta 1,2% pajamų mokesčio parama – 352,47 EUR, skirta panaudoti LETA veikloms vykdyti.

Kviečiame prisidėti prie mūsų veiklų įgyvendinimo – skirkite 1,2% savo pajamų mokesčio Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai. Tai padaryti galite iki 2024 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).

Užpildykite FR0512 formą. Nurodykite šiuos rekvizitus:

• Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 191974021
• Paramos gavėjo pavadinimas – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija.
• Nurodykite skiriamą procentą.
• Nurodykite iki kokio mokestinio laikotarpio skiriate mokesčio dalį.

Kaip atlikti paramos skyrimo veiksmus, skaitykite čia: Gyventojo pajamų mokesčio dalis paramai.

Ačiū už Jūsų gerumą!

Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Socialinių tyrėjų mokykla ir Švietimo akademijos/ Edukologijos tyrimų institutu kviečia dalyvauti Tarptautinėje kokybinių tyrimų vasaros mokykloje 2025 (IQS School 2025), kuri vyks 2025 m. birželio 23-27 d. nuotoliniu būdu.

2025 m. mokyklos tematika:

• Grindžiamoji teorija (Grounded Theory)
• Etnografija (Ethnography)
• Fenomenologija (Phenomenology)

Kiekvienai metodologijai skiriama 1,5 dienos ir apimamos šios sritys: teoriniai pagrindai, tyrimo planavimas, duomenų rinkimas, duomenų analizė, intensyvios praktinės sesijos.

Bus išduodami pažymėjimai (3,5 ECTS) tik pilnai visą savaitę (birželio 23–27 d.) dalyvavusiems dalyviams. Neatvykus nuo pirmos dienos, sumokėta dalyvio įmoka negrąžinama.

Programą galite rasti čia. Registruotis galite čia.

Daugiau informacijos rasite čia.