Įvyko Edukacijos forumas  „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma“.

Š. m. vasario 22 dieną įvyko XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“. Pagrindinį pranešimą ,,Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti?“ skaitė dr. Loreta Tauginienė (Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė. Diskusijoje dalyvavo doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė); doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė); prof. dr. Irena Žemaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė); dokt. Jurgita Virbalė (Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla). Forumą moderavo prof. dr. Liudmila Rupšienė (LETA viceprezidentė) ir dr. Eglė Pranckūnienė (LETA prezidentė).

 Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://youtu.be/iwbSKDp1daQ

 

Dėl techninių darbų LETA svetainėje. 

Informuojame, kad nuo 2024-02-22  24.00 val. iki 2024-02-25 24.00 val. bus vykdomi techniniai darbai LETA svetainėje.

Atsiprašome už  galimus nesklandumus.

LETA komanda

XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas – misija (ne)įmanoma?“.

Maloniai primename, kad jau šį rytoj, vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu, vyks  XXXI Edukacijos forumas „Etiškas tyrimo rezultatų publikavimas misija (ne)įmanoma?“

Ar žinai kaip etiškai cituoti CHAT GPT straipsniuose ir kitose publikacijose? Ar galima disertacijos tekstą dalimis spausdinti straipsniuose? Ar privalu nurodyti disertacijos vadovą kaip straipsnių, parašytų iš disertacijos medžiagos, bendraautorių? Ar etiška publikuoti straipsnius vien užsienio kalbomis? Šie ir kiti panašūs klausimai bus aptariami XXXI edukacijos forume, kuris vyks vasario 22 d. 15–17 val. nuotoliniu būdu.
Pagrindinį pranešimą skaitys dr. Loreta Tauginienė (Mokslinių tyrimų etikos ir mokslinio sąžiningumo ekspertė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė)). Diskusijoje dalyvaus trijų mokslinių žurnalų vyr redaktorės : doc. dr. Vaida Jurgilė (Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė), doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė), prof. dr. Irena Žemaitaitytė (Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė).
Taip pat forume dalyvaus Jurgita Virbalė (doktorantų tinklo atstovė, doktorantė) kaip doktorantų “balsas”, kuri įgarsins klausimus, surinktus iš LETA doktorantų. Forumą moderuos prof. dr. Liudmila Rupšienė ir dr. Eglė Pranckūnienė.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs mokslinių tyrimų rezultatų publikavimo klausimai.

Dr. Loreta Tauginienė/Kęstučio Vanago nuotrauka 

Apie pranešėją. 

Dr. Loreta TAUGINIENĖ. Journal of Academic Ethics vyriausioji redaktorė. Mokslinė vadovė Helsinkio universiteto (Suomija) doktorantūros studijų programoje „School, Education, Society, and Culture“. Kartu su bendraautoriais (-ėmis) ir viena paskelbė apie 40 mokslo darbų. Moksliniai interesai: mokslinių tyrimų etika, mokslinis sąžiningumas, piliečių mokslas, universiteto socialinė atsakomybė.

Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė. Prancūzijos mokslinio sąžiningumo tarnybos Patariamosios tarybos narė. Etikos vadybos ekspertė (pvz., Europos Komisijos, Europos Tarybos ekspertė / konsultantė, tarptautinių projektų patariamųjų tarybų narė).

L. Tauginienės disertacija „Socialinė atsakomybė universiteto mokslinės veiklos valdyme“ (mokslinė vadovė: prof. dr. Nijolė Vasiljevienė), 2013 m. apginta Mykolo Romerio universitete, Baltijos universitetų programos (angl.Baltic University Programme) įvertinta kaip vieną geriausių (angl.honorary recognition) darnaus vystymosi srityje.

 

Data 2024 m. vasario 22 d. (ketvirtadienis)
Laikas 15.00–17.00 val. 
Transliacija Zoom: https://liedm.zoom.us/j/97527788336?pwd=WnlQT0V4YjgwU3dCdms5V0lrWHVrZz09
YouTube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams
Moderatoriai:  

dr. Eglė Pranckūnienė, LETA  prezidentė
prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA viceprezidentė

Pagrindinis pranešimas
(30 min)
Tyrėjas kaip autorius ir recenzentas: ką privalu žinoti?
dr. Loreta Tauginienė, Europos mokslinio sąžiningumo tarnybų tinklo viceprezidentė, mokslinio žurnalo „Journal of Academic Ethics“ vyriausioji redaktorė
Diskusija doc. dr. Vaida Jurgilė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Pedagogika“ vyriausioji redaktorė;
doc. dr. Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto docentė, mokslinio žurnalo „Acta Paedagogica Vilnensia“ vyriausioji redaktorė;
prof. dr. Irena Žemaitaitytė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, mokslinio žurnalo „Socialinės gerovės tyrimai“ vyriausioji redaktorė;
dokt. Jurgita Virbalė, Ioanninos universitetas, Graikija; SMK aukštoji mokykla.
Apibendrinimas prof. dr. Liudmila Rupšienė, dr. Eglė Pranckūnienė

 

XXXI Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė –  prof. dr. Liudmila Rupšienė

Nariai:

doc. dr. Vaida Jurgilė,
doc. dr. Irena Stonkuvienė,
dr. Loreta Tauginienė.

Informacija pasiteirauti:

[email protected], tel. +370 686 39 529

Sveikiname naujai išrinktus LETA Valdybos narius!

2024 m. vasario 20 d. įvyko LETA2024  visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo  patvirtinta LETA 2023 m. finansinė ataskaita, išrinkta valdyba 2024–2025 metų kadancijai.

Nuoširdžiai sveikiname naujai išrinktus valdybos narius:

LETA prezidentę – dr. Eglę Pranckūnienę;
LETA vice-prezidentę – prof. dr. Liudmilą Rupšienę;
LETA vice-prezidentę – prof. dr. Liną Kaminskienę;
LETA vice-prezidentę – dr. Sandrą Kairę;
LETA revizorę  –  doktorantę Jovitą Strakutę;
LETA sekretorę –  dr. Sandritą Škėrienę;
LETA  sekretorę – dr. Aidą Kairienę. 

LETA tinklų  pirmininkus:

Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo pirmininkę – prof. dr. Raimondą Brunevičiūtę;
Bendrojo ugdymo tinklo  pirmininkę – prof. dr. Aušrą Kazlauskienę;
Doktorantų tinklo pirmininkę – doktorantę  Vaivą Juškienę;
Edukacijos tyrėjų emeritų tinklo pirmininkę – prof. dr.Ritą Aleknaitę-Bieliauskienę;
Ikimokyklinio ugdymo tinklo  pirmininkę –  doc. dr. Ritą Makarskaitę-Petkevičienę;
IKT ir Edukacijos  tinklo komiteto pirmininkę – doc. dr. Juditą Kasperiūnienę;
Įtraukaus ugdymo tinklo  pirmininką – doktorantą Kęstutį Vaišnorą;
Meninio ugdymo tinklo pirmininkę – doc. dr.  Giedrę Gabnytę-Bizevičienę;
Mokymosi visą gyvenimą tinklo pirmininkę – prof. hab. dr. Palmirą Jucevičienę;
Pedagogų  rengimo ir  profesinio tobulėjimo tinklo  pirmininkę – prof. dr. Rūtą Girdzijauskienę;
Pradinio ugdymo  tinklo  pirmininkę – prof. dr. Daivą Jakavonytę-Staškuvienę;
Projektinės veiklos ir strateginių partnerysčių tinklo  pirmininkę – dr. Auksę Petruškevičiūtę;
Socialinio ugdymo tinklo  pirmininkę – prof. dr. Valdonę Indrašienę;
Sporto edukacijos tinklo  pirmininkę – prof. dr. Jūratę  Požerienę;
Švietimo vadybos ir lyderystės tinklo  pirmininkę  dr. Liną Tamulytę;
Švietimo ir ugdymo istorijos tinklo  pirmininkę – doc. dr. Ireną Stonkuvienę;
Tyrimų metodologijos tinklo pirmininkę – doc. dr. Daivą Penkauskienę;
Ugdymo filosofijos ir švietimo politikos tinklo  pirmininkę – prof. dr. Liliją Duoblienę.

                                                                                        Linkime prasmingų ir kūrybingų darbų!


Dialogo laboratorija 2024. Mokytojo profesijos prestižas 2025: artėjame ar tolstame?

Kviečiame registruotis ir savo kalendoriuose pasižymėti 2024 m. kovo 27 d. Tądien jau trečią sykį Lietuvoje vyks išskirtinis savo formatu renginys „Dialogo laboratorija 2024. Mokytojo profesijos prestižas 2025: artėjame ar tolstame?”, susijęs su švietimo politika ir praktika.

Buriame dialogui švietimo praktikus (mokytojus, edukatorius), švietimo administratorius (mokyklų vadovus), švietimo politikus, mokslininkus, doktorantus ir tyrėjus.

Dialogo laboratorija suteikia galimybę bendradarbiauti, dalytis žiniomis, kelti nepatogius klausimus ir generuoti futuristines idėjas. Šis renginio formatas sukuria bendruomeniškumo, energijos ir naujo mąstymo autorystės bei tapatumo jausmą, kuris kyla iš diskusijų ir prisideda prie pažangios praktikos formavimo, įsigalinimo, ilgalaikio susidomėjimo bei bendros kūrybos proceso.

Dialogo laboratorija nėra susitikimas su pristatymais vedant tik „iš priekio“, kai dalyviai sėdi pasyviai kėdėse. Tai nėra konsultacijos dėl parengtų dokumentų siūlant pakeitimus. Šių meto Dialogo laboratorija 2024 savo formatu nustebins dalyvius – tempas, idėjų keitimasis, įrodymų formavimas, gerosios praktikos modeliavimas – tokie įdomūs bendradarbiavimu ir praktiniu žinojimu grįsti darbai laukia veiklos ir įsiveiklinimo sesijose.

Dialogo laboratorija – galimybė praktikams, administratoriams, politikams ir mokslininkams kurti dialogą ir polilogą dalijantis pažangiosios praktikos įrodymais grįstomis patirtimis bei praktika grįstu dizainu.

Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, dialogo laboratorija atveria platesnę diskusiją apie tai, kaip diskutuojamus rūpesčius galima suprasti ir spręsti  formuojamuose tyrimuose, švietimo politikoje ir praktikoje.

REGISTRACIJA

https://forms.office.com/e/8LaJTy1QRX

Renginio programa:

Dialogo_Laboratorija_2024_programa

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto informacija.

Plačiau:

https://svietimas.vdu.lt/renginiai/svietimo-renginys-dialogo-laboratorija-2024-mokytojo-profesijos-prestizas-2025-artejame-ar-tolstame/

Mielieji,

Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga! Džiaukimės laisve, branginkime ją ir tvirtinkime kasdieniais savo darbais ir moksliniais atradimais!

LETA komanda

Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ji pabrėžia mokslo ir lyčių lygybės svarbą siekiant tarptautiniu mastu sutartų darnaus vystymosi tikslų. Ši diena minima nuo 2015 m., kai Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama užtikrinti visapusišką bei lygiateisišką moterų ir mergaičių dalyvavimą moksle, sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę ir didinti moterų įsitraukimą į mokslinę veiklą, Generalinėje Asamblėjoje priėmė rezoliuciją dėl vasario 11-osios paskelbimo Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena.

Mielos kolegės, 

Turime turėti pastovumą ir visų pirma pasitikėjimą savimi. Turime tikėti, kad esame gabūs dėl kažko (Marie Curie).

LETA komanda

Sveikiname naują daktarę Donatą Lisaitę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Anglų kaip užsienio kalba integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymosi kontekste: efektyvus užduočių dizainas siekiant studentų kalbos sklandumo (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovai prof. dr. Brigita Janiūnaitė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007) ir  prof. dr. Tom F. H. Smiths (Antverpeno universitetas, Belgija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti:
Kauno technologijos universiteto biblioteka (Gedimino g. 50, Kaunas)

 Su disertacija galima susipažinti adresu:

 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:
Sklandžiai vartoti kalbą – vienas dažniausiai išsakomų siekių, mokantis užsienio kalbos. Kalbų pedagogikos tradicijos pokyčiai paskatino veiksmingesnius kalbų mokymo(si) būdus. XX a. pabaigoje buvo pasiūlytas užduotimis grindžiamas kalbų mokymas(is) (angl. task-based language teaching).
Pagrindinis tyrimo klausimas: Koks užduočių dizainas turiniu paremto mokymosi kontekste (angl. CBI) yra veiksmingiausias siekiant anglų kaip užsienio kalbos (EFL) rašymo sklandumo? Buvo atliktas kvazieksperimentas, kuriuo siekta patikrinti, kokie užduoties kaip konstrukto kriterijai yra palankūs siekiant rašymo sklandumo; užduočių plano pagrindu pasirinkti Ellis ir Shintani (2014) pasiūlyti užduoties apibrėžimo kriterijai. Duomenys buvo renkami ir analizuojami naudojant klavišų paspaudimų registravimo įrankį Inputlog; buvo surinkti kiekybiniai (t. y. dalyvių atliktų klavišų paspaudimų metaduomenys) ir kokybiniai (t. y. rašytiniai tekstai kaip produktai) duomenys. Į tyrimą buvo įtrauktas 121 dalyvis iš trijų studijų programų. Kiekybinė analizė atlikta remiantis įrankio Inputlog sugeneruotais metaduomenimis. Remiantis aprašomąja statistika, visose tirtose studijų programose nustatytos panašios sklandumo kaip produkto (t. y. teksto ilgio ir produkcijos tempo) ir sklandumo kaip proceso (t. y. P-srauto ilgio, pauzių laiko) aspektų tendencijos. Statistinė analizė atskleidė, kad užduočių sudarymo kriterijus Niša (Gap) yra itin svarbus sklandžiam rašymui, bet statistinė analizė nepatvirtino, kad užduoties struktūros kriterijus Prasmė (angl. Meaning focus) yra palankus rašymo sklandumui.

Sveikiname naują daktarę Pauliną Palujanskienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiška besimokančios organizacijos kontekste (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovė  prof. dr. Biruta Švagždienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos sporto universitete, adresu: Sporto g. 6, Kaunas.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:

Tyrimo objektas – sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiška mokyklos kaip besimokančios organizacijos kontekste. Tyrimo tikslas – nustatyti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos ypatumus mokyklos kaip besimokančios organizacijos kontekste. 

Tyrimo uždaviniai: 1) Teoriškai pagrįsti mokyklos kaip besimokančios organizacijos raiškos aspektus; 2) Teoriškai pagrįsti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos aspektus mokykloje; 3) Atskleisti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos bei mokyklos kaip besimokančios organizacijos teorines sąveikos prielaidas; 4) Nustatyti empiriškai grįstus mokyklos kaip besimokančios organizacijos bei sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos ypatumus; 5) Atskleisti sporto paslaugos edukacinių veiksnių raiškos bei mokyklos kaip besimokančios organizacijos praktines sąveikos prielaidas.
Probleminių klausimų pagrindu disertacijoje numatomi tyrimo rezultatai (hipotezės): H1. Mokyklos savo veikloje aktyviai taiko besimokančios organizacijos principus, tad mokyklos veikia kaip besimokančios organizacijos; H2. Mokiniams yra svarbus mokykloje organizuojamų sporto paslaugų turinys bei jų pačių ar kitų mokinių savijauta jų metu; mokiniams yra svarbi tėvų nuomonė, tačiau galutinės įtakos jų sprendimams ji neturi; H3. Besimokančios organizacijos bruožų stiprinimas mokykloje susijęs su sporto paslaugos edukacinių veiksnių potencialo kaita.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė – prof. dr. Vilija Fominienė (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
Prof. dr. Saulius Šukys (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
Doc. dr. Lauras Grajauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija,  S 007);
Dr. Edita Štuopytė (Kauno technologijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
Doc. dr. Krzysztof Piech (Varšuvos Josefo Piłsudskio kūno kultūros akademija, Biala Podlaska filialas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Ugdyti – reiškia perduoti kultūrą ir parengti žmogų, kad jis galėtų kūrybiškai joje dalyvauti – ne tik tinkamai vartoti kultūros gėrybes, bet ir gausinti jas. Taip ir sukasi ratas: kultūra – žmogus – kultūra (Meilė Lukšienė).
Su Edukacijos diena!

      Š. m. sausio 18 d. įvyko ŠMSM ir LETA organizuotas renginys ,,Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymas“. Sveikinimo žodį tarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė (video įrašas: https://lera.lt/leta_files/2024/01/2024-01-17%20EDU_final.mp4), Švietimo mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Jungtinio Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto edukologijos doktorantūros konsorciumo komiteto pirmininkė prof. dr. Lilija Duoblienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Savo naujausiais atradimais dalinosi 2023 m. apsigynę mokslo daktarai ir studijavę post-doktorantūroje (renginio programa čia: https://lera.lt/wp-content/uploads/2024/01/SMSM_kvietimas.pdf). Renginį moderavo Agnė Liucilė Grickevičė (ŠMSMS ministro patarėja), prof. dr. Liudmila Rupšienė (LETA prezidentė), dr. Jolanta Navickaitė (ŠMSM Ugdymo departamento direktorė), prof. dr. Lina Kaminskienė (LETA viceprezidentė), dr. Agnė Kudarauskienė (ŠMSM viceministrė), dr. Eglė Pranckūnienė (LETA viceprezidentė). Visi pristatyti tyrimai atliepę šių dienų aktualijas ir buvo įdomūs. Toks Edukologinių mokslinių tyrimų lobynas tik įrodo Edukologinių tyrimų naudą mokslininkams, švietimo politikos formuotojams, praktikams, tyrėjams bei visuomenei. 

Nuotraukos Švietimo ir mokslo ministerijos.

2024 m. sausio 18 d. 10.00–16.30 val. maloniai kviečiame dalyvauti ,,Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymo” renginyje. Renginys vyks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, Edukacinės komisijos salėje. Renginys atviras. Dalyvavimas jame galimas be išankstinės registracijos, bet kuriuo patogiu metu. Renginį organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos Edukacinių tyrimų asociacija (LETA). 

Su renginio programa galima susipažinti čia:
Edukologija Lietuvai: 2023 m. apgintų daktaro disertacijų pristatymo  renginio programa.

.

LETA metinė narystė 2024

Primename !

Maloniai kviečiame tapti LETA nariais 2024 metams.  LETA tikslas –  suburti Lietuvos edukacinių tyrimų specialistus, apjungti jų pastangas tobulinant edukacinius tyrimus, diegiant ir propaguojant pažangią švietimo ir ugdymo patirtį, plečiant analogiškus ryšius su tarptautinėmis organizacijomis. LETA narystė yra metinė,  narių skaičius yra nuolat kintantis. Iki kalendorinių metų pabaigos jis paprastai siekia virš 300 narių. Nuo 2023-04-04 veikia 19 LETA tinklų. Būdami tinklų nariais dalyvausite įdomiose jų veiklose. LETA yra EERA, WERA narė. LETA doktorantai ir nariai dalyvauja ne tik LETA konferencijoje, bet ir EERA  bei WERA konferencijose. LETA yra Liedm narė, tad būdami LETA nariais galėsite dalyvauti Liedm siūlomuose mokymuose.

Tapkite LETA nariais ir Jums atsivers naujos galimybės!

LETA nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, sulaukę 18 metų, pripažįstantys LETA įstatus, aktyviai dalyvaujantys edukaciniuose tyrimuose ir mokantys nustatytus LETA narystės mokesčius. Su LETA įstatais galite susipažinti čia: LETA Įstatai. Su LETA nario mokesčio mokėjimo tvarka galite susipažinti čia: LETA nario mokesčio mokėjimo tvarka . LETA narystė yra metinė: nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Kad įsigaliotų metinė  narystė reiktų registruotis ir atlikti  nuorodytus veiksmus. Registracijos forma yra čia: https://lera.lt/produktas/leta-naryste-2024-metams/

LETA metinis narystės mokestis 20 eurų (doktorantams ir aukštosiose mokyklose dirbantiems dėstytojams, kurie neturi daktaro laipsnio – 10 eurų). Senjorai neprivalo mokėti nario mokesčio, tačiau gali tai daryti laisvanoriškai.

Išsamesnė informacija apie LETA metinę narystę ir mokėjimus čia: https://lera.lt/naryste/

Kviečiame visus skaityti  naują leidinį  ,,LETA istorija”, kuris yra patalpintas LETA istorijos skiltyje: https://lera.lt/apie-leta/leta-istorija/. Nuošidžiai dėkojame dr. Sandritai Škėrienei už  medžiagos rinkimą bei ,,LETA istorijos” rašymą. Linkime neišsenkančio kūrybinio įkvėpimo ir tęstinumo  verčiant naujus istorijos puslapius. ,,LETA istorija” kasmet yra pildoma, todėl visi, kas nori/gali savo nuotraukomis ir prisiminimais papildyti istoriją, kviečiami kreiptis į Sandritą el. paštu: [email protected] , kad ji papildytų ,,LETA istoriją”  Jūsų pateikta medžiaga.

2023 m. gruodžio 18 d. įvyko XXX Edukacijos forumas  „Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos“. Pagrindinį pranešimą Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas“ skaitė dr. Irena Raudienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja). XXX Edukacijos forumas buvo praturtintas ir  kitais aktualiais pranešimais: Ar pradinių klasių mokytojai gali tiksliai įvertinti mokinių pasiekimus?“ (dr. Sigita Girdzijauskienė, Vilniaus universiteto docentė; Greta Bugelytė Vilniaus Karoliniškių gimnazijos psichologė); Skirtingi mokinių pasiekimų vertinimo rodikliai: ką sako pažymių ir NMPP balų (ne)atitikimas? (dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto vyr. mokslo darbuotoja); Matematikos pradinio ugdymo programa grindžiamų testų standartizavimas ir psichometrinės charakteristikos (dr. Irina Klizienė, Kauno technologijos universiteto profesorė); Kritinio mąstymo gebėjimų vertinimas matematikos pamokose (dr. Renata Kondratavičienė, Vilniaus kolegijos docentė);  Mokinių pasiekimų vertinimo tradicija ir/ar inovacija?
(dr.Arvydas Girdzijauskas, Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius, mokinių pasiekimų vertinimo aprašo darbo grupės narys), Mokinių (mokymosi) vertinimo paradoksai kuriant muzikos/meno mokyklą visiems (dr. Asta Krikščiūnaitė Volbikienė, Neformaliojo vaikų švietimo tyrėja (Norvegija)). 

Forumą moderavo dr. Aušra Kazlauskienė ir dr. Emilija Sakadolskienė. Visą forumo įrašą galite peržiūrėti YouTube kanale: https://youtu.be/-1SM3cvwKC4

Tema

„Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos“

Primename, kad 2023-12-18 (pirmadienį) vyks Edukacijos forumas ,,Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos”.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs bendrojo ugdymo klausimai.

Apie pranešėją. 

Dr. Irena Raudienė, 2023 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė disertaciją „Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas“, darbo vadovė prof. dr. Natalija MažeikienėPasiekimų vertinimo klausimai Ireną domino nuo tada kai dirbant mokytoja teko priimti įvarius sprendimus apie mokinių mokymosi rezultatus. Vėliau dirbant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje teko įsigilinti į Europos kalbų aplanko idėją ir taikymo problematiką, į pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų organizavimo klausimus, socialinių ir emocinių gebėjimų vertinimą, rengti įvairius dokumentus, skirtus ugdymo turinio įgyvendinimui įskaitant pasiekimų vertinimą. Daug patirties apie vertinimo procesą ir kaip jis įgyvendinamas pavyko sukaupti dirbant Lietuvoje su įvairių interesų grupių atstovais: mokiniais, mokytojais, vadovais, švietimo administratoriais ir politikais, bei dirbant tarptautinėse Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbo grupėse ir projektuose, skirtuose vertinimo problematikai analizuoti ir spręsti.
Irena toliau tęsia pradėtą akademinę veiklą dirbdama VDU Švietimo akademijoje lektore ir dalindamasi savo patirtimi su jau dirbančiais ir būsimais mokytojais. Šis darbas yra labai svarbus ir prasmingas. 

Data 2023 m. gruodžio 18 d. (pirmadienis)
Laikas 15.00–17.00 val.
Transliacija

Zoom: https://liedm.zoom.us/j/96913203597?pwd=MzBTbWVqUGRTZ2l1akhFLy81dnBkUT09

YouTube: https://www.youtube.com/@LETALT/streams

Moderatoriai: dr. Aušra Kazlauskienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė;
dr. Emilija Sakadolskienė, Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universiteto docentė.
Pagrindinis pranešimas (30 min) Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas
dr. Irena Raudienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja
Pranešimai (10 min)

Ar pradinių klasių mokytojai gali tiksliai įvertinti mokinių pasiekimus?
dr. Sigita Girdzijauskienė, Vilniaus universiteto docentė; Greta Bugelytė Vilniaus Karoliniškių gimnazijos psichologė

Skirtingi mokinių pasiekimų vertinimo rodikliai: ką sako pažymių ir NMPP balų (ne)atitikimas?
dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto vyr. mokslo darbuotoja

Matematikos pradinio ugdymo programa grindžiamų testų standartizavimas ir psichometrinės charakteristikos
dr. Irina Klizienė, Kauno technologijos universiteto profesorė

Kritinio mąstymo gebėjimų vertinimas matematikos pamokose
dr. Renata Kondratavičienė, Vilniaus kolegijos docentė

Mokinių pasiekimų vertinimo tradicija ir/ar inovacija?
dr.
Arvydas Girdzijauskas, Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius, mokinių pasiekimų vertinimo aprašo darbo grupės narys

Mokinių (mokymosi) vertinimo paradoksai kuriant muzikos/meno mokyklą visiems
dr. Asta Krikščiūnaitė Volbikienė, Neformaliojo vaikų švietimo tyrėja (Norvegija)

Diskusija, apibendrinimas dr. Aušra Kazlauskienė, dr. Emilija Sakadolskienė
Informacija pasiteirauti:  [email protected], tel. +370 686 39 529;
[email protected], tel. +37062029614.

XXX Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė

Nariai:

dr. Aušra Kazlauskienė, LETA valdybos narė, Vilniaus universiteto profesorė

dr. Emilija Sakadolskienė, VDU, VU docentė

dr. Jurgita Lenkauskaitė, Vilniaus universiteto profesorė

Pastaba: Forumo metu  bus filmuojama ir fotografuojama bei vykdoma  tiesioginė transliacija YouTube kanale. 

 

 

 

Nuoširdžiai sveikiname doc. dr. Rasą Nedzinskaitę-Mačiūnienę tapus Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios Akademijos nare. Linkime kūrybinio įkvėpimo ir nesenkančių idėjų  vingiuotose mokslų labirintuose!

2024 m. rugpjūčio 26 – 30 dienomis Kipre, Nikosijos mieste, vyks EERA 2024 konferencija. EERA 2024 konferencijos tema yra „Švietimas netikrumo amžiuje: atmintis ir ateities viltis“ (angl. Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future).  EERA  2024  konferencijoje laukiami tyrėjai iš įvairių švietimo sričių. Be bendro pagrindinio kvietimo, kai kurie EERA tinklai norėtų paskatinti diskusijas konkrečiomis  temomis, todėl paskelbė specialų kvietimą.

Norėdami dalyvauti viename iš NW specialiųjų kvietimų, pirmiausia pasirinkite tinklą, o tada pateikdami paraišką pasirinkite temą „NW XX specialusis kvietimas“.

Paraiškų pateikimo terminas nuo 2023 metų gruodžio 1 dienos  iki  2024 sausio 31 dienos. 

Plačiau: https://eera-ecer.de/conferences/ecer-2024-nicosia/ecer-2024-call-for-proposals-and-network-special-calls

.