LETA 2023 konferencija

Informuojame apie naujai paskelbtus leidinius:

Dr. Ramutės Bruzgelevičienės parengta analizė diskusijoms kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį mokyklose „Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: galimybės ir iššūkiai“

NŠA parengtas leidinys  „Ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu: iššūkiai, patirtys, sprendimai“ nuosekliai  pristato 10 pavasarį vykusių  vaizdo konferencijų  medžiagą, ieškojimus ir sprendimus, kurie gali padėti ir dabar mokykloms organizuojant ugdymą karantino sąlygomis.

[:lt]

Dėkojame visiems, ketinusiems prisijungti prie dr. Joseph Pilotta atvirosios paskaitos šį trečiadienį. Apgailestaudami pranešame, kad lapkričio 18 d. turėjusi vykti dr. Joseph Pilotta paskaita nukeliama vėlesniam laikui susirgus pagrindiniam pranešėjui. Naujas atviros paskaitos laikas: 2020-12-02,  18:00 val.

Mykolo Romerio universitetas kviečia į viešą dr. Joe Pilotta paskaitą. Dr. Joe Pilotta yra komunikacijos bei sociologijos mokslo krypčių daktaras, dirbantis Ohajo valstijos universitete, JAV. Dr. Pilotta specializuojasi kritinės komunikacijos tematikoje, yra 24 knygų autorius, mokslo žurnalo „Contemporary Cultural Studies“ vyriausiasis redaktorius bei Mykolo Romerio universiteto vizituojantis profesorius.

Dr. Pilotta paskaitą skaitys Viešųjų ryšių vadybos bei Komunikacijos ir kūrybinių technologijų magistrantams, tačiau prisijungti galės visi norintys daugiau sužinoti apie kritinę komunikacijos teoriją, medijų kuriamas nematomas kontrolės dimensijas, socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą.

Data ir laikas: 2020 12 02, 18:00 val.

Paskaitą organizuoja Mykolo Romerio universitetas. Prisijungimo prie paskaitos nuoroda bus paskelbta vėliau.

 [:]

[:lt]

Sveikiname dr. Lolitą Dudėnienę Lietuvos sporto universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Didelio meistriškumo dziudo sportininkių treniravimo valdymas (vad. prof. habil. dr. Antanas Skarbalius) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacijos santrauka galima susipažinti čia (Didelio meistriškumo dziudo sportininkių treniravimo valdymas), o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.

Sėkmingą sportininkų dalyvavimą varžybose lemia tinkamas jų parengtumas, kuris priklauso nuo treniravimo programos. Veiksmingas sportininkų treniravimo valdymas priklauso nuo rengimo ir parengtumo modelių sąveikos ir tik uždara sportininkų treniravimo valdymo sistema, grindžiama grįžtamuoju ryšiu, gali užtikrinti kryptingą treniravimo valdymą, kad geriausius rezultatus sportininkai pasiektų per svarbiausias varžybas, todėl būtina tinkamai sudaryti treniravimo programą, atitinkančią sportininkų parengtumą ir parengti individualų varžybinės veiklos modelį – numatyti krūvių dydžius, rengimo turinį, intensyvumą ir viską suskirstyti atitinkamais sportininkų rengimo tarpsniais.[:]

[:lt]

Sveikiname dr. Audingą Kniubaitę Lietuvos sporto universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Didelio meistriškumo rankininkių treniravimo modeliavimas (vad. prof. habil. dr. Antanas Skarbalius) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacijos santrauka anglų kalba galima susipažinti čia (Modeling of coaching in high-performance female handball players), o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją lietuvių kalba.

Sportininkų treniravimas yra daugiaplanis vyksmas, neatsiejamai reikalaujantis taikyti bendruosius sistemos valdymo, treniravimo modeliavimo bei valdymo technologinius principus. Tačiau ar panašios trukmės treniravimo programa galėtų užtikrinti didelio meistriškumo rankininkių pasirengimą sporto sezonui mokslo tyrimais neatskleista. Kita problema yra kaip išlaikyti rankininkų parengtumą beveik 10 mėnesių trunkančio varžybų laikotarpio metu, nes dėl žaidėjų judamųjų gebėjimų blogėjimo vyksta ir neišvengiami detreniruotumo procesai – tai yra blogėjantis parengtumas). Dėl šios priežasties parengtumui atgauti yra taikomos retreniruotumo programos. Vykstantys detreniruotumo procesai kelia dar dvi kitas problemas: 1) kada ir kokius taikyti retreniruotumo modelius siekiant atgauti parengtumo lygį; 2) kokie detreniruotumo ir retreniruotumo modeliai ir jų kaita leistų sportininkams aukščiausią parengtumą pasiekti kelis ar net keliolika kartų per sezoną. Išspręsti tokias sportininkų treniravimo kompleksines problemas galima tik taikant sportininkų treniravimo kompleksinį valdymą.[:]

[:lt]Paskelbtas Eurydice leidinys Equity in school education in Europe: Structures, policies and student performance.

Trumpas leidinio aprašymas: This report provides an overview of education structures and policies that influence equity in school education. It connects these system-level features to student performance in international student assessment surveys (PISA, PIRLS and TIMSS). Looking at 42 European education systems, the report identifies which policies and structures are associated with higher levels of equity in student performance. The report examines the following education system features: participation in early childhood education and care, school funding, differentiation and school types, school choice, admissions policies, tracking systems, grade repetition, school autonomy, school accountability, support for disadvantaged schools, support for low-achieving students and the opportunity to learn.

Pilną analizės tekstą galite rasti čia: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/sites/eurydice/files/equity_2020_0.pdf[:]

[:lt]

Informuojame, jog jau yra paskebti EBPO PISA globaliųjų kompetencijų tyrimo rezultatai.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti Švietimo naujienų portale.

Išsamesnis tyrimo rezultatų aptarimas pateikiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklapyje: https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai[:]

[:lt]2020 m. spalio 9 d. įvyko IV-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija ir IV-oji edukologijos doktorantų konferencija.

Daugiau nei 200 konferencijos dalyvių sveikino  Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. E. Jovaiša, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. habil. dr. V. Razumas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. R. Baronas bei Vilniaus universiteto Studijų prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas.

Plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė:

Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas) Ne tik kokybiškas, bet ir teisingas: ES šalių švietimo sistemų efektyvumas ir našumas prieinamumo ir nešališkumo požiūriu, 
prof. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas) Divergentinis mąstymas ir neformalusis švietimas: formaliojo švietimo kritika,
dr. Sandra Kairė (Vilniaus universitetas) Antropoceno vaikų santykis su ugdymu: mokymasis išgyventi.

Plenarinės sesijos įrašas skelbiamas platformoje Youtube: https://youtu.be/oeny-th0KfI

Pateikiame keletą akimirkų iš konferencijos:

                                            

IV-oji nacionalinė edukologijos doktorantų konferencija dalinai finansuota LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis pagal Vilniaus universiteto įgyvendinamą projektą „Edukologijos doktorantų akademinių kompetencijų plėtojimas”.

Už nuotraukas dėkojame R. Bružienei, D. Saveikienei bei prof. dr. R. Brunevičiūtei.[:]

[:lt]

2020 m. rugsėjo mėnesį UNESCO paskelbė VDU mokslininkių Ramutės Bruzgelevičienės, Agnės Brandišauskienės, Jūratės Česnavičienės ir Rasos Nedzinskaitės- Mačiūnienės mokslo studiją „Lifelong quality education for all: moving towards or away from UNESCO‘s grand vision? a case study of Lithuania“. Šioje mokslo studijoje diskutuojama apie veiksnius, kurie trukdo Lietuvoje įgyvendinti UNESCO viziją suteikti visiems kokybišką edukaciją, reflektuojama apie dabartinę švietimo ir ugdymo situaciją mūsų šalyje, aptariamas dviejų konkuruojančių edukacinių paradigmų konfliktas ir jo poveikis edukacijos politikai bei praktikai.

Su mokslo studija galima susipažinti čia: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374214

Sveikiname koleges su reikšmingu darbu ir jo tarptautiniu pripažinimu![:]

[:lt]

Sveikiname LETA narę dr. Eglę Misiūnaitę-Bačiauskienę Kauno technologijos universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (vad. prof. dr. Palmira Jucevičienė) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Šiaulių universiteto (Vytauto g. 84, Šiauliai) bei Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas) bibliotekose, o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.

Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (dr. Eglė Misiūnaitė-Bačiauskienė, KTU)

Tyrime siekiama atsakyti į klausimą, koks studentų probleminio mokymosi procesas leidžia pasiekti tarpdalykinį supratimą. Tarpdalykinis probleminis mokymasis konceptualizuojamas kaip nelinijinis, iteracinis, spiralinis ir kumuliatyvus procesas, kai, taikydami tam tikrą pakopinę sprendimo taktiką, studentai įgyja išsamesnį tarpdalykinį kompleksinės problemos supratimą. Be to, pagrindžiamas struktūrinis požiūris į dalykinį, daugiadalykį ir tarpdalykinį žinojimą, išskiriami kiekybinis ir kokybinis žinojimo lygmenys.

Dauginių atvejų studija atskleidžia tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso struktūrą ir kritinius žinojimo konstravimo momentus. Išryškėja dvi pagrindinės tarpdalykinio probleminio mokymosi konfigūracijos – disciplinuotas ir lankstusis tarpdalykinis probleminis mokymasis; be to, išskiriami keli disciplinuoto tarpdalykinio probleminio mokymosi modalumai – įsipareigojimu grindžiamas ir dogmatinis probleminis mokymasis bei autentiškasis ir imitacinis įsipareigojimu grindžiamas tarpdalykinis probleminis mokymasis. Studentų sukurti problemos sprendimai implikuoja skirtingo lygmens tarpdalykinį žinojimą: kai (i) mechaniškai suformuojamos pavienės, netvarios tarpdalykinės jungtys, kurias studentai sunkiai paaiškina, arba kai (ii) sukuriamas integruotas problemos supratimas, susiejantis daugiadalykius požiūrius. Disciplinuotas, įsipareigojimu grįstas tarpdalykinis probleminis mokymasis yra palankiausia mokymosi konfigūracija tarpdalykinėms žinioms konstruoti. Kokybinio lygmens tarpdalykinis problemos supratimas yra nuoseklių grupės ir individualių kognityvinių (taip pat socialinių ir emocinių) pastangų, sąmoningo ir autentiško mokymosi (o ne imitavimo) padarinys. Nelankstūs grupės narių epistemologiniai įsitikinimai, metodologiniai konfliktai, naivusis tarpdalykinis mąstymas, subgrupių įsigalėjimas, tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso imitavimas yra sunkiausiai peržengiami mokymosi slenksčiai. Konceptualieji pokyčiai, įvykstantys probleminio mokymosi procese, priešingai, suaktyvina tarpdalykinio žinojimo konstravimą.

[:]

[:lt]

Mieli LETA nariai,

Atkreipiame jūsų dėmesį į Lietuvos mokslo tarybos naujieną apie Ateities ekonomikos DNR plane numatytą 38 mln. eurų finansavimą mokslo stiprinimui 2020-2023 metams. Net 6 mln. eurų bus skirti podoktorantūros stažuotėms, 8 mln. eurų – trumpalaikiams moksliniams tyrimams sveikatos ir švietimo bei ugdymo srityse. LMT pažymi, kad jau spalio mėn. bus skelbiamas specialus paraiškų konkursas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytą aktualių temų sąrašą.

Susipažinti su naujiena galima čia: : https://www.lmt.lt/lt/ateities-ekonomikos-dnr-plane-38-mln.-euru-iki-2023-metu-lietuvos-mokslo-tarybos-finansiniais-instrumentais-remti-tyreju-projektus/3517

[:]

[:lt]

Maloniai kviečiame visus, dirbančius su jaunimu  ir vaikais, registruotis ir dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Picture your story“.

Jums reikia sutaikyti nesutaikomus? Skirtingų tikėjimų, orientacijų, kalbų, skirtingų socialinių klasių grupes ir individus? Jūs žinote, kad, jei jie pradėtų kalbėtis, jie atrastų daug daugiau esminio bendrumo nei paviršinių skirtumų. Bet kaip juos sukviesti į vieną erdvę? Kaip susodinti prie apskrito stalo ar laužo? Kaip pradėti dialogą? Kaip pasiekti, kad jie imtų atvirai dalintis jaudinančiomis istorijomis, patirtimis?

Tarptautinio projekto “Picture your story” metu sukurtas patrauklus ir efektyvus metodas, skirtas susipriešinimo mažinimui, taikesnės, saugesnės visuomenės kūrimui. „Picture your story“ metodas  ypač tinka darbui su jaunąja karta, kuriai artima vaizdų kalba. Greta pagrindinės šio metodo paskirties, juo lavinamas kūrybiškumas, vaizduotė, viešasis kalbėjimas, gebėjimas reikšti mintis ir emocijas, ugdomas empatinis klausymas, savęs pažinimas.  „Picture your story“ susipriešinimo mažinimo metodas lengvai pritaikomas nuotoliniam naudojimui.

Rugsėjo 23 dieną Vilniuje Socialinių mokslų kolegijoje „Picture your story“ metodą, jo praktinį pritaikymą bei teorinį pagrindimą pristatys dvejus metus metodą kūrusios ir tobulinusios šešių partnerių iš penkių ES šalių komandos atstovai.

Kiekvienas iš Jūsų galite daryti teigiamą socialinį poveikį, keisti konfliktišką elgseną naudodami istorijų pasakojimą ir vaizdų kalbą. Konferencijoje „Picture your story“ Jums bus suteikta priemonių ir žinių tai padaryti.

Konferencijos programa ir detalesnė informacija: Programa

Konferencijos data ir laikas  2020 m. rugsėjo 23 dieną (9.30-18.00 val.)

Dalyvių registracija:

 https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdVi9LUKTSfXarIoIynhuRYixtBTU7cSMruPUGdDzmpl0WLHA/viewform

Kontaktinis asmuo  Raimondas Paškevičius Tel. +370 601 78 263 | el.  paštas:
[email protected] 

[:]

[:lt]

 

Informuojame, jog jau yra paskelbta EBPO ataskaita „Education at a Glance“. Ją galite rasti ČIA.

EBPO taip pat organizuoja virtualų forumą, kurio metu bus diskutuojama apie COVID-19 poveikį ugdymo procesui. Daugiau informacijos bei registracija į renginį: https://oecd-events.org/schooling[:]

[:lt]

Švietimo mainų paramos fondas kviečia teikti paraiškas tarptautinio bendradarbiavimo projektams:

„Erasmus+” KA2 strateginių partnerysčių projektams (paraiškos teikiamos iki spalio 29 d.). Daugiau informacijos galite rasti: https://epale.ec.europa.eu/lt/content/kvieciame-organizacijas-teikti-paraiskas-programos-erasmus-ka2-strateginiu-partnerysciu 

Nordplus adult ir Nordplus Nordic Languages (paraiškos teikiamos iki spalio 1 d.). Daugiau informacijos: https://epale.ec.europa.eu/lt/content/kvieciame-teikti-nordplus-adult-ir-nordplus-nordic-languages[:]

[:lt][:]

[:lt]

Mieli doktorantai,

Kviečiame Jus rugpjūčio 19 d. dalyvauti vienos dienos akademinėse dirbtuvėse jauniesiems mokslininkams „Lyginamieji tyrimai švietime“ ir „Tarptautinių publikacijų rengimas“. Dirbtuvės vyks nuotoliniu būdu anglų kalba. Dirbtuvių metu galėsite ne tik pasisemti žinių apie lyginamųjų tyrimų metodologiją bei kaip sėkmingai parengti tarptautinę mokslinę publikaciją, bet ir susipažinti su jaunaisiais mokslininkais iš kitų šalių, tokių kaip Kinija, Meksika, Japonija ir JAV.

Dirbtuves rengia trys profesorės:

Į dirbtuves galite užsiregistruoti iki liepos 10 d. čia: https://www.zhb.tu-dortmund.de/zhb/hdhf/en/apiks-conference/apiks-conference-registration/index.html

Taip pat doktorantai gali registruotis į  tarptautinę mokslinę konferenciją „APIKS: Aukštojo mokslo vadyba ir valdymas“, kuri vyks rugpjūčio 20-21 d. nuotoliniu būdu. Konferencijos metu bus pristatoma tarptautinio tyrimo Akademinė profesija žinių visuomenėje tyrimo dalis, susijusi su aukštųjų mokyklų valdymu ir vadyba. Bus aptariamas lyginamasis šio klausimo aspektas ir tyrimo rezultatai pagal įvairias šalis, aukštojo mokslo institucijų tipus, disciplinas, skirtingus akademinės karjeros lygius.[:]

[:lt]

Kviečiame dalyvauti tęstiniuose 36 valandų mokymuose „Etnografinis veiklos tyrimas“ 2020 metų birželio-lapkričio mėn. Mokymų koordinatorė ir pagrindinė vykdytoja – profesorė dr. Audra Skukauskaitė.

Mokymai vyks 5 mėnesius hibridiniu būdu: klausantis paskaitų, dalyvaujant bendrose ir grupės diskusijose, meistriškumo dirbtuvėse, skaitant literatūrą, planuojant veiklos tyrimą ir kt.

Virtualios paskaitos, meistriškumo dirbtuvės vieną kartą mėnesyje (pirmadieniais) 15.00-18.00 valandomis: birželio 29 d., liepos 2 d., rugsėjo 7 d., spalio 12 d., lapkričio 9 d.

Pirmoji paskaita jau po savaitės – birželio 29 d. Suprasdami, jog galite susidurti su sunkumais prisijungiant numatytu laiku, organizatoriai keletui dienų paskaitas patalpins virtualioje erdvėje, idant galėtumėte mokymų savaitę paskaitą pažiūrėti jums patogiu laiku.

Detalesnė informacija bus atsiųsta užsiregistravusiems. Maloniai kviečiame prisijungti prie tyrimų metodologijos besimokančios bendruomenės, dalintis informacija su kolegomis ir REGISTRUOTIS:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd0fz_0mVHMMVkYc6cJyqnEJ2h6dvOh2k3w8-X-uUvejo5ZSg/viewform

Mokymus organizuoja Klaipėdos universitetas. Daugiau informacijos rasite kvietime į mokymus, jį galite parsisiųsti paspaudę čia: Kvietimas į mokymus.

Mokymai finansuojami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“.
Sutarties Nr. DOTSUT-252 (09.3.3-LMT-K-712-01-0174).

 [:]

[:lt]

Sveikiname dr. Eglę Selevičienę sėkmingai apgynus edukologijos mokslo krypties disertaciją „Effectiveness and Acceptance of Web 2.0 Technologies in the Studies of English for Specific Purposes in Higher Education“ (liet. k. „Antrosios kartos saityno technologijos profesinės anglų kalbos aukštojo mokslo studijose: efektyvumas ir priėmimas“) (vadovė prof. dr. Nijolė Burkšaitienė, mokslinė konsultantė prof. dr. Jolita Šliogerienė).

Daktaro disertacijoje siekiama atskleisti antrosios kartos saityno technologijų svarbą aukštajame moksle, įskaitant profesinės anglų kalbos mokymo(si) sritį; analizuojami šių technologijų naudojimo ypatumai profesinės anglų kalbos studijų kontekste, aiškinamasi, kokie veiksniai daro įtaką jų priėmimui iš besimokančiųjų perspektyvos. Empiriniu tyrimu, kuriam atlikti pasirinkta kiekybinė prieiga ir kvazi-eksperimentinis dizainas, siekiama įvertinti pasirinktos antrosios kartos saityno technologijos CmapTools efektyvumą dviejų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų profesinės anglų kalbos žodyno įsisavinimo ir teksto suvokimo gebėjimams bei nustatyti veiksnius, darančius įtaką studentų pasirinkimui naudotis arba nesinaudoti šia technologija ateityje. Tyrimo rezultatai parodė, kad technologija buvo efektyvi, ugdant profesinės anglų kalbos žodyno įsisavinimo gebėjimus: taikant pedagoginę intervenciją, kai dalyko studijose buvo naudojamas CmapTools, pažangos testų rezultatai eksperimentinėse dalyvių grupėse gerėjo ir buvo aukštesni nei kontrolinėse, kur dalyko studijos vyko įprasta tvarka. Visgi, teigti kad technologija buvo tokia pat efektyvi profesinės anglų kalbos autentiško teksto suvokimo ugdymui, negalime: analizuojant eksperimentinių ir kontrolinių grupių rezultatus, statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta. Pritaikius teorinį Technologijų priėmimo modelį (TAM), nustatyti 3 tipų veiksniai, turėję įtakos tyrimo dalyvių ketinimams CmapTools atžvilgiu: tai veiksniai, susaistyti vidiniais Technologijų priėmimo modelyje apibrėžtais ryšiais, papildomai įvestas informuotumo veiksnys, taip pat keli kontekstiniai indikatoriai ir individualios studentų charakteristikos.[:]