Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelė neturėtų tapti riba, už kurios daliai mokinių užveriama galimybė tęsti mokymąsi ir augti pagal savo galimybes. Lietuvos edukologijos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad valstybės ateičiai pavojų kelia ne minimalaus slenksčio atsisakymas, o nelanksti švietimo sistema, kuri ne visiems vaikams laiku suteikia reikiamą pagalbą, nesudaro sąlygų patirti mokymosi sėkmę ir per menkai vertina individualią pažangą. Dešimt metų mokykloje praleidęs mokinys, nepasiekęs nustatyto slenksčio, neturėtų būti paliekamas su nesėkmės ir atstūmimo patirtimi. Priešingai – švietimo politikos formuotojai, praktikai ir tyrėjai turėtų ieškoti priežasčių, kodėl daliai vaikų nepavyksta pasiekti laukiamų rezultatų, ir kurti tokias pagalbos bei vertinimo priemones, kurios leistų kiekvienam mokiniui maksimaliai atskleisti savo gebėjimus. Todėl kviečiame stiprinti ugdymo prieinamumą, plėsti švietimo pagalbą visiems mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams, sąžiningiau vertinti mokyklų darbą ir pripažinti individualią mokinių pažangą. Lietuvos mokiniams reikia ne kartelės, kuri atskiria, o sistemos, kuri padeda mokytis, bręsti ir prisidėti prie valstybės ateities kūrimo.
Visą tekstą skaityti galite čia.