LETA 2024 konferencija ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“.

Maloniai primename, kad iki LETA 2024 konferencijos liko tik 14 dienų,  Nepamirškite užsiregistruoti!  Registracija dalyvauti konferencijoje  be pranešimo vykdoma iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.

Kviečiame švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai  dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).

Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti?  Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje  taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos.  Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Preliminari konferencijos programa:  čia
Registracijos nuoroda: čia 

Sveikiname naują daktarą  Juozapą Laboką  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Santykio formavimas(is) Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje: tarp dialogo ir susvetimėjimo ((S 007) Edukologija buv. 07 S)” (Edukologija, S007 ). ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė – prof. dr. Lidija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialinai mokslai, S 007).

Žemiau pateikiame  disertacijos anotaciją. 

Santykis – egzistencinės svarbos tema žmogaus gyvenime ir ugdyme. Vis dėlto, analizuojant santykio sritį ugdomojoje veikloje, pastebimas visuotinis atsitraukimas, beprasmybės, bejėgiškumo jausmas, nusivylimas ugdymu. Ši problematika mokslinių tyrimų literatūroje įvardijama kaip susvetimėjimas mokykloje, kuris apima neigiamas mokinių laikysenas mokyklos atžvilgiu ir gali reikštis santykio su mokytojais, bendraklasiais ar mokymosi veikla srityse. Tai aktualizuoja klausimą, kaip galėtume apibūdinti susvetimėjimo santykio specifiką mokykloje, t. y., kas būdinga tokiam santykiui? Kas ir kaip kuria tokį santykį? Kita vertus, koks yra priešingas susvetimėjimui santykis, galintis tapti vaisinga alternatyva tobulinant nūdienos ugdymą? Atsižvelgiant į tai, organizuojamas tyrimas, kuriame, remiantis Martino Buberio ir santykio pedagogikos teorine perspektyva, analizuojama, kokia yra mokinio santykio su bendraklasiais, mokytojais, mokymosi veikla specifika (ne)susvetimėjimo atvejais. Atsispiriant nuo negatyvios susvetimėjimo mokykloje problemos, ieškoma jai priešingo, t. y., nesusvetimėjusio arba dialogiško santykio mokykloje apibrėžčių. Tyrimas atskleidžia platų santykių patirčių mokykloje spektrą ir parodo santykio srities daugybiškumą. Susvetimėjimas išryškėja kaip negatyvus, daugiamatis ir individualus reiškinys, o dialogiškas santykis atsiskleidžia kaip abipusiškas mokinio, bendraklasių ir mokytojo gebėjimas ir noras dalyvauti tarpasmeninio santykio kūrimo akte.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą  Simą Garbenį  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto ugdymas(is) fizinio ugdymo pamokose” (Edukologija, S007 ). ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinė vadovė – doc. dr. Renata Geležinienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007). Mokslinė konsultantė – doc. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Vilniaus universitetas, Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas, Stord, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją. 

Disertaciniame darbe atskleidžiama, kaip fizinio ugdymo pamokų metu gali būti ugdomi emocinio intelekto bruožai pradinių klasių mokiniams, turintiems didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Darbe apžvelgiamas šiuolaikinis požiūris į emocinį intelektą, atskleidžiamos jo teorinės prielaidos, svarba ir vaidmuo kasdieniniame gyvenime, pagrindžiant jo ugdymo(si) galimybių sąsajas su fizinio ugdymo pamokų specifika. Siekiant nustatyti ir išanalizuoti pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožų ugdymo(si) prielaidas fizinio ugdymo pamokose, atliktas kokybinis mikroetnografinis tyrimas, taikant epizodų analizės ir reflektyviosios tematinės analizės metodus. Duomenis analizuojant iš mokytojo-tyrėjo perspektyvos, atskleista, kad mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožai fizinio ugdymo pamokose ugdomi aktyvių socialinių interakcijų metu. Šių interakcijų turinys sudarytas iš situacijos-veiksmo-reakcijos grandinių, kurios yra skirtingos ugdant kiekvieną emocinio intelekto bruožą. Tyrimo metu atskleista, kad skirtingos situacijos leidžia mokytojui ar bendraklasiams taikyti darbe atskleistus atitinkamus bruožus, ugdančius metodus ir priemones, dar kitaip įvardijamus kaip veiksmus. Šie veiksmai apipavidalina kas, kaip, kada ir kodėl padaryta, koks emocinio intelekto bruožas buvo ugdomas. Tyrimo išvados suponuoja, kad pradinių klasių mokinių, turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, emocinio intelekto bruožų ugdymo(si) procesas gali būti veiksmingas fizinio ugdymo pamokų metu, nekeičiant pamokos tikslų, kryptingumo, tačiau interakcijų su mokiniais metu tikslingai taikant atskleistus metodus, priemones, formuojant būtinas sąlygas, atskleistas tyrimu.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę  Liną Pečiulienę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Tapsmas mokytoju kaip profesinio identiteto formavimosi patirtis: „Atrodo, kad pasirašiau sutartį gyvenimo…“ (Edukologija (S 007)) ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Siekiant suprasti, kaip geriausia rengti pedagogus, dažniausiai analizuojamos studijų programos, tiriamas studijas baigusiųjų pasirengimas, tačiau Lietuvoje stokojama mokytojų profesinio identiteto tyrimų, nors profesinis mokytojų identitetas, intensyviausiai besiformuojantis studijų metais, yra esminis veiksnys tampant, būnant ir išliekant mokytoju. Disertacijos tikslas – atskleisti tapsmo mokytoju, kaip identiteto formavimosi proceso, išgyventą patirtį ir jos įprasminimą studijų metais, identifikuojant esminius šį procesą sąlygojančius veiksnius. Teorinėje dalyje atskleidžiama mokytojų profesinio identiteto teorijos ištakos, sąvokos problematika. Kadangi šioje disertacijoje mokytojų profesinis identitetas suprantamas kaip fenomenas, kuris nuolat kinta ir yra išgyvenamas kaip tapsmas, o tyrimu siekta atsakyti į klausimą, kaip patiriamas (išgyvenamas) tapsmas mokytoju, pasirinkta taikyti interpretacinę fenomenologinę analizę. Tyrimo metu atskleisti studijuojančių pedagogiką patirčių bendrumai, išryškinti įtaką profesinio identiteto raidai darantys veiksniai. Gauti rezultatai padeda geriau suprasti, kaip vyksta pasirinkusių būti mokytojais profesinio identiteto raida.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarę Viktoriją Voidogaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Katalikiškos ugdymo įstaigos tapsmas įtraukia: fenomenologinė ir autoetnografinė perspektyvos“ (Edukologija (S 007) ir  įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (Vilniaus universitetas),  mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas). 

Sveikiname naują daktarę Zhiyu Yao sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimas dainavimo veikloje” (Edukologija (S 007) ir  įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Asta Rauduvaitė (Vytauto Didžiojo universitetas). 

Žemiau patekiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Disertacijoje Pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimas dainavimo veikloje siekiama teoriškai ir empiriškai atskleisti trečių ir ketvirtų pradinių klasių mokinių emocinės raiškos skatinimo galimybes dainavimo veikloje, aiškinantis kaip vyksta pradinių klasių mokinių emocinės raiškos kūrimo procesas muzikos pamokoje, padedantis įtraukti mokinius į dainavimo veiklų praktiką. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidė, kad mokymo veiklų pagrindas yra mokytojo ir mokinių sąveika, mokiniai tyrinėja mokymosi turinį, ugdosi mokymosi gebėjimus ir konstruoja žinias aktyviai įsitraukdami į interaktyvią ir dialoginę sąveiką su kitais. Emocijų raiška padeda perduoti emocinę informaciją, apimančią dabartinę asmens emocinę būseną, esamame kontekste vykstančius įvykius, numatomus, kitų asmenų, stebinčių šią raišką, pageidaujamus veiksmus, asmens ketinimus bei planus, susijusius su galimais veiksmais. Dainavimas veikia kaip kūrybinis emocinės raiškos kanalas, suteikiantis mokiniams galimybę tyrinėti įvairių stilių dainas, suprasti įvairias kultūras, skatinti kritinį mąstymą, patirti skirtingas emocijas bei žavėtis muzika, didinti savimonę, tobulinti muzikinius gebėjimus.

Disertacijos gynimo taryba:

Kviečiame į mokslinių tyrimų metodologijos seminarą!

Vytautas Magnus University, Education Academy, Educational Research Institute is excited to present Research Methodology Workshop!

Date: 1 October, 2024

Author: prof. dr.  Marc Robert Lochbaum (Texas Tech University, JAV)

Title: How to publish an academic manuscript

Language: english and lithuanian.

Time: 09.00 –11.00

Summary:

1. Realize your idea is not unique. Thus, you need to be certain your idea is at least a step beyond the current literature.
2. There is a journal for everyone.
3. What is more important – a high-impact journal or a high-impact manuscript?
4. Your methodology must be understandable and thus repeatable.
5. How many words can you write – the importance of understanding your ability to write?

FEES:

Participation is free for VMU staff, VMU PhD students, VMU Master degree students, VMU Masters.

Outside VMU: 20 eur.

Registration link: https://bit.ly/3XODQ71

Registration is open until 27 th, Septemebr (inclusive), 2024.

Certificates will be available.

Registration fee is expected to pay till 26 September, 2024.

Details for fee transfer:

VYTAUTO DIDZIOJO UNIVERSITETAS

Company code 111950396 in the Register of Legal Entities

Banking information SEB Bank

Account nr. LT917044060003105370

Bank address Gedimino pr. 12, 01103 Vilnius, Lietuva

Bank code 70440

Company code 112021238 in the Register of Legal Entities

SWIFT CBVILT2X

Reason for payment: “ETI metodologinis seminaras, 2024-10-01”

***

Dr. Marc Lochbaum is a Professor of Sports and Exercise Psychology at Texas Tech University in the Department of Kinesiology and Sport Management and a chief researcher in the Education Academy at Vytautas Magnus University in Lithuania. He attended the University of Illinois, majoring in psychology, and graduated in 1991. He earned his M.S. in Exercise Science at the University of North Carolina at Greensboro in 1993 and completed his Ph.D. in Exercise Science at Arizona State University in 1998. Dr. Lochbaum started publishing in academic journals in 1993. His first, first author publication (Lochbaum & Roberts, 1993) has been cited continuously since 1994. He is an expert in achievement motivation research, meta-analysis writing, and relationships between sport psychology concepts (such as confidence, self-efficacy) and sport performance.

VDU Edukologijos tyrimų instituto informacija

Sveikiname naują daktarę Danguolę Šakalytę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Įrodymais grįstos slaugos mokymo integravimas į slaugytojų rengimą koleginėse studijose” (S 007)  ir įgijus  Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Valdonė Indrašienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).

Su disertacija galima susipažinti adresu: https://www.mruni.eu/events

Žemiau pateikiame disertacijos anotaciją:

Disertaciniame darbe nagrinėjama įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos kūrimo ir integravimo į kolegines slaugos studijas problematika. Šis disertacinis tyrimas – vienas pirmųjų tokios apimties tyrimų Lietuvoje, padėjęs nustatyti svarbius įrodymais grįstos slaugos suvokimo aspektus ir atskleisti įrodymais grįstos slaugos mokymo sistemos plėtojimo veiksnius. Tyrimui atlikti pasirinkta L. Norton (2019) pedagoginio veiklos tyrimo koncepcija kaip tinkama tyrimo strategija dėl to, kad pabrėžia dalyvavimą, partnerystę ir yra suderinama ne tik su socialinių mokslų esme, bet ir su slaugos filosofija.
Tyrimo metu išryškinti įrodymais grįstos slaugos mokymo ir mokymosi privalumai ir trūkumai, apibrėžtas įrodymais grįstos slaugos konceptas per dėstytojų ir studentų perspektyvą ir išryškintas dėstytojo vaidmuo, mokant studentus įrodymais grįstos slaugos. Tyrimo metu atskleistos dėstytojų ir studentų patirtys gali pasitarnauti kaip prielaida atnaujinti slaugos bakalauro studijų procesą, orientuojant jį į įrodymais grįstos slaugos mokymo taikymą, ir deklaruoti šį mokymą kaip slaugos studijų programos filosofinį pagrindą.

Disertacijos gynimo taryba:

2025 m. birželio 2-6 dienomis, Chemnico technologijos universitete, Vokietijoje vyks EERA 2025 vasaros mokykla  ,,Cultures in Education, Cultures in Research – Education and Research in Cultures”.  2025 m. Chemnico miestas taps Europos kultūros sostine. Todėl Chemnico technologijos universitetas, kuriame vyks EERA 2025 m. vasaros mokykla, nusprendė sutelkti dėmesį į „kultūros“ vaidmenį švietimo tyrimuose, politikoje ir praktikoje.

Ši vasaros mokykla atvers dalyviams galimybę susieti požiūrį į kultūrinio konteksto poveikio ar sąlygų suvokimą. Pagrindinį pranešimą skaitys profesorius Paul Standish (Londono universiteto koledžas). Paulas Standish yra tikras švietimo filosofijos lyderis, savo švietimo darbuose nagrinėjantis „kultūros“  aspektus Jo indėlis paskatins dalyvius savo, kaip edukologų, darbe ieškoti kelio į kritinę kultūrą, kaip jų tiriamojo darbo temos  sampratą.

Galimi pareiškėjai – doktorantūros ir  studentai, atliekantys mokslinius tyrimus,  kurie  yra iš EERA šalių narių arba studijuoja jose. Jų moksliniai tyrimai turi būti susiję su švietimo tyrimais. Pageidautina, kad dalyvis būtų pirmųjų arba antrųjų studijų metų doktorantas,  kad vasaros mokykla jam būtų naudingiausia. Kai kuriais atvejais vasaros mokykloje gali dalyvauti ir jau turintys daktaro laipsnį – savo paraiškoje jie turėtų paaiškinti, kaip vasaros mokykla padėtų jiems tęsti mokslinius tyrimus.

Paraiškos  priimamos nuo 2024 m. lapkričio 15 d. – 2025 m. sausio 15 d.
Informacija apie priėmimą: 2025 m. kovo 1 d.
Registracija / mokėjimas: 2025 m. kovo 2  –  31 d.
Vasaros mokykla: 2025 m. birželio 2 – 6 d.

Platesnė informacija: čia

Apie Indrę Lebedytę-Mečionienę, geriausio ERC 2024 plakato laimėtoją.

Indrė Lebedytė-Mečionienė yra Vilniaus universiteto Edukologijos doktorantė. Ji tyrinėja švietimą ir kaip tyrėja, ir kaip praktikė, nes taip pat dirba chemijos mokytoja. 2024 m. Kipre, Nikosijoje,  ERC (angl. Emerging Researchers’ Conference) 2024 konferencijos metu Indrė laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award) .Plakatą galite peržiūrėti čia

Stendiniame pranešime pristatomas doktorantūros projektas  ,,Pradedančiųjų mokytojų patirtys ir profesinės tapatybės raida susiduriant su ugdymo realybe XXI amžiuje”. Lietuvoje apie 60 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Artimiausiais metais mokyklose turėtų gerokai padaugėti pradedančiųjų mokytojų, kurie taps ateities švietimo  mokytojais.  Trūksta žinių apie tai, kas jie yra ir kaip jie išgyvena pirmuosius savo profesijos metus, kurie, kaip rodo tyrimai, yra bene svarbiausi formuojantis įsitikinimams (Hong, 2010, Voss ir Kunter, 2020).

Tyrimu siekiama suprasti, kaip pradedantieji mokytojai patiria švietimo realybę ir kaip tai veikia jų profesines tapatybes. Tai bus longitudinis kokybinis tyrimas, paremtas atitinkamos literatūros konceptualia analize ir naratyviniu tyrimu (gyvenimo istorijos tyrimu) (Goodson, 1994). Maždaug 10 pradedančiųjų mokytojų bus stebimi 2,5 metų, duomenys bus renkami atliekant mažiausiai tris išsamius interviu su kiekvienu mokytoju.  Plačiau apie tyrimą skaitykite: čia

Įvyko EERA 2024 konferencija.

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje įvyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future” bei paminėtas EERA veiklos 30-metis. Konferencijoje dalyvavo virš 2299 dalyvių iš 71 šalies. Pristatyta 1680 pranešimų. Lietuvai atstovavo apie 40 edukologijos mokslininkų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų.  2024 m. rugpjūčio 26–27 d. vyko pradedančiųjų tyrėjų konferencija (angl. Emerging Researchers’ Conference). Šioje  pradeančiųjų tyrėjų konferencijoje  būsimi  tyrėjai skaitė pranešimus, mokėsi iš patyrusių mokslininkų. 2024 m. rugpjūčio 27–30 d. vyko pagrindinė EERA konferencija. Joje  buvo skaitomi  pranešimai, dalyvaujama diskusijose. VU doktorantė Indrė Lebedytė-Mečionienė šioje konferencijoje laimėjo geriausio plakato apdovanojimą ( angl. Best Poster Award). 

2024 m. rugpjūčio 30 d. LETA prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė ir LETA Valdybos narė prof. dr. Raimonda Brunevčiūtė perdavė sveikinmus EERAi 30-jo jubiliejaus proga ir pristatė tyrimą apie LETA narių dalyvavimą EERA konfencijose LETA stende. Sekanti EERA 2025 konferencija ,,Charting the Way Forward: Education, Research, Potentials and Perspectives” vyks Serbijoje, Belgrade 2025 m. rugsėjo mėn.

Platesnę informaciją apie EERA 2024 konferenciją ir nuotraukų galeriją rasite čia

Sveikiname Indrę Lebedytę-Mečionienę  laimėjus EERA2024 geriausio plakato  apdovanojimą!

Nuoširdžiai sveikiname Vilniaus universiteto atstovę Indrę Lebedytę-Mečionienę laimėjus EERA2024  geriausio plakato apdovanojimą (angl. Best Poster Award) EERA2024  konferencijoje. Linkime ir tolesnių kūrybinių polėkių!

2024 m. rugpjūčio 26–30 dienomis, Kipre, Nikosijoje vyko EERA konferencija ,,Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future”. Sekanti EERA konferencija vyks 2025 m. Serbijoje, Belgrade.

Prof.dr. Raimonda Brunevičiūtė ,, Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  20  teminio tinklo tapatybės kūrimo istorinė retrospektyva”

Mano pirmoji patirtis su EERA ir ECER taip pat buvo mano pirmoji patirtis su  20  teminiu tinklu ,,Inovatyvios tarpkultūrinės mokymosi aplinkos tyrimai”. Dar 2004 metais 20 teminis tinklas,  tuo metu skaičiuojantis trečiuosius veiklos metus, išsiskyrė iš kitų tinklų, turinčių   aiškiai apibrėžtas tyrimų ribas, todėl iš karto pajutau, kad man šis tinklas tinka. Šiandien norėčiau apmąstyti savo 20 metų patirtį   ir  kaip   tinklo  komiteto narė. 

Mūsų tinklas  niekada neapsiribojo tik viena  edukacinių  tyrimų  sritimi.  Pradėję nuo  dviejų teminių sričių  tyrimų  pristatymų  2002–2003 m. mes išaugome iki daugiau nei 15;  dauguma  šių temų yra nuolatinės. Galbūt pradžioje atrodė, kad 20 tinklas neturi savo  išskirtinumo, tačiau tinklo įkūrėjai –  tinklo vadovas John Willumsen ir pirmieji tinklo komiteto nariai Pavla Polechova ,  Manfred Bayer  bei  vėliau prisijungę   Tony Cotton ir Maria-Angels Subirats de Bayego, ypač palaikė, drąsino ir įsipareigojo perteikti jaunesniems  tinklo komiteto  nariams tinklo novatorišką ir tarpkultūrinį požiūrį. Toks buvo tinklo veidas – dinamiškas, nuolat atsinaujinantis, priimantis, kaupiantis ir kuriantis naujas idėjas. Atvirumas sustiprino tinklo tapatybę ir padėjo išlaikyti tinklą bei konkuruoti su didele naujai besikuriančių  teminių tinklų  įvairove.

Plačiau: https://blog.eera-ecer.de/nw-20-through-the-years/

LETA sveikina EERA su 30-tuoju jubiliejum!

2024 m. rugpjūčio 27–30 dienomis Kipro sostinėje Nikosijoje vyks  Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  tradicinė metinė konferencija ir bus minimas EERA veiklos 30 metų jubiliejus. Iš Lietuvos dalyvauti konferencijos darbe  ir  skaityti pranešimus   išvyksta   apie 40  edukologijos mokslininkų. LETA sveikina EERA   jubiliejaus proga ir siunčia savo linkėjimus.
Linkėjimai: čia

The European Educational Research Association (EERA) will celebrate its 30th anniversary by hosting its esteemed annual conference in Nicosia, the capital of Cyprus, from August 27 to August 30, 2024. This landmark event will bring together a diverse community of scholars. Approximately 40 education researchers from Lithuania will be traveling to participate in the work of the conference, contribute their insights, and present their latest findings. LERA congratulates EERA on its anniversary and sends its warmest wishes.
The wishes are available: here

LETA prezidentės dr. Eglės Pranckūnienės pranešimas ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?“

2024 metų gegužės 8 d. Vilniaus kolegijoje įvyko konferencija ,,Švietimo reformų kryžkelės ir labirintai“ skirta Meilei Lukšienei. 

Konferencijos idėja – dalytis mintimis apie tautinio tapatumo, kalbos ugdymo ir išsaugojimo svarbą, kaip suderinti globalumą ir tautiškumą, Kaip siekti ugdymo dermės nuo pat darželio iki vyresniųjų klasių?
Konferencijoje pranešimą ,,Laisvojo ugdymo paradigma: arėjame ar negrįžtamai tolstame?“  skaitė Mokyklų tobulinimo centro vadovė, KU mokslo darbuotoja, LETA prezidentė  dr. Eglė Pranckūnienė.
Visą pranešimo įrašą galite peržiūrėti čia

Mielieji, 

„Tegu meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“!

                                                            Būkite sveiki ir laimingi!

                                                                                            Su Valstybės diena!

LETA komanda

_

Vilniaus universitetas ir Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA) kviečia į 9-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją ,,9th International Scientific Conference on Linguistic, Educational, and Intercultural Research (LEIC Research 2024)“ . Ši konferencija, vyks  2024 m. lapkričio 7–8 d., yra reikšminga, nes sutampa su LKPA įkūrėjo –Užsienio kalbų instituto 25-mečiu.

Šioje konferencijoje bus galima dalyvauti  kontaktiniu  ir virtualiu būdu.

Plačiau: https://www.leicresearch2024.flf.vu.lt/about

Konferencijos temos:

– Lingvistiniai tyrimai: kognityvinė lingvistika, sociolingvistika, pragmatika, korpusinė lingvistika, leksikologija, metaleksikografija, diskurso tyrimai / kalba žiniasklaidoje, viešasis ir kiti diskurso tipai.
– Kalbų mokymas, mokymasis ir inovacijos: kalbų mokymas, kalbos testavimas ir vertinimas, kalbų mokytojų rengimas, kalbų mokymo metodologija, internetinis kalbų mokymas ir testavimas, kalbų mokymo programų kūrimas ir mokymo planų rengimas.
–  Kalbų politika: daugiakalbystė, kalbos ir  jų teisės, mažumų ir regioninės kalbos.
– Tarpkultūrinis švietimas ir moksliniai tyrimai.
– Literatūros tyrimai.

Svarbios datos:

Santraukų pateikimas:  iki 2024 m. rugsėjo 15 d.*
Pranešimas apie santraukų priėmimą: 2024 m. rugsėjo 30 d.
Straipsnių pateikimas: iki 2024 m. spalio 1 d.
Straipsnių priėmimas: 2024 m. spalio 22 d.
Konferencijos datos: 2024 m. lapkričio 7–8 d.

*Kviečiame pateikti santraukas anksčiau!

Pranešėjo mokestis: 100 EUR
Nuotolinio pranešėjo mokestis: 50 EUR
Ne pranešėjo dalyvio mokestis: 10 EUR
Priėmimo vakarienės mokestis (pasirinktinai): 40 EUR (iki 2024 m. spalio 25 d.)
Vėlyvos registracijos mokestis: 120 EUR (po 2024 m. spalio 8 d.)
Arqus Europos universitetų aljanso pranešėjo mokestis: 50 EUR
Arqus Europos universitetų aljanso  nuotolinio pranešėjo mokestis: 25 EUR

Konferencijos mokesčius prašome pervesti iki 2024 m. spalio 7 d.

Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto informacija

Sveikiname naują daktarą Rui Li sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Savireguliacijos skatinimas muzikos mokytojo ugdymo procese: iššūkiai ir galimybės” (Edukologija (S 007), ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio  darbo vadovė – doc. dr. Rasa Kirliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007). 

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos anotaciją. 

Tyrimo tikslas – atskleisti savireguliacijos skatinimo ypatumus ir svarbą per būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo (ypatingą dėmesį skiriant fortepijonui) iššūkius ir galimybes. Nors moksliniuose šaltiniuose analizuojama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacija ir jos svarba, atskirų aspektų analizė dažnai neatskleidžia visapusiško savireguliacijos pasireiškimo muzikos mokytojų ugdymo procese. Disertacijoje siekiama teoriškai pagrįsti savireguliacijos skatinimą būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo procese. Taikant mišrųjį tyrimo metodą, atskleidžiami savireguliacijos skatinimo muzikos mokytojų ugdymo procese ypatumai. Vertinamas savęs pažinimas ir savęs pozicionavimas, savęs pažinimas ugdymo procese, su savęs pažinimu ugdymo procese susijusios patirtys ir iššūkiai, įgyti savireguliacijos įgūdžiai ir savireguliacijos taikymas tarp Kinijos ir Lietuvos būsimųjų muzikos mokytojų. Mūsų tyrimas atskleidė, kad pasaulyje akivaizdžiai trūksta struktūruotų mokslinių šaltinių apie veiksmingas savireguliacijos ir streso valdymo strategijas, ypač taikomų muzikos mokytojų rengimo programose ir švietimo dokumentuose.
Disertaciją sudaro keturios dalys. I dalyje atliekama įvairiapusė savireguliacijos teorijos analizė, pabrėžiant pasirengimo ir patirties svarbą savireguliacijai bei nagrinėjant pasitikėjimo savimi ir asmenybės bruožų įtaką savireguliacijai. II dalyje gilinamasi į esminius muzikos mokytojų vaidmenis, pasitelkiant fortepijoną – pagrindinį muzikos mokytojų rengimo instrumentą – kaip pavyzdį, apibūdinant būtinus būsimųjų muzikos mokytojų įgūdžius. Išsamiai aptariami psichologiniai aspektai, problemos ir sprendimai, kylantys įgyjant būsimųjų muzikos mokytojų gebėjimus. III dalyje aptariama būsimųjų muzikos mokytojų savireguliacijos skatinimo tyrimo metodologija, apimanti metodologines nuostatas, etikos principus, tyrimo metodus, tyrimo dalyvių atranką ir kt. IV dalyje analizuojami tyrimų rezultatai, taip pat siūlomos perspektyvinės problemos ir jų sprendimo būdai būsimųjų muzikos mokytojų ugdymo srityje. Be to, pateikiami kai kurie būsimųjų muzikos mokytojų rengimo problemų sprendimai iš švietimo ir tarpkultūrinio ugdymo perspektyvų.

Disertacijos gynimo taryba: