Lietuvos mokslo tarybos susitikimas su LETA vadovėmis bei ŠMSM atstovais.

2024 m. gruodžio 19 d. įvyko Lietuvos mokslo tarybos pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus ir jo komandos susitikimas su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos vadovėmis bei ŠMSM atstovais. Susitikimo tikslas buvo aptarti LMT ir LETA bendradarbiavimo galimybes įgyvendinant Lietuvos Edukologijos proveržio programą. Gyvos ir geranoriškos diskusijos metu buvo sutarta dėl 3 bendradarbiavimo krypčių: 1) į tyrimus įtraukiant mokytojų praktikų bendruomenę ir siekiant didesnio poveikio ugdymo praktikai ir politikai; 2) plečiant tarptautinio bendradarbiavimo dimensijas; 3) kuriant inovatyvią ir tarpdisciplininę projektų socialinio poveikio vertinimo sampratą, padedančią edukologijos mokslo savirefleksijai. Taip pat buvo diskutuojama apie poreikį labiau įtraukti edukologijos mokslininkus į LMT sprendimų priėmimo procesus ir naujas edukologijos doktorantūros ir mokslo idėjas. Tikimės, kad šis vaisingas bendradarbiavimas atvers naują edukologijos plėtros puslapį.

Sveikiname naują daktarę Akvilę Giniotaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,Ne-nutylėtos lytiškumo ugdymo plotmės suaugusiųjų naratyvuose“ (Edukologija (S 007)) ir  įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties  daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Lilija Duoblienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Disertacijoje nagrinėjamos suaugusiųjų patirtys kalbantis lytiškumo temomis su jaunais žmonėmis ir tarpusavyje, siekiant suprasti, kaip suaugusieji (tėvai, globėjai, mokytojai) patiria lytiškumo ugdymo pokalbius ir kokius aspektus jie ir jos aktualizuoja savo pasakojimuose. Darbas grindžiamas posthumanistine prieiga, ja remiantis aptartos lyties ir amžiaus kategorijos kaip reikšmingi veiksniai kuriant “tinkamą” seksualinį subjektą. Gvildenama ir vaiko, kaip nepakankamai brandaus aprėpti lytiškąjį žinojimą, teorija. Teorinėje dalyje taip pat aptariamos skirtingos lytiškumo ugdymo sampratos, lytiškumo ugdymo turinys, pristatoma lytiškumo ugdymo situacija Lietuvoje. Empirinėje dalyje pasitelkta dialoginė naratyvinė analizė, išanalizuoti 23 suaugusiųjų pokalbiai. Tyrimo analizėje naratyvai grupuoti į 4-ias plotmes: jaunystės patirčių, temų, proceso ir pokalbio tarp suaugusiųjų būsenų. Jaunystės patirčių plotmėje išryškėjo patirtas stokos ir apleistumo jausmas bei poreikis reflektuoti savo turėto lytiškumo ugdymo patirtį. Kai kurie dalyviai, nors ir laikėsi skirtingų ideologinių pozicijų lytiškumo ugdymo klausimu, kai kuriais aspektais turėjo panašią nuomonę, kas rodo neišnaudotą galimybę dialogui tarp suaugusiųjų. Suaugusiųjų tarpusavio tyla laikytina spraga, trukdančia užtikrinti kokybišką lytiškumo ugdymą jaunimui. Disertacijoje pateiktos rekomendacijos tėvams, ugdytojams, švietimo politikos formuotojams.

Disertacijos gynimo taryba

2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienį) įvyko XXXVII Edukacijos forumas ,,Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“. Pagrindinį pranešimą „Pedagogų ir kitų švietimo darbuotojų smurto patirtys švietimo įstaigose“ skaitė prof. dr. Romas Prakapas (MRU ŽVSF Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius). Diskusijoje buvo svarstomi šie klausimai: 1. Kokios yra pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų patyčių patirtys švietimo įstaigose?; 2. Kokie yra pagalbos, patiriant smurtą ir patyčias, šaltiniai ir galimybės?; 3. Kaip padėti smurtą patyrusiam asmeniui ir jo aplinkai?. Diskusijoje dalyvavo Egidijus Milešinas (LŠMPS pirmininkas) dr. Jolanta Navickaitė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vadovė), dr. Aistė Bakaitytė (MRU psichologijos institutas, Taikomosios psichologijos laboratorija). Forumą moderavo prof. dr. Brigita Kairienė ir prof. dr. Ilona Klanienė. Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://youtu.be/1X0C0NDmW4o

XXXVII EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“

Maloniai primename, kad  jau rytoj, 2024 m. gruodžio 18 d. (trečiadienį) vyks XXXVII Edukacijos forumas ,,Pedagogų smurto patirtys švietimo įstaigose“. Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.

Forumo programa

XXXVII Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Prof. dr. Valdonė Indrašienė, LETA valdybos narė
Prof. dr. Odeta Merfeldaitė, Mykolo Romerio universitetas, LETA narė
Prof. dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universitetas, LETA narys

Informacija pasiteirauti:

Valdonė Indrašienė, [email protected]

ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimas

Šių metų gruodžio 16 d.  įvyko ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimo pristatymas.
Tyrimą atliko Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija. Tyrimą pristatė prof. dr. Liudmila Rupšienė (ESPAD tyrimo pagrindinė tyrėja Lietuvoje, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė). Su tyrimo pristatymu galima susipažinti čia

ESPAD 2024 Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimas – didžiausias pasaulyje moksleivių (paauglių) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas pasaulyje, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių.

ESPAD tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 m. amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.

Lietuva šiame tarptautiniame tyrime dalyvauja jau nuo 1995 m., o nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 200 Lietuvos mokyklų. Taip pat pirmą kartą buvo atlikta papildoma savivaldybių lygmens rezultatų analizė.

Nors tarptautiniai tyrimo rezultatai bus paskelbti tik po metų,  tačiau jau galite susipažinti su Lietuvos rezultatais ir tyrimo nacionaline ataskaita, kuri patalpinta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento svetainėje.

Edukologijos doktorantams – išskirtinė galimybė studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose 

Sukaupti tarptautinių žinių, pažinti skirtingas kultūras, įgyvendinti ambicingas mokslo idėjas, pasisemti motyvacijos veikti – nuo šiol galimybe įgyti tarptautinės patirties studijuojant geriausiuose pasaulio universitetuose gali pasinaudoti ir edukologijos doktorantai. Jiems Valstybinis studijų fondas skirs paramą – daugiau nei 45 000 eurų per metus, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

Edukologijai – tarptautiniai iššūkiai

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentės Sandros Kairės, vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria edukologijos mokslas – visuomenės lūkestis, jog šios krypties moksliniai tyrimai atitiks švietimo praktikoje vykstančius procesus ir pokyčius, iš mokslininkų tikimasi greitų sprendimų švietimo iššūkiams spręsti, greitos reakcijos į tarptautinių organizacijų skelbiamas globalias tendencijas, kurios daro įtaką švietimui, efektyvių sprendimų ateities gebėjimams spręsti, susitelkimo ir į fundamentalius, ir į praktiką orientuotus mokslinius tyrimus, neretai pamirštant, jog edukologijos krypties moksliniai tyrimai imlūs laikui, finansavimui, o kartais juos stabdo biurokratinės procedūros. 

Valstybinio studijų fondo įgyvendinamą projektą „Edukologijos krypties doktorantūros stiprinimas“, kurio metu finansuojamos edukologijos krypties doktorantūros studijos geriausiuose pasaulio universitetuose, pašnekovė vertino teigiamai, esmine edukologijos doktorantūros studijų užsienyje pridėtine verte Lietuvos aukštosioms mokykloms įvardydama perspektyvių tyrėjų įsitraukimą į edukologijos tyrėjų bendruomenę bei edukologijos mokslinių tyrimų plėtros galimybes. 

„Geriausiuose pasaulio universitetuose edukologijos doktorantūros studijas baigusių absolventų patirtis gali neabejotinai stiprinti atliekamų edukologijos tyrimų tarptautiškumą ir tarptautinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų lauke, gali sudaryti galimybę Lietuvos ir užsienio aukštosioms mokykloms tarpusavyje dalytis patirtimi, o ateityje, galbūt, aktyviau inicijuoti bendrus tyrimus su užsienio universitetais“, – įsitikinusi pašnekovė. 

 Tikisi pokyčių edukologijoje 

Valstybinio studijų fondo Stipendijų ir finansinės paramos skyriaus vedėja Viktorija Girinskienė paaiškino, jog projektas „Edukologijos krypties doktorantūros stiprinimas“ – svarbus sprendžiant įsisenėjusias edukologijos mokslinių tyrimų kokybės ir tęstinumo problemas Lietuvoje: fragmentiškai atliekamus mokslinius tyrimus, nepakankamą tarptautinį pripažinimą, mokslininkų, orientuotų į bendrojo ugdymo problemas ir pedagogų rengimą, trūkumą, bei nepakankamą indėlį numatant švietimo politikos kryptis, mokymo programų modernizavimą. 

„Progresyvūs moksliniai tyrimai, inovacijos ir įžvalgos padėtų kurti šiuolaikišką ir efektyvią švietimo politiką bei praktiką Lietuvoje – šių pokyčių edukologijos doktorantūrai ypač reikia. Norėdamas gauti paramą, doktorantas turi būti pakviestas studijuoti į vieną iš 200 geriausių pasaulio universitetų arba jau studijuoti jame, tuomet kreiptis į Valstybinį studijų fondą dėl paramos – dalyvauti konkurse „Kitas 100“, – paaiškino V. Girinskienė. 

Įstojusiems į edukologijos doktorantūrą geriausiuose pasaulio universitetuose ir įsipareigojusiems baigus studijas grįžti dirbti į Lietuvą numatoma skirti daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus. Iki 2027 metų balandžio numatoma finansuoti 15 doktorantų studijas geriausiuose pasaulio universitetuose.

Remiasi tarptautinėmis tendencijomis

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doc. S. Kairės žodžiais, edukologijos studijos ir moksliniai tyrimai ir Lietuvoje šiuo metu išgyvena transformacijų laikotarpį. Pavyzdžiui, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institute išskirtos prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros temos atitinka pasaulines tendencijas – švietimo ir ugdymo kultūra darniai plėtrai, globalios ir lokalios švietimo politikos raida, ugdymo turinio kaita ir mokytojų rengimas.

 „Visos šios temos neabejotinai aktualios ne Lietuvoje, bet ir atitinka pasaulines tendencijas. Be šių temų pradedame vis aktyviau dirbti mokslinių tyrimų lygmenyje dirbtinio intelekto, įtraukties, lygybės, įvairovės švietime tematikose“, – paaiškino doc. S. Kairė. 

Studijas finansuoja ne vienerius metus 

Valstybinis studijų fondas skiria paramą studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose, organizuodamas konkursą „Kitas 100“, kuris vyksta nuo 2018 metų. Per septynerius metus studijuoti išvyko net 167 įvairių studijų krypčių bakalauro, magistro ir doktorantūros studentai. 

Edukologijos krypties doktorantai, norintys dalyvauti šiame konkurse, turi būti įstoję arba jau studijuojantys aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmųjų 200 geriausių pasaulio universitetų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings, QS World University Rankings, Academic Ranking of World Universities (ARWU)).

 Valstybinio studijų fondo informacija

Tarptautinė Edukologijos doktorantų žiemos mokykla Druskininkuose
Jau ketverius metus gruodžio pradžia Edukologijos mokslo kryptiems doktorantams tampa įsimintinu reiškiniu, nes Vilniaus universiteto bendruomenė rengia tęstinę, tarptautinę Edukologijos doktorantų žiemos mokyklą Druskininkuose. Gruodžio 4–7 d. doktorantų žiemos mokykloje buvo aptariami švietimo srityje atliekami jaunųjų mokslininkų tyrimai šiomis aktualiomis tematikomis: pedagogika, didaktika, mokytojų rengimas, formalusis ir neformalusis švietimas, aukštasis mokslas, švietimo technologijos, kompiuterinis mąstymas, STEM bei globalizacijos ir šiuolaikinių technologijų švietimo aspektai.

Dėka šių metų gausios 20-ies mokslininkų komandos, savo ekspertines įžvalgas pristatė profesoriai, lektoriai, konsultantai iš Lietuvos, Prancūzijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Vengrijos universitetų. Tiek pat, 20 komisijos atrinktų doktorantų, pateikusių šių dienų aktualijas tiriančių mokslinių tyrimų projektus, dirbo teminėse grupėse, pristatė stendinius pranešimus, dalyvavo diskusijose, kaip pagerinti mokslinių tyrimų projektų planus. Gilinosi į lektorių pranešimus, kėlė dileminius klausimus, dalyvavo intensyviose praktinėse sesijose apie tai, ką reiškia būti doktorantu savo šalyje, sėmėsi naujų įžvalgų ir idėjų apie doktorantūros tyrimus tolesniems apmąstymams. Šioje mokykloje dalyvavo ir Lietuvos Edukologijos mokslo kryptį atstovavo Mykolo Romerio universiteto doktorantės: Vilija Gerasimovičienė, Laimutė Kodienė, Miglė Parachnevičienė, Vilniaus universiteto doktorantės Karolina Levanaitė, Laura Kildė, Snieguolė Bagočienė, Adomas Kačiušis, Loreta Venslavičienė. Plačiau skaitykite : čia

Informaciją paruošė doktorantė Vilija Gerasimovičienė.

Maloniai kviečiame registruotis LETA 2025 metų narystei.  Būdami  LETA nariais galite  dalyvauti LETA tinklų veikloje, inicijuodami tyrimų projektus, skleisdami informaciją apie savo tyrimus LETA kanalais, darydami įtaką Lietuvos švietimo ir mokslo politikai bei praktikai. Primename, kad tapdami LETA nariais, tuo pačiu tampate ir Europos edukacinių tyrimų asociacijos EERA bei Pasaulio edukacinių tyrimų asociacijos WERA nariais.

LETA narystė yra metinė ir kasmet reikia užpildyti trumpą narystės formą LETA svetainėje https://lera.lt/naryste/ bei sumokėti narystės mokestį (visą reikalingą informaciją, sąskaitos numerį, mokėjimų išimtis ir kt. rasite pildydami narystės registracijos formą). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad galite priklausyti ne daugiau nei 3 tinklams, t.y. užpildydami registracijos formą pasirinkite ne daugiau trijų tinklų, nes priešingu atveju, vis tiek bus prašoma patikslinti pasirinkimą.

Narystės pažymėjimus galėsite atsisiųsti iš svetainės (instrukcija: čia), kai tik sistemoje pamatysime Jūsų atnaujintą narystės formą ir sumokėtą narystės mokestį. Jei kyla klausimų dėl registracijos, mokėjimų arba pažymėjimų – kreipkitės į LETA sekretorę dr. Sandritą Škėrienę ([email protected]) ir ji atsakys į visus rūpimus klausimus.

Taip pat norime Jus pakviesti užsisakyti naujienas, siunčiamas iš  LETA  https://lera.lt svetainės, jei dar to nepadarėte anksčiau. Užsisakę naujienlaiškius, pirmieji sužinote apie vykstančius LETA, EERA, WERA Edukacijos forumus, konferencijas, vasaros mokyklas ir kitus renginius. Visa, ką Jums reikia padaryti, tai Naujienų prenumeratos skiltyje https://lera.lt/, suvesti savo vardą ir el. paštą. Kai  tik bus patvirtinta Jūsų prenumerata, Jūs pradėsite gauti naujienas iš LETA svetainės. Jei nuspręsite atsisakyti naujienų, tai galėsite lengvai padaryti atsidarę naujieną savo el. pašte ir paspaudę atitinkamą nuorodą.

Jūsų asmens duomenis LETA atstovai tvarko vadovaudamiesi galiojančiais asmens duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais – 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu(ES) 2016/679 ((BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAĮ), LETA privatumo politika  ir kitais Asociacijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.

LETA prezidentė dr. Eglės Pranckūnienė

Sveikiname prof. dr. Joną Ruškų ir prof. dr. Mildą Ališauskienę gavus apdovanojimus už nuopelnus žmogaus teisių srityje.

Linkime sėkmės ir  geros kloties  einant pasirinktu keliu. 

Teisingumo ministerijos inicijuoti apdovanojimai „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje – 2024” yra skirti Tarptautinės žmogaus teisių dienos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo progos paminėjimui. 

Plačiau skaitykite: čia

2025 m. sausio 6 d. 14.00 val. kviečiame Meilės Lukšienės salėje klausytis pirmosios metų paskaitos, arba Lectio prima  „Logikos praeitis ir ateitis“. Ją skaitys Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys.

Profesorius dirba analitinės filosofijos tradicijoje, tyrinėja šiuolaikines sąmonės filosofijos, epistemologijos ir modalinės metafizikos problemas, svarbią vietą mokslinių interesų lauke užima logikos filosofija ir logikos istorija. Skelbia mokslo straipsnius ir reikšmingų tekstų vertimus. 2019–2020 metais vedė LRT Plius televizijos filosofinių pokalbių laidą „Brandūs pokalbiai“.

Logika – bendriausių taisyklingo samprotavimo principų ir normų analizės disciplina, susiformavusi antikinėje Graikijoje. Ilgainiui ji tapo glaudžiai susijusi su kone visuotiniais racionalumo standartais. Per daugiau nei du tūkstančius metų, kintant žinojimo ir jo perdavimo sistemoms, kito ir logikos turinys bei forma, taip pat keitėsi ir jos socialinė ir kultūrinė reikšmė.

Paskaitoje bus siekiama bendriausiais bruožais apžvelgti esminius logikos raidos momentus ir galimo jos tęsinio kontūrus, racionalumą, jo reikšmę žmogaus savivokai ir visuomeniškumui.

Paskaita skirta visai švietimo bendruomenei.

Paskaita bus skaitoma Meilės Lukšienės salėje, bus galimybė prisijungti nuotoliu.

Prisijungimo nuoroda: čia

Paskaitą taip pat bus galima stebėti ministerijos YouTube kanale: čia

.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skirtas finansavimas  LETA asociacijai pagal pateiktą paraišką (Sutarties Nr. S-ACO-24-27) buvo sėkmingai panaudotas. Ši parama LETAi padeda plėtoti tarptautinę veiklą, organizuoti mokslo renginius, kviestis pranešėjus iš užsienio universitetų, tobulinti LETA internetinę svetainę.

2024m. LMTLT skiriamą paramą LETA panaudojo Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA)  metiniam narystės mokesčiui sumokėti, informacinei LETA konferencijos sklaidai (LETA 2024 konferencijos vaizdo medžiagos paruošimui, sukarpymui, montavimui, formatavimui bei LETA 2024 konferencijos informacinių plakatų gamybai), kviestinės pranešėjos prof. dr. Olena Chepelyuk iš Chersono nacionalinio technikos universiteto (Ukraina) kelionės ir apgyvendinimo išlaidoms padengti. Taip pat  LETA  internetinės svetainės įrankių ir funkcionalumo atnaujinimui.

Dėkojame Lietuvos mokslo tarybai už paramą. Tikimės, kad ir ateity galėsime stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, organizuoti mokslo renginius, skleisti  informaciją apie LETA  veiklas ir atliepti LETA  bendruomenės poreikius.

EERA 2025 konferencija

Maloniai kviečiame registruotis į EERA 2025 konferenciją „Charting the Way Forward: Education, Research, Potentials and Perspectives“, kuri vyks 2025 m. rugsėjo  mėn. Serbijoje, Belgrade. Belgrado universitete. Pradedančiųjų tyrėjų konferencija 2025  (angl. ERC) vyks 2025 m. rugsėjo 8 d., o pagrindinė EERA konferencija  prasidės  vyks  2025 m. rugsėjo 9 d. – 2025 m. rugsėjo 12 d.
ERC ir EERA 2025 vyks kontaktiniu būdu,  Belgrado universitete, Serbijoje.
Paraiškų  pateikimo laikas:  2024 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. sausio 31 d . Pavėluotai pateiktos paraiškos nepriimamos.

Plačiau skaitykite:
EERA oficialiame puslapyje: čia
Prisegtuke: čia

 Maloniai kviečiame peržiūrėti LETA 2024 konferencijos ,,Švietimo neapibrėžtumas ir komunikacijos iššūkiai: praeities ir ateities sankirta” konferencijos įrašus ir nuotraukas.

Konferencijos įrašus rasite: čia 

Konferencijos nuotraukas rasite: čia

Filmavimą ir fotografavimą  finansavo ir vykdė Vilniaus Tech universiteto, Kūrybinių industrijų fakulteto bendruomenė.

Vaizdo medžiagos apdorojimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ACO-24-27

2024-11-21 įvyko XXXVI Edukacijos forumas „Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“. Prof. dr. V. Tūtlys (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedros profesorius, Edukologijos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas). pristatė pranešimą ,,Gebėjimų paklausos ir pasiūlos atitiktis Lietuvoje ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: prielaidos tvariai užimtumo ir gebėjimų formavimo plėtrai?“, dr. Lina Vaitkutė (Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto mokslo darbuotoja) skaitė pranešimą „Profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai ir  jų probleminiai laukai“, o dr. Albinas Kalvaitis (nepriklausomas tyrėjas) skaitė pranešimą „Pagal tęstinio profesinio mokymo programasdirbančių profesijos mokytojų kompetencijos ir galimybė šias kompetencijas tobulinti“. 

Diskusijose dalyvavo  dr. Donatas Bakšys (Panevėžio mokymo centro direktorius), dr. Alicija Ramanauskaitė (Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras), doc. dr. Rita Mičiulienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras), N. Pileičikienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė). Forumą moderavo prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė); dr. Nora Pileičikienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė). Visą forumo  įrašą galima peržiūrėti: čia.

2024-11-20 d. įvyko Edukacijos forumas ,,Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“. Pranešimą ,,Vaikų kūrybiškumo ugdymas taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėje mokykloje“  skaitė  Kristina Saveljeva (vadovė prof. dr. Rasa Braslauskienė, Klaipėdos universitetas). Pranešimą ,,Trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymas taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis“ skaitė Guostė Streikutė (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas). Pranešimą ,,Laiko juostos užduočių taikymas mokant suprasti istorinį laiką 3 klasėje“ skaitė Otilija Ožalaitė (vadovė doc. dr. Aušra Žemgulienė).

Diskusijoje dalyvavo Jurgita Blažienė (Vilniaus Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadovė, pradinių klasių mokytoja-ekspertė), Irma Dobrovolskienė (Vilnius Medeinos pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja-ekspertė), dr. Rasa Kulevičienė (Klaipėdos valstybinės kolegijos vyresnioji lektorė), Raimonda Petkūnienė (Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja-ekspertė, edukologijos magistrė), Darius Savickas (pagrindinės mokyklos Taškius pradinių klasių mokytojas, darželio Taškius padalinio vadovas, Švietimo lyderystės programos verslo vadybos magistras), Nadia Venskuvienė (Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto lektorė, edukologijos magistrė), Linas Vilčinskas (Kėdainių Senamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojas-metodininkas). Forumą moderavo prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (LETA valdybos narė). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti: čia

Konferencijos probleminės sritys

Pedagogų ugdymas(is) ir profesinis augimas

Siekiant stiprinti pedagogo profesijos prestižą, išryškėja mokslinių diskusijų apie pedagogų ugdymo(si) patirtį, kaitą ir perspektyvas aktualumas. Nauji iššūkiai pedagogams suponuoja jų nuolatinio mokymosi, lyderystės, kompetencijų tobulinimo(si) poreikį. Tampa svarbu analizuoti pedagogų profesinio augimo raišką ir jų gerovę skatinančius veiksnius. Sparčios visuomenės kaitos sąlygomis tikslinga diskutuoti apie pedagogų ugdymo(si) tendencijas, leidžiančias kurti tarpdisciplininėmis mokymo ir mokymosi organizavimo nuostatomis pagrįstą ugdymo(si) procesą, skatinti visų jo dalyvių bendradarbiavimą ir bendrakūrą, diegti skaitmeninį ugdymo turinį, galimybes kurti universalaus dizaino mokymuisi aplinką.

Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo iššūkiai rengiant mokytojus ir švietimo pagalbos specialistus

Įsigaliojus 2024 m. rugsėjo 1 d. LR Švietimo įstatymo pakeitimams ir papildymams, numatoma, kad kiekvienam vaikui sudaromos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais. Mūsų šalies švietimo sistema grindžiama įtraukties principu, kuomet sudaromos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės. Didėjant mokinių įvairovei ir įgyvendinant kokybiško švietimo užtikrinimo kiekvienam besimokančiajam tikslus, svarbu analizuoti, kokių kompetencijų reikia mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams įtraukiojo ugdymo kontekste, bendradarbiaujant bei teikiant personalizuotą pagalbą, orientuotą į kiekvieno besimokančiojo sėkmę ir prasmingą dalyvavimą ugdymosi procese.

Pedagogų ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas(is)

Mokytojų ugdytojų profesionalumas yra pripažįstamas kaip svarbiausias mokytojų bendruomenės kokybės užtikrinimo veiksnys, todėl svarbu analizuoti mokytojų ugdytojų vertybines nuostatas, darbo su studentais strategijas, pasiekimų vertinimo metodus ir pan. Tikslinga dalytis gerąja patirtimi apie tyrimais grįstų studijų vykdymą. Diskutuoti apie tai, kaip užtikrinamas studijų programos turinio personalizavimas, kaip atsižvelgiama į studentų amžių, gyvenimo patirtį, socialinę, kultūrinę, kalbinę aplinką ar negalią. Taigi mokytojų rengėjai, norėdami įvertinti turimas studentų kompetencijas ir siekdami numatyti, kuriose srityse studentams  reikėtų patobulėti, turėtų patys jausti nuolatinį poreikį tobulėti, įgyti šiuolaikinių kompetencijų.

Svarbiausia data: registracija į konferenciją iki 2024-11-22

Registracijos nuoroda: čia

Konferencijos kalbos: Lietuvių, anglų (plenariniai pranešimai verčiami į lietuvių arba anglų kalbą, taip pat ir į lietuvių gestų kalbą)

Konferencijos vieta: Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (Vytauto g. 84, Šiauliai, 205 a.)

Konferencijos dalyvio pažymėjimai: Konferencijos dalyviams bus išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai

Konferencijos dalyvio mokestis: Dalyvavimas su pranešimu – 20 Eur. Dalyvavimas be pranešimo – 15 Eur.

Platesnę informaciją rasite: čia

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos informacija

2025 m. pavasario mokymai įvairiomis akademinės etikos temomis

Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) kviečia į mokymų ciklą „Etiniai galvosūkiai ir jų sprendimo būdai“.

 2025-04-18 – „Autorystės labirintai“
Mokymų metu įgysite praktinių žinių apie etiškos autorystės taikymo principus, sužinosite, kaip atpažinti neetišką autorystę ir ką daryti ją atpažinus.

 2025-05-16 – „Interesų konfliktų valdymas mokslinėje veikloje. Kokybinių mokslinių tyrimų duomenų nuasmeninimas“

Šiuose mokymuose bus pristatyta interesų konfliktų valdymo praktika atliekant mokslinius tyrimus ir skelbiant jų rezultatus.

XXXVI EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“

Maloniai primename, kad jau rytoj, 2024-11-21 vyks Edukacijos forumas „Profesinis mokymas kaip edukacinių tyrimų laukas“ . Kviečiame dalyvauti profesinio mokymo įstaigų pedagogus:  profesinio mokymo praktikus – vadovus, mokytojus, profesijos mokytojus, administracijų atstovus; profesinio mokymo politikos formuotojus; pedagoginių programų studentus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, besidominčius profesinio mokymo srities tyrimais.

Programa 

Diskusijoje dalyvauja:

dr. Agnė Kudarauskienė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
dr. Donatas Bakšys, Panevėžio mokymo centro direktorius;
dr. Alicija Ramanauskaitė, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras;
doc. dr. Rita Mičiulienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.

Apie pranešėjus ir jų pranešimus

***

prof. dr. Vidmantas Tūtlys, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedros profesorius, Edukologijos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.  Tyrimų sritys:   pirminio ir tęstinio profesinio rengimo politika bei organizavimas; nacionalinės kvalifikacijų sistemos ir jų plėtra;  žmogiškųjų išteklių vystymas ir mokymasis visą gyvenimą. Beveik 100 publikacijų autorius ir bendraautorius.

Pranešimo „Gebėjimų paklausos ir pasiūlos atitiktis Lietuvoje ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas: prielaidos tvariai užimtumo ir gebėjimų formavimo plėtrai?“ dėmesio centre – tvarių sprendimų paieška, siekiant spręsti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikčių ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas. Remiantis kritine dokumentų analize, interviu su politikos įgyvendinimo institucijų, įmonių, darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo įstaigų atstovais, analizuojama darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemos penkiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose: tarptautinių pervežimų automobiliais, statybos, inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo, informacinių technologijų, sveikatos apsaugos. Ieškoma problemų sprendimo, įvertinant ekonomikos, švietimo ir užimtumo politikos perspektyvas, įmonių, sektorinių organizacijų, socialinių partnerių bei profesinio rengimo įstaigų pasirinkimus.

(Tyrimas vykdomas ES Horizon Europe projekto SKILL PARTNERSHIPS FOR SUSTAINABLE AND JUST MIGRATION PATTERNS (SKILLS4JUSTICE) HORIZON-CL2-2023-TRANSFORMATIONS-01-03 Nr. 101132435 pagrindu)

***

dr. Lina Vaitkutė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Kvalifikacijų formavimo skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Lietuvos kvalifikacijų sistemos ir profesinio mokymo iniciatyvų apžvalgų Europos profesinio mokymo plėtros centrui (Cedefop) autorė ir bendraautorė. Mokslinių interesų sritys: profesinio mokymo transformacija, kvalifikacijų ir kompetencijų sandaros, kvalifikacijų formavimas, curriculum studijos.

Pranešime „Profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai ir jų probleminiai laukai“ atskleidžiama kompetencijomis grindžiamo profesinio mokymo turinio įveiklinimo realybė ir  mokymo turinio įveiklinimo praktika. Pritaikius kokybinę tyrimo prieigą, išryškinama profesinio mokymo praktikų perspektyva ir jų iššūkiai prisidedant prie mokinių kompetencijų ugdymo ir įgūdžių formavimo. Pranešime aptariami profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesai bei probleminiai laukai, perėjus prie modulinio mokymo, pateikiamos rekomendacijos profesijos mokytojų praktikai ir profesiniam tobulėjimui.

***

dr. Albinas Kalvaitis, nepriklausomas tyrėjas. Tyrimų sritys: įvairių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo bei profesinio mokymo problemų tyrimai. Mokslinių interesų sritys: švietimo sociologija, švietimo vadyba.

Pranešime „Pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kompetencijos ir galimybė šias kompetencijas tobulinti“, vadovaujantis Pedagogų registro informacija, pateikiamas profesinio mokymo įstaigose dirbančių profesijos mokytojų „paveikslas“; aptariamas pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kompetencijų lygis ir šių kompetencijų vertinimo vieta bendrame tęstinio profesinio mokymo vertinime; nagrinėjami pagal tęstinio profesinio mokymo programas dirbančių profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai. Pranešimo pagrindu tapo 2024 m. atliktų tyrimų rezultatai:

• pagal tęstinio profesinio mokymo programas besimokančių mokinių, juos mokančių profesijos mokytojų ir PMĮ vadovų apklausa;
• nacionalinių profesinio mokymo metodinių komisijų narių apklausa.

XXXVI Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, LETA  Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo vadovė.

Nariai:  doc. dr. Rita Mičiulienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedra; Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras;

dr. Lina Vaitkutė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras; Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų institutas;
dr. Nora Pileičikienė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras;
dr. Alicija Ramanauskaitė, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras; LETA Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklo komitetas.

 Informacija pasiteirauti:

[email protected]

[email protected]

Forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“

Š.m. gruodžio 4 d., trečiadienį, Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28, Senato salė, Kaunas) vyks forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“. 

Forumu siekiama pristatyti šių metų pradžioje priimtas UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gaires, paskatinti dialogą apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, įsivardinti reikalingas šios srities vystymo kryptis. Patirtimis ir įžvalgomis dalinsis politikos formuotojai, mokslininkai ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai.

Registracija : čia

Konferencijos programa: čia