Sveikiname naują daktarę Ievą Grigienę sėkmingai apgynus disertaciją „Tėvų įgalinimas įsitraukti į vaikų, patiriančių kalbos sunkumų, kalbos ugdymą“ ir įgijus socialinių mokslų srities edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Alvyra Galkienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007).
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Daktaro disertacijoje tyrinėjamas tėvų įgalinimas įsitraukti į vaikų, patiriančių kalbos sunkumų, kalbos ugdymą. Tyrimas grindžiamas Vygotskio (1978) socialinio-kultūrinio konstruktyvizmo paradigma, kuri leidžia vertinti vaiko kalbos raidą kaip aktyvią sociokultūrinę sąveiką su tėvais, kurios metu vaikas, veikiamas tėvų, priima kalbinius modelius. Tyrimo modelis remiasi Zimmermano (1995) psichologinio įgalinimo teorija, pabrėžiančia asmens įgalinimui reikšmingus veiksnius: intraasmeninį, sąveikos ir elgsenos, bei Ryan ir Deci (2000, 1985) apsisprendimo teorija, grindžiančia motyvaciją ir apsisprendimą įsitraukti į veiklas per autonomijos, ryšių ir kompetencijos poreikių tenkinimą. Tyrimu siekta nustatyti ir pagrįsti tėvų įgalinimo veiksnius. Empirinis tyrimas atliktas taikant mišrių metodų tyrimo konvergentinį lygiagretųjį dizainą, suderinant kiekybinius ir kokybinius tyrimo duomenis. Disertacinis tyrimas atskleidžia, kad tėvų įgalinimo procese tėvai iš pasyvių pagalbos gavėjų tampa aktyviais, kompetentingais ir gebančiais savarankiškai priimti sprendimus ugdytojais. Nustatyta, kad sėkmingą tėvų įsitraukimą ugdyti savo vaikų kalbą prognozuoja tokie veiksniai kaip: sistemingo darbo elgsena, sąmoningas priemonių naudojimas, saviveiksmingumas, kritinis sąmoningumas bei kompetenciją didinantis bendradarbiavimas su logopedu. Disertacinio tyrimo metu sukurtas konceptualus tėvų įgalinimo dalyvauti vaikų, patiriančių kalbos sunkumų, ugdyme modelis, galintis padėti specialistams atpažinti tėvus motyvuojančius ugdyti savo vaikų kalbą kriterijus bei lydėti tėvus jų įsitraukimo procese nuo pasimetimo ir priklausomybės nuo specialisto iki autonomiškos kryptingos veiklos įgyvendinimo. Tyrimo rezultatai empiriškai pagrindžia būtinybę logopedinėje praktikoje pereiti nuo ekspertinio bendravimo su tėvais prie realios partnerystės, akcentuojant ne tik ugdymo būdų perdavimą, bet ir tėvų psichologinį įgalinimą, suformuojant tvarią jų kompetenciją ir motyvuotą apsisprendimą būti kompetentingais savo vaiko kalbos ugdytojais.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkė: prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007);
prof. dr. Mhairi C Beaton (Lydso Beketo universitetas (Leeds Beckett University), socialiniai mokslai, edukologija S 007);
prof. dr. Ona Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, edukologija S 007);
doc. dr. Lina Miltenienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007);
doc. dr. Agnė Šimkienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007).
