Sveikiname naują daktarą Irmantą Adomaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Ugdomosios sąveikos paveikumas kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi virtualioje mokymosi aplinkoje (Edukologija (S 007) (mokslinio darbo vadovai – 2019-2021 doc. dr. Elena Trapulė, 2022-2023 prof. dr. Aušra Rutkienė, mokslinis konsultantas – prof. Erno Lehtinen) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti:
Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.
Žemiau pateikiame disertacijos trumpą anotaciją.
Mokymąsi, grindžiamą aktyvia ugdomąja sąveika, galima laikyti išskirtiniu mokymo(si) modeliu, ugdant mokinių kognityvinius ir socialinius gebėjimus bei siekiant gilaus ir prasmingo mokymosi tiek kontaktinio, tiek ir mokymosi virtualioje mokymosi aplinkoje (VMA) metu. Pastarojo dešimtmečio tyrimuose, susijusiuose su ugdomąja sąveika VMA, tyrėjai didžiausią dėmesį skiria kognityviniams arba socialiniams gebėjimams, taip pat skaitmeninių įrankių įvairovei ir jų taikymui VMA. Tačiau išsamesnių tyrimų, orientuotų į ugdymo strategijų arba modelių taikymą VMA, analizuotuose 2010–2023 metų straipsniuose yra labai nedaug, o ir pats tyrinėjimų laukas apima ne profesionalias VMA, bet aplinkas, kuriose dažniausiai apsiribojama tik bendravimu ir bendradarbiavimu socialiniuose tinkluose. Kitaip tariant, trūksta žinių apie ugdomosios sąveikos formas ir jų paveikumą mokinių gebėjimams mokantis VMA.
Tyrimo tikslas – atskleisti, kaip ugdomoji sąveika veikia mokinių socialinių, kognityvinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymą virtualioje mokymosi aplinkoje, taikant probleminį mokymąsi fizikos pamokose.
Siekiant atskleisti ugdomosios sąveikos paveikumą mokinių kognityviniams, socialiniams ir skaitmeniniams gebėjimams taikant probleminį mokymąsi VMA, remiamasi socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo pagrindinėmis idėjomis. Tyrime pasirinkta taikyti nuoseklų aiškinamąjį mišrios prieigos tyrimo dizainą. Kiekybinė prieiga taikoma siekiant įvertinti mokinių socialinius, kognityvinius ir skaitmeninius gebėjimus, prieš pradedant tyrimą, ir tyrimą pabaigus. Kokybinė prieiga pasirinkta siekiant išsiaiškinti, kokia ugdomoji sąveika skatina mokinius veikti VMA, kokios užduotys arba pateiktos probleminės situacijos skatina mokinius įsitraukti į aktyvią sąveiką, kokia ugdomoji sąveika būdinga mokiniams sprendžiant pateiktas problemas VMA. Disertaciniame veiklos tyrime dalyvavo I–II gimnazinių klasių mokiniai (n = 41).
Rezultatai atskleidė, ugdomoji sąveika, taikant probleminio mokymosi strategiją VMA, pastarojo dešimtmečio tyrimuose nėra prioritetinė tyrinėjimų sritis. Socialinio konstruktyvizmo ir konektyvizmo idėjomis grindžiamas ugdymo turinys VMA formuoja naują požiūrį į mokymą ir mokymąsi – jo ašimi tampa ugdomoji sąveika, kuriai būtinas „socialinis buvimas“ įgyvendinant pažintines veiklas VMA. Ugdomosios sąveikos ir probleminio mokymosi strategijos dermė VMA yra vienas iš esminių aspektų siekiant išlaisvinti mokinių mąstymą, skatinti pažinimą ir norą mokytis kartu, didinti mokinių motyvaciją ir gerinti akademinius mokinių pasiekimus. Remiantis atliktu vertinimu galima teigti, kad ugdomoji sąveika taikant probleminio mokymosi strategiją VMA turi teigiamą ir statistiškai reikšmingą poveikį mokinių kognityvinių, socialinių ir skaitmeninių gebėjimų ugdymui.
Disertacijos gynimo taryba: