LETA 2024 konferencija ,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“


Kviečiame dalyvauti
švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus ir visus kam rūpi edukaciniai tyrimai  dalyvauti Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VILNIUS TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojamoje VIII-oje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta“, kuri vyks 2024 m. spalio 17–18 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius).

Technologijų ir komunikacinių kanalų įvairovė ir gausa kelia daug klausimų švietimui: ko ir kaip mokyti? kiek į ugdymo procesą įtraukti technologijų? kaip sudominti besimokančiuosius? kokiai ateičiai ruošti vaikus ir jaunimą? kaip auginti asmenybę? kaip bendrauti?  Šie ir panašūs klausimai bus gvildenami LETA 2024 konferencijos metu. Konferencijoje  taip pat bus nagrinėjamas švietimo neapibrėžtumo fenomenas ir komunikacijos iššūkiai praeities ir ateities sankirtoje.
Pirmoji konferencijos diena (spalio 17 d.) skirta plenariniams pranešimams, mokslinėms diskusijoms ir kitoms bendrosioms veikloms. Darbas vyks Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete (Trakų g. 1, 01132 Vilnius). Antroji konferencijos diena (spalio 18 d.) skirta darbui sekcijose. Sekcijų darbas planuojamas dvejose sesijose po 1,5 val.; jose bus pristatomi žodiniai bei stendiniai pranešimai, vyks diskusijos.  Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje su pranešimu ir reikalui esant koreguoti pranešimo pavadinimą galima iki 2024 m. rugsėjo mėn. 30 d. Konferencijos dalyviams be pranešimo registruotis galima iki 2024 m. spalio mėn. 14 d.
Preliminari konferencijos programa:
  čia
Registracijos nuoroda: čia 

Nuoširdžai sveikiname prof. dr. Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę, LETA narę, Edukacijos tyrėjų emeritų tinklo pirmininkę,  gavus Lietuvos kompozitorių sąjungos premiją  už dėmesį Lietuvos kultūros asmenybėms ir muzikinės dokumentikos įvairovę. Linkime kūrybinės  kloties, neišsenkančių idėjų ir sveikatos.

                                                                                                                                                                                                                 LETA komanda

Lietuvos doktorantai ir mokslininkai Europos edukacinių tyrimų asociacijos seminare apie akademinį rašymą

15 Lietuvos doktorantų ir mokslininkų kartu su kolegomis ir Latvijos ir Estijos dalyvauja Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl.EERA) seminare apie akademinį rašymą Latvijos universitete, Rygoje. Seminarą veda profesorius Stephenas McKinney iš Glasgo universiteto ir daktarė Céline Healy iš Meinuto universiteto. Seminaras vyksta naujame Latvijos universiteto komplekse – itin moderniame, įspūdingos architektūros. Seminare mokomasi, kaip susidaryti asmeninį publikacijų planą, kaip suprasti skirtingų žurnalų reikalavimus ir kaip į juos atsižvelgti, kaip struktūruoti straipsnį, kaip atsižvelgti į recenzentų pastabas ir kt. Aptariamos naujos publikacijų tendencijos (pvz. atmetamos publikacijos, kuriose taikoma kokybinė turinio analizė nepaaiškinus jos rūšies, publikacijos apie ugdymo turinį, švietimo lyderystę, įtraukųjį ugdymą ir kt. turi remtis naujausiais politiniais dokumentais ir tyrimais, nes tai yra sparčiausiai besikeičiančios ir greičiausiai senstančios temos). Seminaro metu mezgasi naujos profesinės draugystės ir partnerystės.  

2024 m. gegužės 23 d.  įvyko   Edukacijos forumas „Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais“.

Forume buvo svarstomi  šie klausimai:

  1. Kas yra STEAM ugdymas ir kokie jo pagrindiniai tikslai?
  2. Kokia STEAM ugdymo situacija Lietuvoje šiuo metu? Kokius STEAM ugdymo modelius turime ir kaip jie veikia? Kokie iššūkiai kyla?
  3. Kokią vertę STEAM ugdyme kuria humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai?
  4. Koks šių krypčių santykis šiuo metu ugdymo praktikoje?
  5. Kokios galimos ugdymo ateitys ir STEAM ugdymo vaidmuo?

Edukacijos forumo metu pranešimą ,,Lietuviško STEAM fenomenas: populiarus neapibrėžtumo iššūkis” skaitė dr. Paulius L. Tamošiūnas (VU Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas). Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė (Lietuvos Muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas) skaitė pranešimą ,,Kai mokslas susitinka meną: gamtamokslinių ir menų dalykų sąveika STEAM ugdyme”dr. Simonas Šabanovas (Švietimo, mokslo ir sporto miniterijos Ugdymo departamento patarėjas) pateikė išsamias įžvalgas apie STEAM Lietuvos mastu. Diskusijoje taip pat dalyvavo dr. Jogaila Vaitekaitis (VU Ugdymo mokslų institutas), Asta Malčiauskienė (Panevėžio švietimo centras, vadovė). Forumą moderavo prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti LETA YouTube kanale https://youtu.be/qep9NxhAdLs

 

XXXIII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais

 

Maloniai primename, kad 2024 m. gegužės 23 d. (ketvirtadienį) 15.00–17.00 val. vyks Edukacijos forumas „Problematiška ar dialogiška? STEAM ugdymo santykis su humanitariniais, socialiniais mokslais ir menais.

Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems  rūpi edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.

Forume bus svarstomi klausimai:

  1. Kas yra STEAM ugdymas ir kokie jo pagrindiniai tikslai?
  2. Kokia STEAM ugdymo situacija Lietuvoje šiuo metu? Kokius STEAM ugdymo modelius turime ir kaip jie veikia? Kokie iššūkiai kyla?
  3. Kokią vertę STEAM ugdyme kuria humanitariniai, socialiniai mokslai ir menai?
  4. Koks šių krypčių santykis šiuo metu ugdymo praktikoje?
  5. Kokios galimos ugdymo ateitys ir STEAM ugdymo vaidmuo?
Data 2024 m. gegužės 23 d. (ketvirtadienis)
Laikas 15.00–17.00 val.
Transliacija

Zoom:  https://liedm.zoom.us/j/91028469402

Youtube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams

Moderatoriai:       Prof. dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universitetas
Pranešėjai

Dr. Paulius L. Tamošiūnas, VU Metodinio STEAM ugdymo centro vadovas.

Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, Lietuvos Muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas.

Diskutantai

Dr. Simonas Šabanovas, Švietimo, mokslo ir sporto miniterijos Ugdymo departamento patarėjas

Dr. Jogaila Vaitekaitis, VU Ugdymo mokslų institutas.

Asta Malčiauskienė, Panevėžio švietimo centras, vadovė.

XXXIII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Doc. dr. Sandra Kairė
, LETA viceprezidentė

Prof. dr. Lilija Duoblienė, LETA valdybos narė
Dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė

Informacija pasiteirauti:

Doc. dr. Sandra Kairė, [email protected]

Sveikiname naują daktarą Irmantą Adomaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Ugdomosios sąveikos paveikumas kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi virtualioje mokymosi aplinkoje (Edukologija (S 007) (mokslinio  darbo vadovai – 2019-2021 doc. dr. Elena Trapulė, 2022-2023 prof. dr. Aušra Rutkienė, mokslinis konsultantas – prof. Erno Lehtinen) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Mokymąsi, grindžiamą aktyvia ugdomąja sąveika, galima laikyti išskirtiniu mokymo(si) modeliu, ugdant mokinių kognityvinius ir socialinius gebėjimus bei siekiant gilaus ir prasmingo mokymosi tiek kontaktinio, tiek ir mokymosi virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA) metu. Pastarojo dešimtmečio tyrimuose, susijusiuose su ugdomąja sąveika VMA, tyrėjai didžiausią dėmesį skiria kognityviniams arba socialiniams gebėjimams, taip pat skaitmeninių įrankių įvairovei ir jų taikymui VMA. Tačiau išsamesnių tyrimų, orientuotų į ugdymo strategijų arba modelių taikymą VMA, analizuotuose 2010–2023 metų straipsniuose yra labai nedaug, o ir pats tyrinėjimų laukas apima ne profesionalias VMA, bet aplinkas, kuriose dažniausiai apsiribojama tik bendravimu ir bendradarbiavimu socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, trūksta žinių apie ugdomosios sąveikos formas ir jų paveikumą mokinių gebėjimams mokantis VMA.
Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip ugdomoji sąveika veikia mokinių socialinių, kognityvinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą virtualioje mokymosi aplinkoje, taikant probleminį mokymąsi fizikos pamokose.
Siekiant atskleisti ugdomosios sąveikos paveikumą mokinių kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi VMA, remiamasi socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo pagrindinėmis idėjomis. Tyrime pasirinkta taikyti nuoseklų aiškinamąjį mišrios prieigos tyrimo dizainą. Kiekybinė prieiga taikoma siekiant įvertinti mokinių socialinius, kognityvinius ir skaitmeninius gebėjimus, prieš pradedant tyrimą, ir tyrimą pabaigus. Kokybinė prieiga pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kokia ugdomoji sąveika skatina mokinius veikti VMA, kokios užduotys arba pateiktos probleminės situacijos skatina mokinius įsitraukti į aktyvią sąveiką, kokia ugdomoji sąveika būdinga mokiniams sprendžiant pateiktas problemas VMA. Disertaciniame veiklos tyrime dalyvavo I–II gimnazinių klasių mokiniai (n = 41).
Rezultatai atskleidė, ugdomoji sąveika, taikant probleminio mokymosi strategiją VMA, pastarojo dešimtmečio tyrimuose nėra prioritetinė tyrinėjimų sritis. Socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo idėjomis grindžiamas ugdymo turinys VMA formuoja naują požiūrį į mokymą ir mokymąsi – jo ašimi tampa ugdomoji sąveika, kuriai būtinas „socialinis buvimas“ įgyvendinant pažintines veiklas VMA. Ugdomosios sąveikos ir probleminio mokymosi strategijos dermė VMA yra vienas iš esminių aspektų siekiant išlaisvinti mokinių mąstymą, skatinti pažinimą ir norą mokytis kartu, didinti mokinių motyvaciją ir gerinti akademinius mokinių pasiekimus. Remiantis atliktu vertinimu galima teigti, kad ugdomoji sąveika taikant probleminio mokymosi strategiją VMA turi teigiamą ir statistiškai reikšmingą poveikį mokinių kognityvinių, socialinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymui.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė  prof. dr. Airina Volungevičienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas.
prof. dr. Nijolė Burkšaitienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas,
prof. dr. Valdonė Indrašienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Mykolo Romerio universitetas,
doc. dr. Lina Miltenienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Marijaana Veemans, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Turku universitetas, Suomija.

Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla 2024 Vytauto Didžiojo universitete.

2024 m. birželio 26–28 d. vyks Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla 2024 Vytauto Didžiojo universitete, nuotoliniu būdu. 

Šiemet minime šeštąjį kasmetinės tarptautinės kokybinių tyrimų vasaros mokyklos 2024 m. jubiliejų Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, Lietuvoje. Šis mokslinis renginys, kaip ir kasmet, yra bendradarbiavimo su Socialinių tyrimų mokykla rezultatas.

Kasmet sulaukiame dalyvių iš Europos, Azijos, Amerikos, Australijos. Tarptautiškumas ir mokslinė kompetencija yra mūsų vasaros mokyklos reputacijos dalis.

Turime labai stiprią tradiciją – kviečiame itin aukštos tarptautinės mokslinės reputacijos mokslininkus , turinčius ilgametę patirtį dirbant su konkrečia kokybinių tyrimų metodologija. Mūsų vasaros mokykla turi ir kitų ypatumų – medžiaga niekada nesikartoja ir nėra orientuota į pagrindinį lygį. Todėl kviečiame taikomuosius tyrėjus, mokslininkus ir doktorantus mokytis kartu ir kartu kurti mokantis.

Būdami kartu ir turėdami skirtingą konkrečios metodologijos supratimo ir įgūdžių lygį, dalyviai turi galimybę keistis patirtimi, diskutuoti ir priimti intelektualius sprendimus. Visada yra tiesioginė galimybė užduoti klausimus ir gauti grįžtamąjį ryšį iš konkretaus mokslininko.

Šiais metais bus trys pilnos intensyvaus mokymosi dienos. Pirmąją dieną paskaitas skaitys kokybinių tyrimų metodologijos ekspertai, o antrąją ir trečiąją dienas vyks pusės dienos seminarai, skirti būtent kokybinių tyrimų metodologijai, kuriuose įgysite žinių ir intelektualinių įgūdžių, kurių vadovėliuose neakcentuojama.

Šiemet Jūsų laukia naujovė – pradedame fenomenologijos metodologijos mokymosi kelią. Tai pirmieji metai, kai ši metodologija bus įtraukta į vasaros mokyklos programą. Tuo ypač didžiuojamės.

Šiemet savo patirtimi su jumis dalysis keturi mokslininkai:

Antony Bryant iš Lidso Beketo universiteto (Jungtinė Karalystė) / Švietimo tyrimų instituto, Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) profesorius.

Fenomenografija – vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Sanela Lazarevski iš Lydso Beketo universiteto, Jungtinė Karalystė.

Etnografija – vyresnioji dėstytoja ir vyresnioji mokslo darbuotoja, daktarė Laura Purdy iš Liverpulio verslo mokyklos, Liverpulio Johno Mooreso universitetas, Jungtinė Karalystė / Švietimo tyrimų institutas, Vytatuto Didžiojo universitetas, Lietuva.

Kokybiniais tyrimais grįstų rankraščių rašymo metodologinės kryptys – profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, daktarė Vilma Žydžiūnaitė iš Švietimo tyrimų instituto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuva / Silezijos universiteto Katovicuose, Lenkija.

Vasaros mokykla vyks jums patogiu formatu – internetu. Tai reiškia, kad mus pasieksite bent iš vienos fizinės ir geografinės vietos, kurioje yra interneto ryšys.

Registracija: https://shorturl.at/krxRY

Daugiau informacijos: https://shorturl.at/wzCDH ; https://gtsummerschool.vdu.lt

Atkreipkite dėmesį į svarbias datas ir jas rezervuokite: 2024 m. birželio 26–28 d. tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla VDU.

Netrukus susitiksime!

Vytauto Didžiojo universiteto informacija

LieDM konsorciumo konferencija „25 nuotolinio mokymosi tinklo metai: pasiekimai, iššūkiai ir vizijos”.

Su džiaugsmu norime Jus pakviesti dalyvauti LieDM konsorciumo organizuojamoje įspūdingoje konferencijoje „25 nuotolinio mokymosi tinklo metai: pasiekimai, iššūkiai ir vizijos”, kuri vyks  2024 m. gegužės 16 d. nuo 9:00 iki 18:00 val. (KTU Santakos slėnis, K. Baršausko g 59, Kaunas). Ši konferencija žada būti ne tik įsimintina, bet ir nepaprastai įdomi.

Mes turėsime:

  • Ekspertų diskusijas ir pranešimus apie informacinių sistemų pažangą ir dirbtinį intelektą.
  • Neįtikėtiną koncertą, kuris skambės ne tik Santakos slėnyje, bet ir keliuose kituose šalies taškuose tuo pačiu metu, sukuriantis unikalų erdvės ir muzikos jausmą.
  • Nepakartojamą konferencijos vedėjo Sakalo Uždavinio charizmą ir energiją, kuris įtrauks jus į konferencijos renginius su šypsena ir humoro užtaisu.
  • Diskusijų moderatoriaus vaidmenį atliks nepaprastai įdomus vedėjas Ainius Lašas, kuris kvies savo įžvalgomis pasidalinti mintimis apie mūsų ateitį – ar dirbtinis intelektas yra draugas ar priešas?

O tai dar ne viskas! Pertraukų metu fojė lauks interaktyvūs stendai:

VILIUSTECH automobilio simuliatorius leis jums išbandyti vairavimo įgūdžius virtualioje realybėje.
LMTA muzikos stende galėsite patys išbandyti savo klausą ir muzikinį talentą.
LSMU medicininis stendas suteiks galimybę išmokti gyvybę gelbėjančias procedūras.
Lietuvos sporto universitetas kvies Jus pasivažinėti dviračiu, leisdamas atrasti sporto ir sveikatos privalumus.

O renginį vainikuos  saksofono koncertas ir furšetas, kurio metu galėsite arčiau susipažinti su dalyviais ir toliau tęsti diskusiją.

Registracijos forma

Konferencijos programa čia

                                                                          Lietuvos nuotolinio mokymosi  tinklo LiedDM informacija

Ikimokyklinis ugdymas svetur: Olandijos ir Airijos patirtys

 

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio tinklo atstovai  doc. dr. Sergejus Neifachas ir  lekt. Nadia Venskuvienė  dalyvavo stažuotėse užsienyje. Doc. dr. Sergejus Neifachas  atliko stažuotę Dublino universitete, Airijoje, o lekt. Nadia Venskūnienė Ultrecto universitete, Olandijoje.
Abu stažuotojai dalinasi savo įžvalgomis apie ugdymo praktiką užsienio šalyse, ikimokyklinio ugdymo mokytojų rengimo ypatumus, ikimokyklinio ugdymo specifiką bei  galimybėmis  įgytas patirtis pritaikyti Lietuvos kontekste.

Plačiau  apie jų patirtis galite susipažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo subsvetainėje: https://lera.lt/iu/tinklo-nariu-patirtys-svetur/

Sveikiname naują daktarę dr. Agnę Daučianskaitę-Kubilevičienę sėkmingai apgynus disertaciją.

Sveikiname naują daktarę Agnę Daučianskaitę-Kubilevičienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Pedagogo lyderystė ugdomojoje sąveikoje su besimokančiuoju ugdant atlikėjus (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė – prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame  disertacijos trumpą anotaciją.

Šiuo tyrimu norima parodyti ir atskleisti profesionalaus muzikos atlikėjo rengimo kelią nuo muzikos mokyklos iki aukštosios mokyklos, remiantis lyderystės koncepcija ugdymo(si) procese tarp pedagogo ir besimokančiojo. Šis disertacinis tyrimas taip pat prisidės prie profesionaliam muzikiniam ugdymui skirtų mokslinių šaltinių plėtros nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Disertaciją sudaro keturios dalys. Teorinėje dalyje yra analizuojamas bendrasis menininkų ugdymo paveikslas: aptariamas nacionalinis ir tarptautinis kontekstas, aprašomi muzikos atlikėjų rengimą reglamentuojantys dokumentai, atskleidžiamos lyderystės ir muzikinio ugdymo sąsajos, aprašoma ugdomoji sąveika tarp pedagogo ir besimokančiojo, aptariamas tapsmas profesionaliu muzikos atlikėju. Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje pristatoma hibridinė metodologija (brikoliažas), apimanti tematinę analizę ir fenomenografiją. Šiame disertaciniame tyrime abiejų integruojamų metodologijų filosofinė paradigma yra tapati. Tematinės analizės filosofinis pagrindas yra aprašomoji fenomenologija, kuri yra koncentruota į išgyvenamą tyrimo dalyvių (mokytojų, dėstytojų) patirtį, atskleidžiančią jų gyvenamąjį profesinį pasaulį (Sundler ir kt., 2019). Fenomenografijos filosofinė nuostata taip pat yra aprašomoji (interpretatyvinė) fenomenologija (Marton, 1986). Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje taip pat supažindinama su empirinio tyrimo imtimi, duomenų rinkimu, tyrimo instrumentu, analizės metodais, informuojama, kaip buvo laikomasi tyrimo etikos. Empirinėje disertacijos dalyje aptariami tyrimo metu gauti rezultatai. Diskusijos dalyje tyrimo rezultatai analizuojami, remiantis hibridinės metodologijos dizainu, kuris integruoja tematinę analizę ir fenomenografiją su teoriniais svarstymais. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė prof. dr. Asta Rauduvaitė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas.
prof. dr. Remigijus Bubnys, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vilniaus universitetas, Šiaulių akademija;
prof. dr. Vidmantas Tūtlys, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Vytauto Didžiojo universitetas;
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas;
dr. Laura Purdy, socialiniai mokslai, edukologija S 007, Liverpulio John Moores universiteteas, Jungtinė Karalystė.

 

 

 

Įvyko Edukacijos forumas  Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“.

2024 m. kovo 26 d. įvyko Edukacijos forumas „Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“. Šis Edukacijos forumas  buvo skirtas  tyrimų ir praktikos ryšiams aptarti. Šį kartą į edukacijos teorijas ir tyrimus  buvo pažvelgta iš praktikų perspektyvos. Forume buvo svarstomi šie klausimai:  Kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika? Kokius tyrimais pagrįstus ugdymo modelius turime? Kaip dirbame ten, kur neturime aiškių teorinių pagrindų? Kada praktikai ieško tyrėjų, o tyrėjai – praktikų? Kaip praktikai tampa tyrėjais? Kaip keičiasi praktika tapus tyrėju? Ką reiškia būti ,,pracademic?“. Kaip palengvinti ugdymo teorijų ir tyrimų į praktiką?

Šiais klausimais diskutavo dr. Loreta Žydelienė (istorikė, lektorė, tyrėja); Virgilijus Pupeikis (Vaikų meninės studijos „Diemedis” progimnazijos direktorius, pradinių klasių mokytojas); dr. Gražina Šmitienė (chemijos mokytoja, KU Pedagogikos katedros docentė); Simona Miškinienė (Šiaulių Dubysos Aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui); Vitalija Bujanauskienė (Utenos švietimo centro vadovė);  dr. Natalija Kaunickienė (Šiaulių Salduvės progimnazijos vadovė); dr. Arvydas Girdzijauskas (Klaipėdos Vydūno gimnazijos vadovas); prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento  vyriausioji patarėja). Forumą moderavo dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė) ir doc. dr. Daiva Penkauskienė (LETA valdybos narė, Tyrimų metodologijos tinklo vadovė). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale https://www.youtube.com/watch?v=vFksJpDsFLs

Maloniai primename, kad 2024-03-26 d. (antradienį) 15.00 – 17.00 vyks Edukacijos  forumas „Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“.

XXXII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

Tyrimais grindžiama ugdymo praktika Lietuvoje: realybė ar svajonė?“

Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.

XXXII Edukacijos forumas skiriamas tyrimų ir praktikos ryšiams aptarti. Šį kartą į edukacijos teorijas ir tyrimus pažvelgsime iš praktikų perspektyvos ir su praktikais svarstysime, kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika, kokių turime teigiamų ir neigiamų pavyzdžių, ką daryti, kad įgyvendinamos švietimo inovacijos turėtų aiškesnes teorines perspektyvas. 

Forume bus svarstomi šie klausimai:  Kuo grindžiama Lietuvos mokyklų ugdymo praktika? Kokius tyrimais pagrįstus ugdymo modelius turime? Kaip dirbame ten, kur neturime aiškių teorinių pagrindų? Kada praktikai ieško tyrėjų, o tyrėjai – praktikų? Kaip praktikai tampa tyrėjais? Kaip keičiasi praktika tapus tyrėju? Ką reiškia būti ,,pracademic”? Kaip palengvinti ugdymo teorijų ir tyrimų į praktiką?

Data 2024 m. kovo 26 d. (antradienis)
Laikas 15.00–17.00 val. 
Transliacija

Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97929695483?pwd=dkx3Uk0wdFY1RmxFQjJuNG03Qm9TQT09

YouTube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams

Moderatoriai:  

dr. Eglė Pranckūnienė

doc. dr. Daiva Penkauskienė

 

Pranešėjai ir diskutantai:

dr. Loreta Žydelienė, istorikė, lektorė, tyrėja
Virgilijus Pupeikis, Vaikų meninės studijos „Diemedis” progimnazijos direktorius, pradinių klasių mokytojas
dr. Gražina Šmitienė, chemijos mokytoja, KU Pedagogikos katedros docentė
Simona Miškinienė, Šiaulių Dubysos Aukštupio mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Vitalija Bujanauskienė, Utenos švietimo centro vadovė
dr. Natalija Kaunickienė, Šiaulių Salduvės progimnazijos vadovė
dr. Arvydas Girdzijauskas, Klaipėdos Vydūno gimnazijos vadovas
prof. dr. Loreta Žadeikaitė, ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento  vyriausioji patarėja

 

XXXII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė

doc. dr. Daiva Penkauskienė, LETA valdybos narė, Tyrimų metodologijos tinklo vadovė

prof. dr. Loreta Žadeikaitė, ŠMSM, Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja

 

Informacija pasiteirauti:

[email protected], tel. +370 655 81519

 Prisidėkite prie LETA veiklų – skirkite 1,2% 

LETA 2023 metais  gauta 1,2%  pajamų mokesčio parama 130,27 EUR. Ši suma buvo skirta LETA veikloms vykdyti.

Prisidėkite prie mūsų veiklų įgyvendinimo – skirkite 1,2% savo pajamų mokesčio Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai. Tai padaryti galite iki 2024 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema.

Elektroninio deklaravimo sistema (EDS)

Užpildykite FR0512 formą.

Nurodykite šiuos rekvizitus:

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 191974021
Paramos gavėjo pavadinimas – Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija.
Nurodyti skiriamą procentą.
Nurodykite iki kokio mokestinio laikotarpio skiriate mokesčio dalį.

Kaip atlikti paramos skyrimo veiksmus, skaitykite čia:

 Gyventojo pajamų mokesčio dalis paramai

                                                                                                                                    Ačiū už Jūsų gerumą!

Mielieji, 

Kiekvieną dieną branginkime ir puoselėkime iškovotą laisvę, tvirtai ir vieningai ženkime laisvos Lietuvos keliu!

Su kovo 11-ąja!

                                                                                                                             LETA komanda

 

2024 m. pavasario metodologiniai suvožtiniai.

Kviečiame dalyvauti 2024 m. pavasario ,,Metodologinių suvožtinių” seminaruose.

Edukologijos tyrimų institutas (Švietimo akademija, Vytauto Didžiojo universitetas) tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”.

Koks keistas pavadinimas, tikėtina,pagalvosite:). Na, metafora „suvožtinis“ pasirinkta neatsitiktinai. Suvožtiniai asocijuojasi su tipiniu įvaizdžiu, daugiasluoksniškumu, optimaliu laiku, skirtu pavalgymui, bei sotumui.

,,Metodologiniai suvožtiniai”, kuriuos siūlo Edukologijos tyrimų institutas yra:

 daugiasluoksniai – seminarai yra universalūs, nes orientuojasi į įvairialypes auditorijas, kuriose kviečiami dalyvauti socialinių, humanitarinių, sveikatos mokslų, menų sričių atstovai, empiriškai tiriantys įvairius fenomenus;

◦  optimalaus laiko – seminarai yra trumpalaikiai, vieno seminaro trukmė – keturios astronominės valandos;

◦ kokybiški – seminarų vedėjai yra konkrečios temos ekspertai (mokslininkai, doktorantai), turintys tarptautines ir nacionalines patirtis;

◦ inovatyvūs – seminarų temos yra novacijos, susijusios su praktiniais metodologiniais veiksmais atliekant empirinius tyrimus;

kainos ir kokybės santykis – seminarų vedėjai dalijasi autoriniu intelektiniu turtu, kurį vertiname atsižvelgdami jautriai į auditorijos daugiasluoksniškumą.

Seminarai vyks lietuvių kalba.

Čia rasite ,,Metodologinių suvožtinių“ sąrašą su vedėjais, pavadinimais, datomis, seminaro turinio aprašu, kaina ir registracija prie kiekvieno seminaro.

2024 m. pavasario metodologinių suvožtinių sąrašas

Kviečiame aktyviai registruotis!

Svarbu!

Registracija vykdoma į kiekvieną seminarą atskirai.

Dalyviams išduodama formali pažyma su 0,15 ECTS formalia verte, liudijančia kvalifikacijos tobulinimą ir / ar tyrimų metodologijos mokymąsi (magistrantams, doktorantams).

Asmuo registruojamas, kai sumoka registracijos mokestį.

Padarę pavedimą atsiųskite mokėjimo kopiją el. paštu [email protected]

Rekvizitai apmokėjimui:

Gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas

Gavėjo sąskaita: Sąsk. Nr. LT917044060003105370

Mokėjimo paskirtis: „ETI seminarai 2024, seminaro pavadinimas, seminaro data“

Kontaktai komunikacijai: [email protected]

 Laukiame Jūsų mokymosi kelionėje!

Vytauto Didžiojo universiteto
Edukologijos tyrimų instituto  informacija

Sveikiname naują daktarę Oksaną Mačėnaitę sėkmingai apgynus disertaciją. 

 

Sveikiname naują daktarę Oksaną Mačėnaitę sėkmingai apgynus disertaciją: Atskirtį patiriančių vyrų savivertės ir socialinių įgūdžų kaita  (Edukologija (S-007), mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Jūratė Požėrienė (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007))  ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos sporto universitete, adresu: Sporto g. 6, Kaunas.

Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją:

Darbe nagrinėjamos temos, susijusios su vyrų socialine atskirtimi. Atlikus mokslinės literatūros šaltinių analizę bei įsitikinus mokslinių tyrimų, susijusių su vyrų socialinės atskirties, savivertės, socialinių įgūdžių problematikos nagrinėjimo stoka, iškeltas probleminis klausimas – kaip sportinė veikla ir socialinių pokyčių grupė prisideda prie socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertės didinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo?
Tyrimo objektas – socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertė ir socialiniai įgūdžiai.
Tyrimo tikslas – atskleisti sportinės veiklos grupės ir socialinių pokyčių grupės ugdomąjį poveikį socialinę atskirtį patiriančių vyrų savivertei ir socialiniams įgūdžiams.
Tyrimo uždaviniai: 1. Įvardinti veiksnius, sąlygojančius vyrų socialinę atskirtį, žemą savivertę, socialinių įgūdžių stoką; 2. Teoriškai pagrįsti atskirtį patiriančių vyrų socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo modelį bei pagal jį parengti ugdomojo poveikio ir stebėsenos programą. 3. Nustatyti ir įvertinti sportinės veiklos, socialinių įgūdžių ir savivertės ugdymo programos poveikį atskirtį patiriančių vyrų socialiniams įgūdžiams ir savivertei.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkas – prof. dr. Romualdas Malinauskas (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
doc. dr. Ilona Tilindienė (Lietuvos sporto universitetas, Socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. habil. dr. Bartosz Molik (Josefo Piłsudskio kūno kultūros akademija, Biala Podlaska filialas, Varšuva, socialiniai mokslai, sociologija – S 005).

 

Įvyko Edukacijos forumas  „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma“.

Š. m. vasario 22 dieną įvyko XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“. Pagrindinį pranešimą ,,Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti?“ skaitė dr. Loreta Tauginienė (Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė); doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė); prof. dr. Irena Žemaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė); dokt. Jurgita Virbalė (Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla). Forumą moderavo prof. dr. Liudmila Rupšienė (LETA viceprezidentė) ir dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė).

 Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://youtu.be/iwbSKDp1daQ

 

Dėl techninių darbų LETA svetainėje. 

Informuojame, kad nuo 2024-02-22  24.00 val. iki 2024-02-25 24.00 val. bus vykdomi techniniai darbai LETA svetainėje.

Atsiprašome už  galimus nesklandumus.

LETA komanda

XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“.

Maloniai primename, kad jau šį rytoj, vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu, vyks  XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas misija (ne)įmanoma?“

Ar žinai kaip etiškai cituoti CHAT GPT straipsniuose ir kitose publikacijose? Ar galima disertacijos tekstą dalimis spausdinti straipsniuose? Ar privalu nurodyti disertacijos vadovą kaip straipsnių, parašytų iš disertacijos medžiagos, bendraautorių? Ar etiška publikuoti straipsnius vien užsienio kalbomis? Šie ir kiti panašūs klausimai bus aptariami XXXI edukacijos forume, kuris vyks vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu.
Pagrindinį pranešimą skaitys dr. Loreta Tauginienė (Mokslinių tyrimų etikos ir mokslinio sąžiningumo ekspertė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė)). Diskusijoje dalyvaus trijų mokslinių žurnalų vyr redaktorės : doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė), doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė), prof. dr. Irena Žemaitaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė).
Taip pat forume dalyvaus Jurgita Virbalė (doktorantų tinklo atstovė, doktorantė) kaip doktorantų “balsas”, kuri įgarsins klausimus, surinktus iš LETA doktorantų. Forumą moderuos prof. dr. Liudmila Rupšienė ir dr. Eglė Pranckūnienė.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs mokslinių tyrimų rezultatų publikavimo klausimai.

Dr. Loreta Tauginienė/Kęstučio Vanago nuotrauka 

Apie pranešėją. 

Dr. Loreta TAUGINIENĖ. Journal of Academic Ethics vyriausioji redaktorė. Mokslinė vadovė Helsinkio universiteto (Suomija) doktorantūros studijų programoje „School, Education, Society, and Culture“. Kartu su bendraautoriais (-ėmis) ir viena paskelbė apie 40 mokslo darbų. Moksliniai interesai: mokslinių tyrimų etika, mokslinis sąžiningumas, piliečių mokslas, universiteto socialinė atsakomybė.

Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė. Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (pvz., Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė).

L. Tauginienės disertacija „Socialinė atsakomybė universiteto mokslinės veiklos valdyme“ (mokslinė vadovė: prof. dr. Nijolė Vasiljevienė), 2013 m. apginta Mykolo Romerio universitete, Baltijos universitetų programos (angl.Baltic University Programme) įvertinta kaip vieną geriausių (angl.honorary recognition) darnaus vystymosi srityje.

 

Data 2024 m. vasario 22 d. (ketvirtadienis)
Laikas 15.00–17.00 val. 
Transliacija Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97527788336?pwd=WnlQT0V4YjgwU3dCdms5V0lrWHVrZz09
YouTube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams
Moderatoriai:  

dr. Eglė Pranckūnienė, LETA  prezidentė
prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA viceprezidentė

Pagrindinis pranešimas
(30 min)
Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti?
dr. Loreta Tauginienė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė
Diskusija doc. dr. Vaida Jurgilė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė;
doc. dr. Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė;
prof. dr. Irena Žemaitaitytė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė;
dokt. Jurgita Virbalė, Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla.
Apibendrinimas prof. dr. Liudmila Rupšienė, dr. Eglė Pranckūnienė

 

XXXI Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė –  prof. dr. Liudmila Rupšienė

Nariai:

doc. dr. Vaida Jurgilė,
doc. dr. Irena Stonkuvienė,
dr. Loreta Tauginienė.

Informacija pasiteirauti:

[email protected], tel. +370 686 39 529