Kaip manote, kaip atrodys mokyklos po 20 metų?

Švietimo sistemos turės reaguoti į neaiškų pasaulį, kurį formuoja pasaulinės megatendencijos…

…Tačiau švietimas taip pat gali nulemti šių tendencijų rezultatus.

Naujoje ataskaitoje „Tendencijos, formuojančios švietimą 2025 m.“ nagrinėjamos svarbiausios šiandienos megatendencijos ir, remiantis tuo, ką žinome, įsivaizduojami švietimo ateities scenarijai.

Nagrinėjant, kaip įvairios galimos ateities tendencijos gali paveikti įvairias švietimo suinteresuotąsias šalis – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetų, ataskaitoje siūlomos priemonės, kurios padės joms numatyti trikdžius ir strategiškai mąstyti apie ateitį.

Šis renginys vyks šių metų sausio 23d. 10:30 Lietuvos laiku.

Domitės švietimo ateitimi? Užsiregistruokite ir stebėkite ataskaitos pristatymą  bit.ly/40gY5eK

Norint gauti panašių ir dar daugiau įdomių bei naudingų žinių kviečiame užsisakyti OECD naujienlaiškį čia.

Kviečiame sudalyvauti tyrimų centro DITES internetiniame seminare, orientuotame į dirbtinio intelekto ir jo poveikio švietimui temas.

Please follow the template to prepare your abstract and send your submission via email to both:

• [email protected]
• [email protected] (in CC).

Key Dates:

• Abstract submission deadline: January 15, 2025
• Extended deadline: January 22, 2025
• Acceptance notification: January 27, 2025
• Final workshop program announcement: February 3, 2025

Authors of the best abstracts will be invited to submit a full paper for a special issue of the academic journal Quaderni di Comunità, scheduled for publication in 2026.

2) Call for Abstracts: RC33 Eleventh International Conference on Social Science Methodology

Naples, Italy, September 2025

Panel 52: „Reimagining Social Research in the Data-Driven Age: Risks, Opportunities, and Ethical Challenges”

We are delighted to invite you to participate in Panel 52, coordinated by Stefania Capogna and Maria Chiara De Angelis, as part of the RC33 Eleventh International Conference on Social Science Methodology 2025.

For detailed information on how to submit your research contributions, please visit this LINK.

42-asis ANPEd ir WERA susitikimas. WERA kviečia sudalyvauti pagrindiniame švietimo srities akademiniame renginyje, vyksiančiame 2025 m. spalio 26–30 dienomis Federaliniame universitete, João Pessoa, Brazilijoje.

The scientific program of the event will be unified, but there will be two processes for submitting papers (one for WERA and one for ANPEd), as each association adopts its own modalities and criteria.

Submissions for WERA start on January 6 and end on February 6. Submissions of papers, posters and symposia are accepted. To submit your abstract, visit the event website: https://anped.org.br/wera2025/en/ or https://anped-org-br.translate.goog/wera2025/en/submissao-de-trabalhos/?_x_tr_sl=auto&_x_tr_tl=en&_x_tr_hl=auto

Key dates

• Paper submission: 6 January to 6 February 2025
• Registration for presenting authors closes: 15 May 2025

Programme Directors

Liesel Ebersöhn, WERA President

Rocío García-Carrión, WERA Secretary General

For submission questions, please email [email protected]

David Queiroz – the artist behind the paintings of WERA Focal Meeting 2025

Sveikiname naują daktarę Beatričę Hoppen sėkmingai apgynus disertaciją ,,Asmeninių ir sportinės veiklos vertybių vaidmuo ketinimams švariai varžytis arba sukčiauti“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – Prof. dr. Saulius Šukys (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Su disertacija galima susipažinti:

https://www.lsu.lt/ivykis/beatrices-hoppen-disertacijos-asmeniniu-ir-sportines-veiklos-vertybiu-vaidmuo-ketinimams-svariai-varzytis-arba-sukciauti-gynimas/

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Tyrimo tikslas – atskleisti vertybių vaidmenį sportininkų ketinimams švariai varžytis arba sukčiauti sportinėje veikloje. Disertaciniame darbe nagrinėjama asmeninių bei sportinės veiklos vertybių sąsajos su sukčiavimu. Analizuojama kaip šios vertybės yra susijusios su ketinimais švariai varžytis sporte. Taip pat nagrinėjami kiti veiksniai, tokie kaip moralinis tapatumas, gebėjimai atsispirti dopingui, nuostatos į dopingą arba sukčiavimą ir trenerio kuriama įgalinanti bei neįgalinanti aplinka. Gilinamasi ne į atskirus kintamuosius, kurie susiję su sukčiavimu sportinėje veikloje, bet kompleksiškai analizuojamas visų šių kintamųjų ryšys su sukčiavimu. Nagrinėjama kaip šie veiksniai veikia ketinimus švariai varžytis sporte ir ketinimus sukčiauti. Šiame tyrime atskleidžiami rezultatai, kurie parodo, kad asmeninės ir sportinės veiklos vertybės turi reikšmingus ryšius tiek su ketinimais švariai varžytis, tiek su ketinimais sukčiauti sporte. Taip pat atskleidžiama, kad moralinis tapatumas, gebėjimas atsispirti dopingo vartojimui ir trenerio kuriama aplinka irgi susiję su ketinimais švariai varžytis arba ketinimais sukčiauti. Tai yra nauji bei svarbūs rezultatai, kurie atskleidžia tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių svarbą sukčiavimui sporte, ypač pabrėžiant vidinių veiksnių vaidmenį. Tyrimo rezultatai yra aktualūs siekiant sukurti veiksmingas antidopingo strategijas, kuriomis kovojama su sukčiavimu sporte.

Disertacijos gynimo taryba:

Gerbiami LETA nariai,

kviečiame jus į 2024 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymą, kuris vyks š.m. sausio 24 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Edukacinės komi-sijos salėje.

Daugiau informacijos rasite nuorodoje:DISERTACIJŲ PRISTATYMO RENGINYS_01-24_Final

Sveikiname naują daktarę Vestą Vančugovienę sėkmingai apgynus disertaciją ,,Konceptualaus pokyčio tyrinėjimas ir stiprinimas biologinio ugdymo tobulinimo tikslams klasėje ir už jos ribų“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Erno Lehtinen (Vilniaus Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Su disertacija galima susipažinti:

https://svietimas.vdu.lt/renginiai/vestos-vancugovienes-daktaro-disertacijos-gynimas/ 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje pristatomo tyrimo tikslas – ištirti fotosintezės ir kvėpavimo sąvokų konceptualų supratimą, kuriuo vadovaujasi Lietuvos mokiniai, ir sukurti bei išbandyti mokymo metodus, galinčius pagerinti šių fundamentalių biologijos srities sąvokų sampratą, siekiant gilesnio sąvokų pertvarkymo, orientuojantis į ilgalaikį teisingą jų supratimą. Sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad apskritai konceptualaus pokyčio intervencijos sėkmingai padeda mokytis sudėtingų biologinių konceptų. Atlikus Lietuvos 7-11 klasių mokinių konceptualaus supratimo tyrimą, nustatyta, kad tarp mokslinio ir nemokslinio fotosintezės bei kvėpavimo konceptų supratimo yra skirtingi konceptualūs profiliai, kurie padeda suprasti galimas mokymosi trajektorijas. Be to, mokiniai pasižymi skirtingu įvairių fotosintezės ir kvėpavimo aspektų konceptualaus supratimo lygiu, o daugumos mokinių supratimas yra itin prastas. Atlikus intervenciją nustatyta, kad tyrinėjimu grįstas ugdymas lemia didesnį teisingų mokslinių žinių lygį nei tradicinis mokymas mokykloje. Be to, tyrinėjimais grįstas ugdymas padeda mokiniams įveikti klaidingus su fotosinteze ir kvėpavimu susijusius įsitikinimus. Teigiamas poveikis konceptualiam supratimui yra ilgalaikis.

Disertacijos gynimo taryba:

                                                                                                                                                                                       LETA komanda

                                                                                                                 LETA komanda

Lietuvos mokslo tarybos susitikimas su LETA vadovėmis bei ŠMSM atstovais.

2024 m. gruodžio 19 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus ir jo komandos susitikimas su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos vadovėmis bei ŠMSM atstovais. Susitikimo tikslas buvo aptarti LMT ir LETA bendradarbiavimo galimybes įgyvendinant Lietuvos Edukologijos proveržio programą. Gyvos ir geranoriškos diskusijos metu buvo sutarta dėl 3 bendradarbiavimo krypčių: 1) į tyrimus įtraukiant mokytojų praktikų bendruomenę ir siekiant didesnio poveikio ugdymo praktikai ir politikai; 2) plečiant tarptautinio bendradarbiavimo dimensijas; 3) kuriant inovatyvią ir tarpdisciplininę projektų socialinio poveikio vertinimo sampratą, padedančią edukologijos mokslo savirefleksijai. Taip pat buvo diskutuojama apie poreikį labiau įtraukti edukologijos mokslininkus į LMT sprendimų priėmimo procesus ir naujas edukologijos doktorantūros ir mokslo idėjas. Tikimės, kad šis vaisingas bendradarbiavimas atvers naują edukologijos plėtros puslapį.

Sveikiname naują daktarę Akvilę Giniotaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Ne-nutylėtos lytiškumo ugdymo plotmės suaugusiųjų naratyvuose“ (Edukologija (S 007)) ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje nagrinėjamos suaugusiųjų patirtys kalbantis lytiškumo temomis su jaunais žmonėmis ir tarpusavyje, siekiant suprasti, kaip suaugusieji (tėvai, globėjai, mokytojai) patiria lytiškumo ugdymo pokalbius ir kokius aspektus jie ir jos aktualizuoja savo pasakojimuose. Darbas grindžiamas posthumanistine prieiga, ja remiantis aptartos lyties ir amžiaus kategorijos kaip reikšmingi veiksniai kuriant “tinkamą” seksualinį subjektą. Gvildenama ir vaiko, kaip nepakankamai brandaus aprėpti lytiškąjį žinojimą, teorija. Teorinėje dalyje taip pat aptariamos skirtingos lytiškumo ugdymo sampratos, lytiškumo ugdymo turinys, pristatoma lytiškumo ugdymo situacija Lietuvoje. Empirinėje dalyje pasitelkta dialoginė naratyvinė analizė, išanalizuoti 23 suaugusiųjų pokalbiai. Tyrimo analizėje naratyvai grupuoti į 4-ias plotmes: jaunystės patirčių, temų, proceso ir pokalbio tarp suaugusiųjų būsenų. Jaunystės patirčių plotmėje išryškėjo patirtas stokos ir apleistumo jausmas bei poreikis reflektuoti savo turėto lytiškumo ugdymo patirtį. Kai kurie dalyviai, nors ir laikėsi skirtingų ideologinių pozicijų lytiškumo ugdymo klausimu, kai kuriais aspektais turėjo panašią nuomonę, kas rodo neišnaudotą galimybę dialogui tarp suaugusiųjų. Suaugusiųjų tarpusavio tyla laikytina spraga, trukdančia užtikrinti kokybišką lytiškumo ugdymą jaunimui. Disertacijoje pateiktos rekomendacijos tėvams, ugdytojams, švietimo politikos formuotojams.

Disertacijos gynimo taryba

2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienį) įvyko XXXVII Edukacijos forumas ,,Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“. Pagrindinį pranešimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose“ skaitė prof. dr. Romas Prakapas (MRU ŽVSF Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius). Diskusijoje buvo svarstomi šie klausimai: 1. Kokios yra pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų patyčių patirtys švietimo įstaigose?; 2. Kokie yra pagalbos, patiriant smurtą ir patyčias, šaltiniai ir galimybės?; 3. Kaip padėti smurtą patyrusiam asmeniui ir jo aplinkai?. Diskusijoje dalyvavo Egidijus Milešinas (LŠMPS pirmininkas) dr. Jolanta Navickaitė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vadovė), dr. Aistė Bakaitytė (MRU psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija). Forumą moderavo prof. dr. Brigita Kairienė ir prof. dr. Ilona Klanienė. Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://youtu.be/1X0C0NDmW4o

XXXVII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“

Maloniai primename, kad  jau rytoj, 2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienį) vyks XXXVII Edukacijos forumas ,,Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“. Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.

Forumo programa

XXXVII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Prof. dr. Valdonė Indrašienė, LETA valdybos narė
Prof. dr. Odeta Merfeldaitė, Mykolo Romerio universitetas, LETA narė
Prof. dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universitetas, LETA narys

Informacija pasiteirauti:

Valdonė Indrašienė, [email protected]

ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimas

Šių metų gruodžio 16 d.  įvyko ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimo pristatymas.
Tyrimą atliko Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija. Tyrimą pristatė prof. dr. Liudmila Rupšienė (ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė). Su tyrimo pristatymu galima susipažinti čia

ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimas – didžiausias pasaulyje moksleivių (paauglių) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas pasaulyje, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių.

ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 m. amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.

Lietuva šiame tarptautiniame tyrime dalyvauja jau nuo 1995 m., o nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 200 Lietuvos mokyklų. Taip pat pirmą kartą buvo atlikta papildoma savivaldybių lygmens rezultatų analizė.

Nors tarptautiniai tyrimo rezultatai bus paskelbti tik po metų,  tačiau jau galite susipažinti su Lietuvos rezultatais ir tyrimo nacionaline ataskaita, kuri patalpinta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento svetainėje.

Edukologijos doktorantams – išskirtinė galimybė studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose 

Sukaupti tarptautinių žinių, pažinti skirtingas kultūras, įgyvendinti ambicingas mokslo idėjas, pasisemti motyvacijos veikti – nuo šiol galimybe įgyti tarptautinės patirties studijuojant geriausiuose pasaulio universitetuose gali pasinaudoti ir edukologijos doktorantai. Jiems Valstybinis studijų fondas skirs paramą – daugiau nei 45 000 eurų per metus, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Edukologijai – tarptautiniai iššūkiai

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentės Sandros Kairės, vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria edukologijos mokslas – visuomenės lūkestis, jog šios krypties moksliniai tyrimai atitiks švietimo praktikoje vykstančius procesus ir pokyčius, iš mokslininkų tikimasi greitų sprendimų švietimo iššūkiams spręsti, greitos reakcijos į tarptautinių organizacijų skelbiamas globalias tendencijas, kurios daro įtaką švietimui, efektyvių sprendimų ateities gebėjimams spręsti, susitelkimo ir į fundamentalius, ir į praktiką orientuotus mokslinius tyrimus, neretai pamirštant, jog edukologijos krypties moksliniai tyrimai imlūs laikui, finansavimui, o kartais juos stabdo biurokratinės procedūros. 

Valstybinio studijų fondo įgyvendinamą projektą „Edukologijos krypties doktorantūros stiprinimas“, kurio metu finansuojamos edukologijos krypties doktorantūros studijos geriausiuose pasaulio universitetuose, pašnekovė vertino teigiamai, esmine edukologijos doktorantūros studijų užsienyje pridėtine verte Lietuvos aukštosioms mokykloms įvardydama perspektyvių tyrėjų įsitraukimą į edukologijos tyrėjų bendruomenę bei edukologijos mokslinių tyrimų plėtros galimybes. 

„Geriausiuose pasaulio universitetuose edukologijos doktorantūros studijas baigusių absolventų patirtis gali neabejotinai stiprinti atliekamų edukologijos tyrimų tarptautiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų lauke, gali sudaryti galimybę Lietuvos ir užsienio aukštosioms mokykloms tarpusavyje dalytis patirtimi, o ateityje, galbūt, aktyviau inicijuoti bendrus tyrimus su užsienio universitetais“, – įsitikinusi pašnekovė. 

 Tikisi pokyčių edukologijoje 

Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėja Viktorija Girinskienė paaiškino, jog projektas „Edukologijos krypties doktorantūros stiprinimas“ – svarbus sprendžiant įsisenėjusias edukologijos mokslinių tyrimų kokybės ir tęstinumo problemas Lietuvoje: fragmentiškai atliekamus mokslinius tyrimus, nepakankamą tarptautinį pripažinimą, mokslininkų, orientuotų į bendrojo ugdymo problemas ir pedagogų rengimą, trūkumą, bei nepakankamą indėlį numatant švietimo politikos kryptis, mokymo programų modernizavimą. 

„Progresyvūs moksliniai tyrimai, inovacijos ir įžvalgos padėtų kurti šiuolaikišką ir efektyvią švietimo politiką bei praktiką Lietuvoje – šių pokyčių edukologijos doktorantūrai ypač reikia. Norėdamas gauti paramą, doktorantas turi būti pakviestas studijuoti į vieną iš 200 geriausių pasaulio universitetų arba jau studijuoti jame, tuomet kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paramos – dalyvauti konkurse „Kitas 100“, – paaiškino V. Girinskienė. 

Įstojusiems į edukologijos doktorantūrą geriausiuose pasaulio universitetuose ir įsipareigojusiems baigus studijas grįžti dirbti į Lietuvą numatoma skirti daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus. Iki 2027 metų balandžio numatoma finansuoti 15 doktorantų studijas geriausiuose pasaulio universitetuose.

Remiasi tarptautinėmis tendencijomis

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doc. S. Kairės žodžiais, edukologijos studijos ir moksliniai tyrimai ir Lietuvoje šiuo metu išgyvena transformacijų laikotarpį. Pavyzdžiui, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute išskirtos prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros temos atitinka pasaulines tendencijas – švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai, globalios ir lokalios švietimo politikos raida, ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas.

 „Visos šios temos neabejotinai aktualios ne Lietuvoje, bet ir atitinka pasaulines tendencijas. Be šių temų pradedame vis aktyviau dirbti mokslinių tyrimų lygmenyje dirbtinio intelekto, įtraukties, lygybės, įvairovės švietime tematikose“, – paaiškino doc. S. Kairė. 

Studijas finansuoja ne vienerius metus 

Valstybinis studijų fondas skiria paramą studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose, organizuodamas konkursą „Kitas 100“, kuris vyksta nuo 2018 metų. Per septynerius metus studijuoti išvyko net 167 įvairių studijų krypčių bakalauro, magistro ir doktorantūros studentai. 

Edukologijos krypties doktorantai, norintys dalyvauti šiame konkurse, turi būti įstoję arba jau studijuojantys aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 200 geriausių pasaulio universitetų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU)).

 Valstybinio studijų fondo informacija

Tarptautinė Edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose
Jau ketverius metus gruodžio pradžia Edukologijos mokslo kryptiems doktorantams tampa įsimintinu reiškiniu, nes Vilniaus universiteto bendruomenė rengia tęstinę, tarptautinę Edukologijos doktorantų žiemos mokyklą Druskininkuose. Gruodžio 4–7 d. doktorantų žiemos mokykloje buvo aptariami švietimo srityje atliekami jaunųjų mokslininkų tyrimai šiomis aktualiomis tematikomis: pedagogika, didaktika, mokytojų rengimas, formalusis ir neformalusis švietimas, aukštasis mokslas, švietimo technologijos, kompiuterinis mąstymas, STEM bei globalizacijos ir šiuolaikinių technologijų švietimo aspektai.

Dėka šių metų gausios 20-ies mokslininkų komandos, savo ekspertines įžvalgas pristatė profesoriai, lektoriai, konsultantai iš Lietuvos, Prancūzijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Vengrijos universitetų. Tiek pat, 20 komisijos atrinktų doktorantų, pateikusių šių dienų aktualijas tiriančių mokslinių tyrimų projektus, dirbo teminėse grupėse, pristatė stendinius pranešimus, dalyvavo diskusijose, kaip pagerinti mokslinių tyrimų projektų planus. Gilinosi į lektorių pranešimus, kėlė dileminius klausimus, dalyvavo intensyviose praktinėse sesijose apie tai, ką reiškia būti doktorantu savo šalyje, sėmėsi naujų įžvalgų ir idėjų apie doktorantūros tyrimus tolesniems apmąstymams. Šioje mokykloje dalyvavo ir Lietuvos Edukologijos mokslo kryptį atstovavo Mykolo Romerio universiteto doktorantės: Vilija Gerasimovičienė, Laimutė Kodienė, Miglė Parachnevičienė, Vilniaus universiteto doktorantės Karolina Levanaitė, Laura Kildė, Snieguolė Bagočienė, Adomas Kačiušis, Loreta Venslavičienė. Plačiau skaitykite : čia

Informaciją paruošė doktorantė Vilija Gerasimovičienė.

Maloniai kviečiame registruotis LETA 2025 metų narystei.  Būdami  LETA nariais galite  dalyvauti LETA tinklų veikloje, inicijuodami tyrimų projektus, skleisdami informaciją apie savo tyrimus LETA kanalais, darydami įtaką Lietuvos švietimo ir mokslo politikai bei praktikai. Primename, kad tapdami LETA nariais, tuo pačiu tampate ir Europos edukacinių tyrimų asociacijos EERA bei Pasaulio edukacinių tyrimų asociacijos WERA nariais.

LETA narystė yra metinė ir kasmet reikia užpildyti trumpą narystės formą LETA svetainėje https://lera.lt/naryste/ bei sumokėti narystės mokestį (visą reikalingą informaciją, sąskaitos numerį, mokėjimų išimtis ir kt. rasite pildydami narystės registracijos formą). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galite priklausyti ne daugiau nei 3 tinklams, t.y. užpildydami registracijos formą pasirinkite ne daugiau trijų tinklų, nes priešingu atveju, vis tiek bus prašoma patikslinti pasirinkimą.

Narystės pažymėjimus galėsite atsisiųsti iš svetainės (instrukcija: čia), kai tik sistemoje pamatysime Jūsų atnaujintą narystės formą ir sumokėtą narystės mokestį. Jei kyla klausimų dėl registracijos, mokėjimų arba pažymėjimų – kreipkitės į LETA sekretorę dr. Sandritą Škėrienę ([email protected]) ir ji atsakys į visus rūpimus klausimus.

Taip pat norime Jus pakviesti užsisakyti naujienas, siunčiamas iš  LETA  https://lera.lt svetainės, jei dar to nepadarėte anksčiau. Užsisakę naujienlaiškius, pirmieji sužinote apie vykstančius LETA, EERA, WERA Edukacijos forumus, konferencijas, vasaros mokyklas ir kitus renginius. Visa, ką Jums reikia padaryti, tai Naujienų prenumeratos skiltyje https://lera.lt/, suvesti savo vardą ir el. paštą. Kai  tik bus patvirtinta Jūsų prenumerata, Jūs pradėsite gauti naujienas iš LETA svetainės. Jei nuspręsite atsisakyti naujienų, tai galėsite lengvai padaryti atsidarę naujieną savo el. pašte ir paspaudę atitinkamą nuorodą.

Jūsų asmens duomenis LETA atstovai tvarko vadovaudamiesi galiojančiais asmens duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu(ES) 2016/679 ((BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAĮ), LETA privatumo politika  ir kitais Asociacijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

LETA prezidentė dr. Eglės Pranckūnienė

Sveikiname prof. dr. Joną Ruškų ir prof. dr. Mildą Ališauskienę gavus apdovanojimus už nuopelnus žmogaus teisių srityje.

Linkime sėkmės ir  geros kloties  einant pasirinktu keliu. 

Teisingumo ministerijos inicijuoti apdovanojimai „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje – 2024” yra skirti Tarptautinės žmogaus teisių dienos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo progos paminėjimui. 

Plačiau skaitykite: čia

2025 m. sausio 6 d. 14.00 val. kviečiame Meilės Lukšienės salėje klausytis pirmosios metų paskaitos, arba Lectio prima  „Logikos praeitis ir ateitis“. Ją skaitys Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys.

Profesorius dirba analitinės filosofijos tradicijoje, tyrinėja šiuolaikines sąmonės filosofijos, epistemologijos ir modalinės metafizikos problemas, svarbią vietą mokslinių interesų lauke užima logikos filosofija ir logikos istorija. Skelbia mokslo straipsnius ir reikšmingų tekstų vertimus. 2019–2020 metais vedė LRT Plius televizijos filosofinių pokalbių laidą „Brandūs pokalbiai“.

Logika – bendriausių taisyklingo samprotavimo principų ir normų analizės disciplina, susiformavusi antikinėje Graikijoje. Ilgainiui ji tapo glaudžiai susijusi su kone visuotiniais racionalumo standartais. Per daugiau nei du tūkstančius metų, kintant žinojimo ir jo perdavimo sistemoms, kito ir logikos turinys bei forma, taip pat keitėsi ir jos socialinė ir kultūrinė reikšmė.

Paskaitoje bus siekiama bendriausiais bruožais apžvelgti esminius logikos raidos momentus ir galimo jos tęsinio kontūrus, racionalumą, jo reikšmę žmogaus savivokai ir visuomeniškumui.

Paskaita skirta visai švietimo bendruomenei.

Paskaita bus skaitoma Meilės Lukšienės salėje, bus galimybė prisijungti nuotoliu.

Prisijungimo nuoroda: čia

Paskaitą taip pat bus galima stebėti ministerijos YouTube kanale: čia

.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skirtas finansavimas  LETA asociacijai pagal pateiktą paraišką (Sutarties Nr. S-ACO-24-27) buvo sėkmingai panaudotas. Ši parama LETAi padeda plėtoti tarptautinę veiklą, organizuoti mokslo renginius, kviestis pranešėjus iš užsienio universitetų, tobulinti LETA internetinę svetainę.

2024m. LMTLT skiriamą paramą LETA panaudojo Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  metiniam narystės mokesčiui sumokėti, informacinei LETA konferencijos sklaidai (LETA 2024 konferencijos vaizdo medžiagos paruošimui, sukarpymui, montavimui, formatavimui bei LETA 2024 konferencijos informacinių plakatų gamybai), kviestinės pranešėjos prof. dr. Olena Chepelyuk iš Chersono nacionalinio technikos universiteto (Ukraina) kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti. Taip pat  LETA  internetinės svetainės įrankių ir funkcionalumo atnaujinimui.

Dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už paramą. Tikimės, kad ir ateity galėsime stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuoti mokslo renginius, skleisti  informaciją apie LETA  veiklas ir atliepti LETA  bendruomenės poreikius.