Ataskaitoje “Unlocking High-Quality Teaching”, besiremiančioje išsamiais tyrimas ir įžvalgomis iš daugiau nei 150 mokyklų visame pasaulyje, išryškinama aukštos kokybės mokslo ir įtakingų praktikų tobulinimo svarba.
Didžiausias dėmesys skiriamas penkiems mokymo tikslas, padedantiems užtikrinti aukštos kokybės mokslą:
I. pažintinio įsitraukimo užtikrinimas;
II. kokybiškas dalyko turinio rengimas;
II. socialinės ir emocinės paramos suteikimas;
IV. klasės sąveikos paskata;
V. formuojamojo vertinimo ir grįžtamojo ryšio naudojimas.
Visą ataskaitą rasite čia.
Ataskaita “Teenage career development in Norway. Insights from PISA” nagrinėjama paauglių karjeros raidos padėtis Norvegijoje, remiantis OECD Tarptautinio mokinių vertinimo programos (PISA) išvadomis.
Visą ataskaitą rasite čia.
Ataskaitą “Ensuring Quality Vocational and Higher Education in Lithuania” parengė OECD, kurioje remiantis devynių lyginamųjų sistemų įžvalgomis, rasite rekomendacijas ir siūlomus veiksmų planus, siekiant sustiprinti Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo išorinio vertinimo ir kokybės užtikrinimo sistemas bei dar daugiau vertingos informacijos.
Visą ataskaitą galite rasti čia.
Prisidėkite prie LETA veiklų – skirkite 1,2%
LETA 2024 metais gauta 1,2% pajamų mokesčio parama – 352,47 EUR, skirta panaudoti LETA veikloms vykdyti.
Kviečiame prisidėti prie mūsų veiklų įgyvendinimo – skirkite 1,2% savo pajamų mokesčio Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai. Tai padaryti galite iki 2024 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
Užpildykite FR0512 formą. Nurodykite šiuos rekvizitus:
- Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 191974021
- Paramos gavėjo pavadinimas – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija.
- Nurodykite skiriamą procentą.
- Nurodykite iki kokio mokestinio laikotarpio skiriate mokesčio dalį.
Kaip atlikti paramos skyrimo veiksmus, skaitykite čia: Gyventojo pajamų mokesčio dalis paramai.
Ačiū už Jūsų gerumą!
Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Socialinių tyrėjų mokykla ir Švietimo akademijos/ Edukologijos tyrimų institutu kviečia dalyvauti Tarptautinėje kokybinių tyrimų vasaros mokykloje 2025 (IQS School 2025), kuri vyks 2025 m. birželio 23-27 d. nuotoliniu būdu.
2025 m. mokyklos tematika:
- Grindžiamoji teorija (Grounded Theory)
- Etnografija (Ethnography)
- Fenomenologija (Phenomenology)
Kiekvienai metodologijai skiriama 1,5 dienos ir apimamos šios sritys: teoriniai pagrindai, tyrimo planavimas, duomenų rinkimas, duomenų analizė, intensyvios praktinės sesijos.
Lektoriai:
- Antony Bryant (Leeds Beckett University, JK) – Grindžiamoji teorija;
- Laura Purdy (Liverpool John Moores University, JK) – Etnografija;
- dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, LT) – Fenomenologija.
2025 m. balandžio 22 d. LETA valdyba apsilankė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Šio susitikimo siekis apsvarstyti ministerijos ir LETA bendradarbiavimo, edukacinių tyrimų Lietuvoje stiprinimo atvejus.
Kadangi ŠMSM ir LETA bendradarbiavimo sutarties tikslas edukacijos mokslo plėtra, edukacijos tyrėjų skatinimas įsitraukti į švietimo politikos formavimą, susitikime kartu aptarta ir tyrėjų bei politikos formuotojų tiesioginio ryšio palaikymo galimybės, buvo išryškinti šių dienų Lietuvai aktualiausi moksliniai tyrimai. Daugiau apie tai skaityti galite čia.
LMT paskelbtas konkursas, skirtas finansuoti podoktorantūros stažuotes 2025-2027 m.
Dalyvauti gali daktaro disertaciją apgynę ne anksčiau kaip prieš 7 m. visų mokslo sričių tyrėjai.
Finansavimą podoktorantūros stažuotėms gali gauti Lietuvos arba užsienio mokslo ir studijų institucijos suteiktą mokslo (meno) daktaro laipsnį turintis asmuo, vykdantis projekte numatytą mokslo (meno) tiriamąjį darbą.
Daugiau informacijos galite rasti čia:
Paraiškas teikti galima čia.
Sveikiname naują daktarą Haoyue Sun sėkmingai apgynus disertaciją ,,Muzikos mokytojų informacinių komunikacinių technologijų kompetencijų plėtotė besikeičiančių ugdymo paradigmų kontekste”, angl. „The development of music teachers information communication technology competencies in the context of changing educational paradigms“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Jolanta Abramauskienė.
Su disertacija galite susipažinti čia.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tampa vis labiau neatsiejama šiuolaikinės visuomenės kasdienio gyvenimo dalimi ir kelia ypatingus reikalavimus ne tik šiandienos mokiniams, bet ir mokytojams. Šiuolaikinių muzikos mokytojų IKT kompetencijų ugdymas apima nuolatinį mokymosi ir tobulėjimo procesą. Mokytojai gali tobulinti savo kompetencijas naudodamiesi profesinio tobulėjimo galimybėmis, pavyzdžiui, seminaruose ir konferencijose, internetiniuose kursuose ir bendradarbiaudami su kitais pedagogais. Nepaisant galimos IKT naudos muzikiniam ugdymui, trūksta tyrimų apie specifines IKT kompetencijas, kurias muzikos mokytojai turėtų efektyviai integruoti į savo mokymo veiklą. Taigi IKT vaidmuo ugdymo procese yra prieštaringas, o profesionalus IKT taikymas kelia didelių iššūkių. Tai esminiai veiksniai, siekiant išsiaiškinti muzikos mokytojų informacinių ir komunikacijos technologijų kompetencijų ugdymą besikeičiančiame ugdymo paradigmų kontekste. Toks tyrimas padėtų atskleisti efektyvius šiuolaikinių IKT taikymo būdus, išryškintų muzikinio ugdymo problemas, pagerintų mokytojų profesinį tobulėjimą. Disertacijoje nagrinėjami iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria muzikos mokytojai, taikydami IKT ugdymo praktikoje, ir būdai, kuriais jie gali tobulinti savo IKT kompetencijas, kad pagerintų mokymo ir mokymosi rezultatus. Be to, tyrimu siekiama nustatyti veiksmingas strategijas, kurios padėtų tobulinti muzikos mokytojų IKT kompetencijas, užtikrinti jiems reikalingus išteklius ir mokymus, kad jie galėtų sėkmingai taikyti šiuolaikinės ugdymo paradigmos principus. Atsižvelgiant į šio tyrimo klausimus, mišrus tyrimo metodas yra tinkamesnis siekiant išsamiai atsakyti į pagrindinį tikslą. Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą ir pagrįstumą, detalizuojama tyrimo metodika ir planas, įskaitant tyrimo struktūros apibrėžimą, tyrimo etiką, duomenų rinkimo metodus bei tyrimo imties patikimumą, pagrįstumą ir reprezentatyvumą.
Dabartinė muzikos mokytojų IKT naudojimo kompetencijų būklė buvo aprašyta užtikrinant tyrimo imties reprezentatyvumą ir įvairovę, taip suteikiant tvirtą pagrindą tolesnei duomenų analizei. Tyrime dalyvavo mokytojai, turintys skirtingas akademines kvalifikacijas, amžių, lytį, geografinius regionus ir mokyklų tipus, todėl išvados visapusiškai atspindėjo įvairių Kinijos muzikos mokytojų išsilavinimą ir jų mokymosi patirtį. Be to, tyrimo rezultatų patikimumą garantuoja ir mokytojų profesinis išsilavinimas bei kvalifikacija. Išaiškėjo, kad muzikos mokytojai yra įgiję tam tikrą IKT naudojimo kompetenciją, ypač informacijos rinkimo internete, mokymo priemonių kūrimo ir kompiuterių naudojimo mokymo turiniui rengti. Tačiau ne visi mokytojai tikri dėl savo praktinio IKT taikymo, ypač kalbant apie tai, kaip integruoti IKT į specifinę muzikos mokymo praktiką. Todėl daugiau techninių mokymų ir praktinių rekomendacijų dėl IKT taikymo, ypač atsižvelgiant į muzikos mokymo specifiką, padės dar labiau gerinti mokytojų IKT taikymo kvalifikaciją, taip pat skatins naujoves ir tobulins ugdymą bei mokymą.
Muzikos mokytojo vaidmuo besikeičiančioje ugdymo paradigmoje atsikleidžia per dabartinę muzikos mokytojų suvokimo apie muzikinio ugdymo paradigmų būklę, kuri šiame tyrime buvo analizuojama užtikrinant reprezentatyvią ir įvairialypę apklausos imtį, suteikiančią tvirtą pagrindą tolesnei duomenų analizei. Tai, kad tyrime dalyvavo skirtingą akademinę kvalifikaciją, pedagoginį darbo stažą, lytį, geografinę padėtį ir mokyklų tipus turintys mokytojai, leido tyrimo išvadose tinkamai atspindėti įvairią muzikos mokytojų patirtį ir jų didaktinę veiklą.
Muzikos mokytojų požiūris į muzikos ugdymo paradigmas atsiskleidė per interviu, kurių metu 15 muzikos mokytojų buvo suskirstyti į tris skirtingus mokymo stilius: lyderį, empatą ir vadovą. Lyderiai orientavosi į intelektualų mokymą, klasėje naudodami daugiau IKT priemonių teorinėms muzikos žinioms ir šiek tiek muzikos istorijai dėstyti. Empatiški mokytojai buvo įvardyti tie, kurie mokė emocionaliai ir natūraliai, naudodami garsą, kad padėtų mokiniams pajusti ir suprasti muziką. Vadovaujantys mokytojai taikė mokymo stilių, kuriame daugiausia dėmesio skiriama humorui ir pramogai, o į pamokas įtraukė žaidimus ir veiklą, kad sudomintų mokinius ir palengvintų jų mokymąsi.
Apskritai, muzikos mokytojų IKT kompetencijų paradigmos pokyčiai atspindi dinamišką ir besikeičiantį muzikinio ugdymo pobūdį. Ji pabrėžia būtinybę mokytojams taikyti savo mokymo metodus prie kintančių mokinių poreikių. Dabartinė visuomenės muzikinio ugdymo paradigmos būklė yra sudėtinga ir daugialypė, jai įtakos turi technologinė pažanga, kintančios kultūrinės normos ir švietimo politikos pokyčiai.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkė– doc. dr. Estela Daukšienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);
prof. dr. Diana Strakšienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);
prof. dr. Genutė Gedvilienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Edukologijos tyrimų institutas, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);
prof. dr. Jelena Davidova (Daugpilio universitetas (Estija), socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);
doc. dr. Rasa Kirliauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007).
OECD Švietimo tyrimų ir inovacijos centro (CERI) projekto “New Professionalism and the Future of Teaching project” metu buvo tiriama:
- profesionalumo išsivystymas;
- darbo su žmonėmis svarba, sprendžiant vis sudėtingesnius kontekstus metu.
Šiame projekte, remiantis įrodymų baze ir idėjomis, sukurta metodika, padedanti suprasti kaip mokytojo profesija galėtų atrodyti ateityje.
Šią ataskaitą galite rasti čia.
Šiandien, 2025 m. balandžio 1 d. Lietuvos mokslo taryba (LMT) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA) dėl Edukologijos tyrimų proveržio programos įgyvendinimo. Ketverių metų programa, kurios biudžetas siekia 15,2 mln. eurų, skirta stiprinti edukologijos srities mokslinius tyrimus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą bei kurti inovatyvius sprendimus švietimo sektoriuje.
Šios programos tikslas – plėtoti edukologijos krypties mokslinius tyrimus ir, dalyvaujant tarptautinėse švietimo ir ugdymo srities tyrimų programose ir projektuose, didinti edukacinių tyrimų kokybę bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Šiais metais ENIRDELM network kartu su Network of Education Policy Centres (NEPC) ir University of Rijeka, School of Humanities and Social Sciences organizuoja 33-ią ENIRDELM konferenciją, vyksiančią 2025 m. rugsėjo 25-28 d. Rijekoje, Kroatijoje.
Šios konferencijos tema “Collaborative Leadership for Resilient Educational Institutions”.
Registracija į konferenciją galima nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 12 d.
Santraukas galima pateikti nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 2 d.
Santraukų patvirtinimas 2025 m. liepos 7 d.
Daugiau skaitykite čia.
Sveikiname naują daktarę Wenlin Cheng sėkmingai apgynus disertaciją ,,Būsimojo muzikos mokytojo atlikėjiškumo skatinimo veiksniai ir galimybės”, angl. „Factors and possibilities for promoting the performance of pre-service music teachers“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – doc. dr. Rasa Kirklauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija S007).
Su disertacija galite susipažinti čia.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Disertacijoje analizuojamas būsimųjų muzikos mokytojų atlikimo įgūdžių unikalumas muzikos atlikimo kontekste ir nustatomi veiksniai bei galimybės, turinčios įtaką jų atlikėjiškumo skatinimui. Teorinis ir empirinis (taikant mišrių metodų prieigą) tyrimas atskleidė, kad būsimųjų muzikos mokytojų atlikėjiškumui įtaką daro psichologiniai, fiziologiniai, pasirengimo, humanistiniai ir aplinkos veiksniai. Reikšmingos problemos yra susiję su psichologine savijauta, kai pasirodymo metu susiduriama su psichologine įtampa ir nerimu; fiziologinių požymių pasireiškimu: judesių koordinacijos sutrikimu ir raumenų sustingimu; muzikinio išprusimo trūkumu; pasirengimo stoka, jei nėra gero ir teisingo pasiruošimo, ypač dėl laiko trūkumo, nesugebant atlikti gero praktikavimosi, be to, nekokybiškas muzikos atlikimas yra susijęs su emocinės išraiškos ir patirties stoka bei prasta sceninės būsenos kontrole. Ugdymo įstaigos turi įvairias galimybes skatinti muzikinį pasirodymą ir skirtingomis priemonėmis sustiprinti muzikos atlikimą. Aktyvus dalyvavimas koncertinėje veikloje laikomas labiausiai veiksmingiausiu būdu tobulinti muzikos atlikimą. Dalyvavimas įvairių tipų renginiuose suteikia daugiau galimybių koncertuoti, tai skatina asmeninį tobulėjimą ir leidžia parodyti savo įgūdžius; dalyvavimas neformaliuose mokymuose suteikia puikią galimybę bendrauti su skirtingais pedagogais; dalyvavimas konkursuose reikalauja daug energijos skirti pasiruošimui ir padeda stipriai tobulėti; dalyvavimas įvairiuose neformaliuose renginiuose, kur ugdytojai bendradarbiauja kartu su ugdytiniais toje pačioje scenoje, taip pat labai skatina atlikėjiškumą; muzikavimas egzaminų metu gali sustiprinti psichologinį atsparumą ir susikaupimą; mainų programos ir kt. veiklos yra geri būdai skatinti muzikinį aktyvumą.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkė– prof. dr. Genutė Gedvilienė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas);
prof. dr. Jelena Davidova (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Daugpilio universitetas);
prof. dr. Asta Rauduvaitė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas);
prof. dr. Remigijus Bubnys (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas);
prof. dr. Alvyra Galkienė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas).
Vis dažniau nuobodulys tampa esmine mokinių pamokų praleidimo priežastimi. Tai skatina surasti įvairesnių būdų kaip sužadinti besimokančiųjų smalsumą pamokų turiniu, sukurti patrauklesnę ir tinkamesnę mokymosi aplinką.
Kaip tai padaryti ir daugiau apie tai surasite čia.
Šioje ataskaitoje mokytojai ras vertingų įžvalgų apie mokinių pažangos galimybes, politikos pokyčių poveikį praktikai klasėje. Ataskaitoje pateikiama informacija paremta OECD duomenimis ir aštuonių tarptautinių sistemų įžvalgomis.
Ataskaitą skaityti galite čia.
Su Tarptautine matematikos diena!
Sveikiname naują daktarą Bo Sun sėkmingai apgynus disertaciją ,,Pradinių klasių mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų skatinimas muzikinėje veikloje”, angl. „Promoting learning to learn abilities of primary school learners in musical activity“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Asta Rauduvaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
Su disertacija galima susipažinti čia.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Disertacijoje Pradinių klasių mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų skatinimas muzikinėje veikloje siekiama teoriškai ir empiriškai atskleisti pradinių klasių mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų skatinimo galimybes muzikinėje veikloje aiškinantis kaip vyksta pradinių klasių mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų raiškos bei skatinimo procesas muzikos pamokoje, padedantis įtraukti mokinius į muzikines veiklas. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad mokymo veiklų pagrindas yra mokytojo ir mokinių sąveika, kuri taikant veiksmingas strategijas ugdo mokinių mokėjimo mokytis gebėjimus, skatina augti, žvelgti į veiklas kaip į ūgties galimybes. Mokėjimas mokytis apima žinių pertvarkymą ir naujų žinių, pagrįstų turimu supratimu, kūrimą. Šis žinių ir gebėjimų konstravimo procesas stiprina muzikos pažinimą ir vertinimą, muzikinį jautrumą ir atmintį, kūrybiškumą, plėtoja vaizduotę, aktyvina ritmo pojūtį, ugdo susikaupimą, empatiją, pagarbą kitiems, lavina socialinius įgūdžius, emocinę raišką. Įtraukianti muzikinės veiklos mokymosi aplinka apima įvairius elementus, kurie žadina mokinių susidomėjimą, smalsumą, savarankiškumą, bendradarbiavimą, skatina giliau tyrinėti mokymosi turinį ir stiprina kognityvinį supratimą.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkė– prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas).
prof. dr. Ona Monkevičienė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas),
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Klaipėdos universitetas),
prof. dr. Diana Strakšienė (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas),
prof. dr. Jelena Davidova (socialiniai mokslai, edukologija S 007, Daugpilio universitetas, Latvija).
VDU Švietimo akademija kartu su Coimbra (Portugalija) ir Sakarya (Turkija) universitetais organizuoja 11-ą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lifelong Education and Leadership for All” (ICLEL25). Konferencija vyks 2025 m. liepos 2–4 d. VDU, V. Putvinskio g. 23, Kaunas.
VDU kviečia ne tik pristatyti savo mokslinius tyrimus, bet ir publikuotis prestižiniuose žurnaluose SCOPUS Q1-Q2. Pranešimų teikimas iki gegužės 15 d.
Pateikti pranešimų santraukas galite čia.
Daugiau informacijos apie konferenciją čia ir 11 TH INTERNATIONAL CONFERENCE on LIFELONG EDUCATION and LEADERSHIP for ALL- INTRODUCTION.