LETA prezidentės dr. Eglės Pranckūnienės pranešimas ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?“

2024 metų gegužės 8 d. Vilniaus kolegijoje įvyko konferencija ,,Švietimo reformų kryžkelės ir labirintai“ skirta Meilei Lukšienei. 

Konferencijos idėja – dalytis mintimis apie tautinio tapatumo, kalbos ugdymo ir išsaugojimo svarbą, kaip suderinti globalumą ir tautiškumą, Kaip siekti ugdymo dermės nuo pat darželio iki vyresniųjų klasių?
Konferencijoje pranešimą ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?  skaitė Mokyklų tobulinimo centro vadovė, KU mokslo darbuotoja, LETA prezidentė  dr. Eglė Pranckūnienė.
Visą pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia

LETA 2024 konferencija ,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“

Maloniai primename ir kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai  dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).

Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti?  Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje  taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos.  Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Preliminari konferencijos programa:
  čia
Registracijos nuoroda: čia 

Mielieji, 

 

„Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“!

                                                            Būkite sveiki ir laimingi!

 

                                                                                            Su Valstybės diena!

LETA komanda

_

Vilniaus universitetas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) kviečia į 9-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją ,,9th International Scientific Conference on Linguistic, Educational, and Intercultural Research (LEIC Research 2024)“ . Ši konferencija, vyks  2024 m. lapkričio 7–8 d., yra reikšminga, nes sutampa su LKPA įkūrėjo –Užsienio kalbų instituto 25-mečiu.


Šioje konferencijoje bus galima dalyvauti  kontaktiniu  ir virtualiu būdu.

Plačiau: https://www.leicresearch2024.flf.vu.lt/about

Konferencijos temos:

Lingvistiniai tyrimai: kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, pragmatika, korpusinė lingvistika, leksikologija, metaleksikografija, diskurso tyrimai / kalba žiniasklaidoje, viešasis ir kiti diskurso tipai.
Kalbų mokymas, mokymasis ir inovacijos: kalbų mokymas, kalbos testavimas ir vertinimas, kalbų mokytojų rengimas, kalbų mokymo metodologija, internetinis kalbų mokymas ir testavimas, kalbų mokymo programų kūrimas ir mokymo planų rengimas.
–  Kalbų politika: daugiakalbystė, kalbos ir  jų teisės, mažumų ir regioninės kalbos.
Tarpkultūrinis švietimas ir moksliniai tyrimai.
Literatūros tyrimai.

Svarbios datos:

Santraukų pateikimas:  iki 2024 m. rugsėjo 15 d.*
Pranešimas apie santraukų priėmimą: 2024 m. rugsėjo 30 d.
Straipsnių pateikimas: iki 2024 m. spalio 1 d.
Straipsnių priėmimas: 2024 m. spalio 22 d.
Konferencijos datos: 2024 m. lapkričio 7–8 d.

*Kviečiame pateikti santraukas anksčiau!

Pranešėjo mokestis: 100 EUR
Nuotolinio pranešėjo mokestis: 50 EUR
Ne pranešėjo dalyvio mokestis: 10 EUR
Priėmimo vakarienės mokestis (pasirinktinai): 40 EUR (iki 2024 m. spalio 25 d.)
Vėlyvos registracijos mokestis: 120 EUR (po 2024 m. spalio 8 d.)
Arqus Europos universitetų aljanso pranešėjo mokestis: 50 EUR
Arqus Europos universitetų aljanso  nuotolinio pranešėjo mokestis: 25 EUR

Konferencijos mokesčius prašome pervesti iki 2024 m. spalio 7 d.

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto informacija

 

Sveikiname naują daktarą Rui Li sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Savireguliacijos skatinimas muzikos mokytojo ugdymo procese: iššūkiai ir galimybės” (Edukologija (S 007), ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio  darbo vadovė doc. dr. Rasa Kirliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007). 

Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos anotaciją. 

Tyrimo tikslas – atskleisti savireguliacijos skatinimo ypatumus ir svarbą per būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo (ypatingą dėmesį skiriant fortepijonui) iššūkius ir galimybes. Nors moksliniuose šaltiniuose analizuojama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacija ir jos svarba, atskirų aspektų analizė dažnai neatskleidžia visapusiško savireguliacijos pasireiškimo muzikos mokytojų ugdymo procese. Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti savireguliacijos skatinimą būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo procese. Taikant mišrųjį tyrimo metodą, atskleidžiami savireguliacijos skatinimo muzikos mokytojų ugdymo procese ypatumai. Vertinamas savęs pažinimas ir savęs pozicionavimas, savęs pažinimas ugdymo procese, su savęs pažinimu ugdymo procese susijusios patirtys ir iššūkiai, įgyti savireguliacijos įgūdžiai ir savireguliacijos taikymas tarp Kinijos ir Lietuvos būsimųjų muzikos mokytojų. Mūsų tyrimas atskleidė, kad pasaulyje akivaizdžiai trūksta struktūruotų mokslinių šaltinių apie veiksmingas savireguliacijos ir streso valdymo strategijas, ypač taikomų muzikos mokytojų rengimo programose ir švietimo dokumentuose.
Disertaciją sudaro keturios dalys. I dalyje atliekama įvairiapusė savireguliacijos teorijos analizė, pabrėžiant pasirengimo ir patirties svarbą savireguliacijai bei nagrinėjant pasitikėjimo savimi ir asmenybės bruožų įtaką savireguliacijai. II dalyje gilinamasi į esminius muzikos mokytojų vaidmenis, pasitelkiant fortepijoną – pagrindinį muzikos mokytojų rengimo instrumentą – kaip pavyzdį, apibūdinant būtinus būsimųjų muzikos mokytojų įgūdžius. Išsamiai aptariami psichologiniai aspektai, problemos ir sprendimai, kylantys įgyjant būsimųjų muzikos mokytojų gebėjimus. III dalyje aptariama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacijos skatinimo tyrimo metodologija, apimanti metodologines nuostatas, etikos principus, tyrimo metodus, tyrimo dalyvių atranką ir kt. IV dalyje analizuojami tyrimų rezultatai, taip pat siūlomos perspektyvinės problemos ir jų sprendimo būdai būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo srityje. Be to, pateikiami kai kurie būsimųjų muzikos mokytojų rengimo problemų sprendimai iš švietimo ir tarpkultūrinio ugdymo perspektyvų.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkasprof. dr. Remigijus Bubnys, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas, Šiaulių akademija.
prof. dr. Jelena Davidova, socialiniai mokslai, edukologija S 007, University of Daugavpils,
prof. dr. Alvyra Galkienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija,
prof. dr. Asta Rauduvaitė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija,
doc. dr. Emilija Alma Sakadolskis, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija

Sveikiname naują daktarę Maria Jose De Urraxa sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Personalizavimas švietime besimokančiųjų veikmės stiprinimui (Edukologija (S 007) ir ir įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universitetas),  mokslinis konsultantas – prof. dr. Erno Lehtinen (Turku universitetas). 

Su disertacija galima susipažinti: Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Personalizavimas švietime reiškia perėjimą nuo į mokytoją orientuoto požiūrio prie į mokinį orientuoto požiūrio (Camps-Bansell, 2018), pabrėžiant aktyvų mokinių vaidmenį mokymosi procese (Chocarro ir kt., 2007; Deed ir kt., 2014; Coll, 2015). Tyrimai šia tema aiškiai rodo, kad personalizavimo procesas švietime reikalauja įgalinti mokinio veikmę (Coll, 2015), bet to pagrindas neaiškus. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama ištirti personalizavimo ugdymo procese esminius komponentus per mokytojų ir besimokančiųjų personalizavimo patirtį ir su ja susijusias bendras besimokančiųjų asmenines veikmės išraiškas.
Metodologinis požiūris, naudojamas šiame moksliniame darbe, yra metodologija, pagrįsta tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu tyrimu. Buvo taikomas nuoseklus aiškinamasis dizainas, apimantis dviejų fazių tiriamąjį darbą. Taikytas filosofinis modelis yra kritinis realizmas (Bhaskar et al., 1998; Archer, 1998). Kiekybinis tyrimas, apėmė autorės sukurtą apklausą mokytojams o kokybinis tyrimas – stebėjimus ir interviu trijose mokyklose. Tyrimų rezultatai rodo, kad mokytojai stengiasi mokymąsi pritaikyti prie asmeninių poreikių, nors kontekstiniai apribojimai, tokie kaip didelis klasių skaičius ir standartizuotų egzaminų reikalavimai, yra iššūkiai, apsunkinantys visišką mokymosi personalizavimą. Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad besimokančiųjų vidiniai barjerai daro įtaką komunikacijai ir konformizmo pirmenybė slopina jų asmeninę veikmę mokymosi procese, o tai veda prie depersonalizacijos dinamikos.
Tyrime daroma išvada, kad ugdymo personalizavimas, kaip procesas, reikalauja mokytojų ir besimokančiųjų bendradarbiavimo, o aktyvus besimokančiųjų dalyvavimas yra labai svarbus. Personalizavimo praktika švietime turi bendrą teorinį pagrindą, paremtą antropologiniais pagrindais, kurie leidžia taikyti personalizavimą kaip švietimo principą. Tai suteikia pagrindą būsimiems tyrimams ir pedagoginėms naujovėms.

2024 m. birželio 26 d. įvyko XXXIV Edukacijos forumas–diskusija ,,Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?”. Forume–diskusijoje  buvo svarstomi šie klausimai:

  1. Kodėl verta rinktis doktorantūros studijas?
  2. Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?
  3. Kokie iššūkiai kyla studijuojant?
  4. Kaip per 4 metus parašyti daktaro disertaciją?
  5. Doktorantų tinklai.

Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinosi Edukologijos doktorantai: Viktorija Voidogaitė (VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė),  Daiva Bartnikienė (VDU Švietimo akademijos doktorantė), Danguolė Šakalytė (MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė), Brigita Miseliūnaitė (KTU edukologijos doktorantė). Forumą–diskusiją moderavo doktorantė Vaiva Juškienė (LETA doktorantų tinklo pirmininkė). 

XXXIV EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

 

Diskusija

„Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?“

Maloniai primename, kad 2024-06-26 (trečiadienį), 15–16 val. vyks Edukacijos forumas-diskusija ,,Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?”.
Kviečiame dalyvauti visus, kurie domisi edukologijos doktorantūros studijomis ir planuoja stoti studijuoti doktorantūroje bei tuos, kurie jau studijuoja ir norėtų pasidalyti savo patirtimi.

Data 2024 m. birželio 26 d. (trečiadienis)
Laikas 15.00–16.00 val.
Transliacija Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97053246249
Moderatoriai:      Vaiva Juškienė, LETA doktorantų tinklo pirmininkė

Forumo diskusijoje svarstomi klausimai:

 

  1. Kodėl verta rinktis doktorantūros studijas?
  2. Ko tikėtis iš doktorantūros studijų?
  3. Kokie iššūkiai kyla studijuojant?
  4. Kaip per 4 metus parašyti daktaro disertaciją?
  5. Doktorantų tinklai.
Diskutantai:

 

Viktorija Voidogaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė
Kęstutis Vaišnora, VDU Švietimo akademijos doktorantas
Daiva Bartnikienė, VDU Švietimo akademijos doktorantė
Danguolė Šakalytė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė
Brigita Miseliūnaitė, KTU edukologijos doktorantė

XXXIV Edukacijos forumo organizacinis komitetas

Vaiva Juškienė, LETA doktorantų tinklo pirmininkė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė

Kęstutis Vaišnora, LETA įtraukiojo ugdymo tinklo pirmininkas, VDU Švietimo akademijos doktorantas

Viktorija Voidogaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė

Daiva Bartnikienė, VDU Švietimo akademijos doktorantė

Danguolė Šakalytė, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto doktorantė

Jurgita Bagdonaitė, VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė

Monika Šimkutė – Bukantė, VDU Švietimo akademijos doktorantė

Informacija pasiteirauti:

Registracija iki birželio 23 d.  https://forms.gle/nCrMMeonWxeTyktq6

Vaiva Juškienė, [email protected]

Sveikiname naują daktarę Jūratę Litvinaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Mokytojai ir jų profesinės praktikos naujuosiuose švietimo kontekstuose“ (Sociologija (S 005), mokslinio darbo vadovas prof. dr. Arūnas Poviliūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005)) ir įgijus Socialinių mokslų krypties Sociologijos  daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti: Vilniaus universiteto bibliotekoje ir VU interneto svetainėje adresu: https://www.vu.lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

XXI a. stebimas didėjantis mokytojų nepasitenkinimas darbu, auga paliekančių mokyklą mokytojų skaičius, norinčių tapti mokytojais – mažėja. Šie faktai inspiravo disertacijos tyrimą. Remiantis P. Bourdieu socialinės praktikos ir postkolonializmo teorijomis (H. K. Bhabha Trečiosios erdvės koncepcija), buvo sukonstruotas analizės įrankis, pritaikytas nagrinėti istorinius ir dabartinius kontekstus, reikšmingai veikiančius mokytojus ir jų praktikas. Dabartiniai kontekstai disertacijoje įvardijami Naujaisiais švietimo kontekstais, teigiant, kad jų susiformavimui reikšmingą įtaką turi neoliberalizmu ir neokonservatizmu grįsta politika bei Ketvirtosios pramonės revoliucijos programa. Teorinė kontekstų, mokytojų habitus ir jų praktikų analizė praplečiama empiriniu tyrimu. Jame dalyvavo 47 įvairios patirties mokytojai iš visos Lietuvos. Taikytas fotobalso metodas padėjo mokytojams sukonstruoti autentiškus pasakojimus apie juos ir jų praktikas. Surinkta gausi medžiaga išsamiai atskleidžia mokyklinį švietimo lauką ir skirtingas mokytojų patirtis. Duomenys atskleidžia, kad švietimas, kaip viešoji paslauga, yra dekonstruojamas, mokytojai – deprofesionalizuojami; mokyklinis švietimo laukas praranda autonomiškumą, virsta aparatu. Tokiose sąlygose įvairių habitus mokytojai konstruoja naujas veikimo strategijas. Mokytojai, kuriems pavyksta sukurti Trečiąją erdvę su kitais lauko agentais, išsaugo interesą likti mokykliniame švietimo lauke.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė  prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Irena Juozeliūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005);
prof. dr. Lina Markauskaitė (Sidnėjaus universitetas, Australija, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Natalija Mažeikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. habil. dr. Zenonas Norkus (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).


Sveikiname naują daktarę Jovitą Starkutę
sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Organizacinės kultūros bruožų raiška Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose“ (Edukologija (S 007),  Mokslinio darbo vadovas – prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007; vadovavo nuo 2022-12-07 iki 2023-08-07). Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Aušrinė Gumuliauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007; vadovavo nuo 2011-10-01 iki 2022-12-06)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti: Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto bibliotekose ir Vilniaus universiteto interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

 

 

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Disertacijos temos aktualumas ir jos tyrimo būtinumas yra susijęs pirmiausia su teorinėmis problemomis, atsiradusiomis dėl organizacinės kultūros bruožų išskyrimo skirtingumo, kurios sąlygojo praktinę problemą nėra aiškaus, praktiškai pritaikomo organizacijos kultūros instrumento ugdymo įstaigoms ir išskirtų organizacinės kultūros bruožų, kuriais remiantis organizacija galėtų diagnozuoti, remiantis duomenimis kurti, vystyti esamą organizacijos kultūrą ir inicijuoti pokyčius esamoje kultūroje. Todėl tyrimo metu siekiama išanalizuoti ir susisteminti organizacinės kultūros bruožus ir juos pagrindžiančius rodiklius, pritaikyti ugdymo įstaigoms pasirinktą tyrimo instrumentą.
Tyrimo objektas – organizacinės kultūros bruožų raiška. Darbo tikslas atskleisti organizacinės kultūros bruožų raišką Lietuvos bendrojo ugdymo organizacijose. Organizacinės kultūros bruožų raiškos tyrime Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose naudojami pirminiai tyrimo duomenys leidžia giliau suprasti šalies organizacinę kultūrą ieškant sisteminio požiūrio ir bruožų integravimo į ugdymo įstaigų kitus procesus ir bendrą ugdymo įstaigos veiklą. Lietuvoje šis darbas yra vienas pirmųjų organizacinės kultūros srities tyrimų, kuris atsako į iki šiol mažai tirtus klausimus: Kokia organizacinė kultūra Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose? Kokiais organizacinės kultūros bruožais remiantis galima kurti ar vystyti organizacinę kultūrą Lietuvos švietimo įstaigose?

Disertacijos gynimo taryba:

pirmininkėprof. dr. Renata Bilbokaitė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Narės:
prof. dr. Liudvika Leišytė (Dortmundo universitetas, Vokietija, socialiniai mokslai, edukologija – S 007),
prof. dr. Daiva Malinauskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007),
prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007),
doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Sveikiname naują daktarę Jeleną Vildžiūnienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pedagoginių strategijų poveikis 5–7 metų vaikų metakognityvinei stebėsenai ir kontrolei plėtotis ” (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė  prof. dr. Ona Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Disertacijoje analizuojamas pedagoginių strategijų poveikis 5–7 metų vaikų metakognityvinei stebėsenai ir kontrolei plėtotis. Teorinėje dalyje pristatoma skirtingų metakognicijos konstrukto lygmenų koncepcija, pagrindžianti metakognityvinę savireguliaciją, vykstančią individualiame, t. y. mentaliniame, lygmenyje, ir metakognityvinį reguliavimą, vykstantį socialinių sąveikų lygmenyje ir sąveikų su aplinka lygmenyje. Remiantys atliktais tyrimais, pateikiami susisteminti 5–7 m. amžiaus vaikų vykdomos metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės raiškos požymiai. Pristatomas keturių pedagoginių strategijų, grindžiamų eksplicitine ir implicitine prieiga, metakognicijos ugdymusi vaikiant individualiai ir socialinėse sąveikose, pagrindimas. Metodologijos dalyje aptariama empiriniam tyrimui vykdyti pasirinkta mišrių metodų prieiga, konvergentinis paralelinis dizainas, duomenų rinkimo ir analizės metodai, tyrimo etika. Tyrimo rezultatų dalyje pristatomi vykdant empirinį tyrimą atskleisti natūraliame ugdymo(si) procese vaikų tarpasmeninėse sąveikose vykstančio metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės individualaus ir pasidalyto konstravimo požymiai. Pateikiami kiekybinio tyrimo apie ugdytojų naudojamų pedagoginių strategijų veiksmingumą, plėtojant 5–7 m. amžiaus vaikų metakognityvinę stebėseną ir kontrolę natūraliame ugdymo(si) procese, rezultatai. Pristatomi kokybinio tyrimo, atskleidžiančio vaikų gebėjimą identifikuoti ir verbalizuoti kai kuriuos kognityvinius procesus, metakognityvinės stebėsenos ir kontrolės aspektus, rezultatai.

Disertacijos gynimo taryba:

 

Pirmininkėprof. dr. Lina Kaminskienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija.
prof. dr. Daiva Malinauskienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas, Šiaulių akademija,
prof. dr. Tija Zirina, socialiniai mokslai, psichologija S 006, Latvijos universitetas,
prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija,
doc. dr. Milda Brėdikytė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas.

Nuoširdžai sveikiname prof. dr. Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę, LETA narę, Edukacijos tyrėjų emeritų tinklo pirmininkę,  gavus Lietuvos kompozitorių sąjungos premiją  už dėmesį Lietuvos kultūros asmenybėms ir muzikinės dokumentikos įvairovę. Linkime kūrybinės  kloties, neišsenkančių idėjų ir sveikatos.

                                                                                                                                                                                                                 LETA komanda

Lietuvos doktorantai ir mokslininkai Europos edukacinių tyrimų asociacijos seminare apie akademinį rašymą

15 Lietuvos doktorantų ir mokslininkų kartu su kolegomis ir Latvijos ir Estijos dalyvauja Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl.EERA) seminare apie akademinį rašymą Latvijos universitete, Rygoje. Seminarą veda profesorius Stephenas McKinney iš Glasgo universiteto ir daktarė Céline Healy iš Meinuto universiteto. Seminaras vyksta naujame Latvijos universiteto komplekse – itin moderniame, įspūdingos architektūros. Seminare mokomasi, kaip susidaryti asmeninį publikacijų planą, kaip suprasti skirtingų žurnalų reikalavimus ir kaip į juos atsižvelgti, kaip struktūruoti straipsnį, kaip atsižvelgti į recenzentų pastabas ir kt. Aptariamos naujos publikacijų tendencijos (pvz. atmetamos publikacijos, kuriose taikoma kokybinė turinio analizė nepaaiškinus jos rūšies, publikacijos apie ugdymo turinį, švietimo lyderystę, įtraukųjį ugdymą ir kt. turi remtis naujausiais politiniais dokumentais ir tyrimais, nes tai yra sparčiausiai besikeičiančios ir greičiausiai senstančios temos). Seminaro metu mezgasi naujos profesinės draugystės ir partnerystės.  

2024 m. gegužės 23 d.  įvyko   Edukacijos forumas „Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais“.

Forume buvo svarstomi  šie klausimai:

  1. Kas yra STEAM ugdymas ir kokie jo pagrindiniai tikslai?
  2. Kokia STEAM ugdymo situacija Lietuvoje šiuo metu? Kokius STEAM ugdymo modelius turime ir kaip jie veikia? Kokie iššūkiai kyla?
  3. Kokią vertę STEAM ugdyme kuria humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai?
  4. Koks šių krypčių santykis šiuo metu ugdymo praktikoje?
  5. Kokios galimos ugdymo ateitys ir STEAM ugdymo vaidmuo?

Edukacijos forumo metu pranešimą ,,Lietuviško STEAM fenomenas: populiarus neapibrėžtumo iššūkis” skaitė dr. Paulius L. Tamošiūnas (VU Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas). Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Lietuvos Muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas) skaitė pranešimą ,,Kai mokslas susitinka meną: gamtamokslinių ir menų dalykų sąveika STEAM ugdyme”dr. Simonas Šabanovas (Švietimo, mokslo ir sporto miniterijos Ugdymo departamento patarėjas) pateikė išsamias įžvalgas apie STEAM Lietuvos mastu. Diskusijoje taip pat dalyvavo dr. Jogaila Vaitekaitis (VU Ugdymo mokslų institutas), Asta Malčiauskienė (Panevėžio švietimo centras, vadovė). Forumą moderavo prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti LETA YouTube kanale https://youtu.be/qep9NxhAdLs

 

XXXIII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais

 

Maloniai primename, kad 2024 m. gegužės 23 d. (ketvirtadienį) 15.00–17.00 val. vyks Edukacijos forumas „Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais.

Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems  rūpi edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.

Forume bus svarstomi klausimai:

  1. Kas yra STEAM ugdymas ir kokie jo pagrindiniai tikslai?
  2. Kokia STEAM ugdymo situacija Lietuvoje šiuo metu? Kokius STEAM ugdymo modelius turime ir kaip jie veikia? Kokie iššūkiai kyla?
  3. Kokią vertę STEAM ugdyme kuria humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai?
  4. Koks šių krypčių santykis šiuo metu ugdymo praktikoje?
  5. Kokios galimos ugdymo ateitys ir STEAM ugdymo vaidmuo?
Data 2024 m. gegužės 23 d. (ketvirtadienis)
Laikas 15.00–17.00 val.
Transliacija

Zoom:  https://liedm.zoom.us/j/91028469402

Youtube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams

Moderatoriai:       Prof. dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universitetas
Pranešėjai

Dr. Paulius L. Tamošiūnas, VU Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas.

Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, Lietuvos Muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas.

Diskutantai

Dr. Simonas Šabanovas, Švietimo, mokslo ir sporto miniterijos Ugdymo departamento patarėjas

Dr. Jogaila Vaitekaitis, VU Ugdymo mokslų institutas.

Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centras, vadovė.

XXXIII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Doc. dr. Sandra Kairė
, LETA viceprezidentė

Prof. dr. Lilija Duoblienė, LETA valdybos narė
Dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė

Informacija pasiteirauti:

Doc. dr. Sandra Kairė, [email protected]

Sveikiname naują daktarą Irmantą Adomaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Ugdomosios sąveikos paveikumas kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi virtualioje mokymosi aplinkoje (Edukologija (S 007) (mokslinio  darbo vadovai – 2019-2021 doc. dr. Elena Trapulė, 2022-2023 prof. dr. Aušra Rutkienė, mokslinis konsultantas – prof. Erno Lehtinen) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Mokymąsi, grindžiamą aktyvia ugdomąja sąveika, galima laikyti išskirtiniu mokymo(si) modeliu, ugdant mokinių kognityvinius ir socialinius gebėjimus bei siekiant gilaus ir prasmingo mokymosi tiek kontaktinio, tiek ir mokymosi virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA) metu. Pastarojo dešimtmečio tyrimuose, susijusiuose su ugdomąja sąveika VMA, tyrėjai didžiausią dėmesį skiria kognityviniams arba socialiniams gebėjimams, taip pat skaitmeninių įrankių įvairovei ir jų taikymui VMA. Tačiau išsamesnių tyrimų, orientuotų į ugdymo strategijų arba modelių taikymą VMA, analizuotuose 2010–2023 metų straipsniuose yra labai nedaug, o ir pats tyrinėjimų laukas apima ne profesionalias VMA, bet aplinkas, kuriose dažniausiai apsiribojama tik bendravimu ir bendradarbiavimu socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, trūksta žinių apie ugdomosios sąveikos formas ir jų paveikumą mokinių gebėjimams mokantis VMA.
Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip ugdomoji sąveika veikia mokinių socialinių, kognityvinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą virtualioje mokymosi aplinkoje, taikant probleminį mokymąsi fizikos pamokose.
Siekiant atskleisti ugdomosios sąveikos paveikumą mokinių kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi VMA, remiamasi socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo pagrindinėmis idėjomis. Tyrime pasirinkta taikyti nuoseklų aiškinamąjį mišrios prieigos tyrimo dizainą. Kiekybinė prieiga taikoma siekiant įvertinti mokinių socialinius, kognityvinius ir skaitmeninius gebėjimus, prieš pradedant tyrimą, ir tyrimą pabaigus. Kokybinė prieiga pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kokia ugdomoji sąveika skatina mokinius veikti VMA, kokios užduotys arba pateiktos probleminės situacijos skatina mokinius įsitraukti į aktyvią sąveiką, kokia ugdomoji sąveika būdinga mokiniams sprendžiant pateiktas problemas VMA. Disertaciniame veiklos tyrime dalyvavo I–II gimnazinių klasių mokiniai (n = 41).
Rezultatai atskleidė, ugdomoji sąveika, taikant probleminio mokymosi strategiją VMA, pastarojo dešimtmečio tyrimuose nėra prioritetinė tyrinėjimų sritis. Socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo idėjomis grindžiamas ugdymo turinys VMA formuoja naują požiūrį į mokymą ir mokymąsi – jo ašimi tampa ugdomoji sąveika, kuriai būtinas „socialinis buvimas“ įgyvendinant pažintines veiklas VMA. Ugdomosios sąveikos ir probleminio mokymosi strategijos dermė VMA yra vienas iš esminių aspektų siekiant išlaisvinti mokinių mąstymą, skatinti pažinimą ir norą mokytis kartu, didinti mokinių motyvaciją ir gerinti akademinius mokinių pasiekimus. Remiantis atliktu vertinimu galima teigti, kad ugdomoji sąveika taikant probleminio mokymosi strategiją VMA turi teigiamą ir statistiškai reikšmingą poveikį mokinių kognityvinių, socialinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymui.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė  prof. dr. Airina Volungevičienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas.
prof. dr. Nijolė Burkšaitienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas,
prof. dr. Valdonė Indrašienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Mykolo Romerio universitetas,
doc. dr. Lina Miltenienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Marijaana Veemans, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Turku universitetas, Suomija.

Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla 2024 Vytauto Didžiojo universitete.

2024 m. birželio 26–28 d. vyks Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla 2024 Vytauto Didžiojo universitete, nuotoliniu būdu. 

Šiemet minime šeštąjį kasmetinės tarptautinės kokybinių tyrimų vasaros mokyklos 2024 m. jubiliejų Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, Lietuvoje. Šis mokslinis renginys, kaip ir kasmet, yra bendradarbiavimo su Socialinių tyrimų mokykla rezultatas.

Kasmet sulaukiame dalyvių iš Europos, Azijos, Amerikos, Australijos. Tarptautiškumas ir mokslinė kompetencija yra mūsų vasaros mokyklos reputacijos dalis.

Turime labai stiprią tradiciją – kviečiame itin aukštos tarptautinės mokslinės reputacijos mokslininkus , turinčius ilgametę patirtį dirbant su konkrečia kokybinių tyrimų metodologija. Mūsų vasaros mokykla turi ir kitų ypatumų – medžiaga niekada nesikartoja ir nėra orientuota į pagrindinį lygį. Todėl kviečiame taikomuosius tyrėjus, mokslininkus ir doktorantus mokytis kartu ir kartu kurti mokantis.

Būdami kartu ir turėdami skirtingą konkrečios metodologijos supratimo ir įgūdžių lygį, dalyviai turi galimybę keistis patirtimi, diskutuoti ir priimti intelektualius sprendimus. Visada yra tiesioginė galimybė užduoti klausimus ir gauti grįžtamąjį ryšį iš konkretaus mokslininko.

Šiais metais bus trys pilnos intensyvaus mokymosi dienos. Pirmąją dieną paskaitas skaitys kokybinių tyrimų metodologijos ekspertai, o antrąją ir trečiąją dienas vyks pusės dienos seminarai, skirti būtent kokybinių tyrimų metodologijai, kuriuose įgysite žinių ir intelektualinių įgūdžių, kurių vadovėliuose neakcentuojama.

Šiemet Jūsų laukia naujovė – pradedame fenomenologijos metodologijos mokymosi kelią. Tai pirmieji metai, kai ši metodologija bus įtraukta į vasaros mokyklos programą. Tuo ypač didžiuojamės.

Šiemet savo patirtimi su jumis dalysis keturi mokslininkai:

Antony Bryant iš Lidso Beketo universiteto (Jungtinė Karalystė) / Švietimo tyrimų instituto, Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) profesorius.

Fenomenografija – vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Sanela Lazarevski iš Lydso Beketo universiteto, Jungtinė Karalystė.

Etnografija – vyresnioji dėstytoja ir vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Laura Purdy iš Liverpulio verslo mokyklos, Liverpulio Johno Mooreso universitetas, Jungtinė Karalystė / Švietimo tyrimų institutas, Vytatuto Didžiojo universitetas, Lietuva.

Kokybiniais tyrimais grįstų rankraščių rašymo metodologinės kryptys – profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Vilma Žydžiūnaitė iš Švietimo tyrimų instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuva / Silezijos universiteto Katovicuose, Lenkija.

Vasaros mokykla vyks jums patogiu formatu – internetu. Tai reiškia, kad mus pasieksite bent iš vienos fizinės ir geografinės vietos, kurioje yra interneto ryšys.

Registracija: https://shorturl.at/krxRY

Daugiau informacijos: https://shorturl.at/wzCDH ; https://gtsummerschool.vdu.lt

Atkreipkite dėmesį į svarbias datas ir jas rezervuokite: 2024 m. birželio 26–28 d. tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla VDU.

Netrukus susitiksime!

Vytauto Didžiojo universiteto informacija

LieDM konsorciumo konferencija „25 nuotolinio mokymosi tinklo metai: pasiekimai, iššūkiai ir vizijos”.

Su džiaugsmu norime Jus pakviesti dalyvauti LieDM konsorciumo organizuojamoje įspūdingoje konferencijoje „25 nuotolinio mokymosi tinklo metai: pasiekimai, iššūkiai ir vizijos”, kuri vyks  2024 m. gegužės 16 d. nuo 9:00 iki 18:00 val. (KTU Santakos slėnis, K. Baršausko g 59, Kaunas). Ši konferencija žada būti ne tik įsimintina, bet ir nepaprastai įdomi.

Mes turėsime:

  • Ekspertų diskusijas ir pranešimus apie informacinių sistemų pažangą ir dirbtinį intelektą.
  • Neįtikėtiną koncertą, kuris skambės ne tik Santakos slėnyje, bet ir keliuose kituose šalies taškuose tuo pačiu metu, sukuriantis unikalų erdvės ir muzikos jausmą.
  • Nepakartojamą konferencijos vedėjo Sakalo Uždavinio charizmą ir energiją, kuris įtrauks jus į konferencijos renginius su šypsena ir humoro užtaisu.
  • Diskusijų moderatoriaus vaidmenį atliks nepaprastai įdomus vedėjas Ainius Lašas, kuris kvies savo įžvalgomis pasidalinti mintimis apie mūsų ateitį – ar dirbtinis intelektas yra draugas ar priešas?

O tai dar ne viskas! Pertraukų metu fojė lauks interaktyvūs stendai:

VILIUSTECH automobilio simuliatorius leis jums išbandyti vairavimo įgūdžius virtualioje realybėje.
LMTA muzikos stende galėsite patys išbandyti savo klausą ir muzikinį talentą.
LSMU medicininis stendas suteiks galimybę išmokti gyvybę gelbėjančias procedūras.
Lietuvos sporto universitetas kvies Jus pasivažinėti dviračiu, leisdamas atrasti sporto ir sveikatos privalumus.

O renginį vainikuos  saksofono koncertas ir furšetas, kurio metu galėsite arčiau susipažinti su dalyviais ir toliau tęsti diskusiją.

Registracijos forma

Konferencijos programa čia

                                                                          Lietuvos nuotolinio mokymosi  tinklo LiedDM informacija

Ikimokyklinis ugdymas svetur: Olandijos ir Airijos patirtys

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio tinklo atstovai  doc. dr. Sergejus Neifachas ir  lekt. Nadia Venskuvienė  dalyvavo stažuotėse užsienyje. Doc. dr. Sergejus Neifachas  atliko stažuotę Dublino universitete, Airijoje, o lekt. Nadia Venskūnienė Ultrecto universitete, Olandijoje.
Abu stažuotojai dalinasi savo įžvalgomis apie ugdymo praktiką užsienio šalyse, ikimokyklinio ugdymo mokytojų rengimo ypatumus, ikimokyklinio ugdymo specifiką bei  galimybėmis  įgytas patirtis pritaikyti Lietuvos kontekste.

Plačiau  apie jų patirtis galite susipažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo subsvetainėje: https://lera.lt/iu/tinklo-nariu-patirtys-svetur/