Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarą Jogailą Vaitekaitį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,STEM ugdymas Lietuvoje: posthumanizmo perspektyva”(Edukologija (S 007), mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti  Vilniaus universiteto, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją: 

Disertacijoje teigiama, kad STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics) ugdymas yra potencialus edukacinis atsakas antropoceno eros iššūkiams. Darbe keliamas tikslas – išanalizuoti STEM ugdymo filosofines bei ideologines prielaidas antropoceno kontekste ir identifikuoti posthumanistines jo rekonceptualizavimo galimybes Lietuvoje. Atskleista, jog dominuojantis instrumentalistinis STEM ugdymo diskursas diktuoja atitinkamą gamtamokslinio raštingumo sampratos interpretavimą ir vertinimą besiremiantį pozityvistinėmis, ontologinėmis ir epistemologinėmis nuostatomis. Disertacijoje įrodinėjamama, kad ugdymo filosofijos diskurse posthumanistinėmis vadintinos idėjos yra aktualios STEM ugdymui. Tarp siūlomų idėjų minėtina kitokia žmogaus samprata; binarinės objekto/subjekto logikos kvestionavimas bei feminizmo, post-kolonializmo, anti-rasizmo teorijos. Daugiapakopės STEAM ugdymo ekspertų (n=45) apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje sutinkamos keturios STEAM konceptualizacijos: 1) Transhumanistinis STEM+A; 2) Posthumanistinis STEAM; 3) Kapitaloceno STEM+A; 4) Plantacioceno STEM. Disertacijoje teigiama, jog antroji ekspertų suformuluota transdisciplininė, post-normalaus mokslo STEAM konceptualizacija vadintina posthumanistine ir įgalina vystyti ne tik techno-mokslinius, inžinerinius antropoceno sprendinius, bet ir keisti jos fundamentalias prielaidas. Posthumanistinis STEAM kvestionuoja tiek disciplinų ribas, tiek žmogocentrizmą, tiek asimetriškus galios santykius reprodukuojančias sistemas, tame tarpe ir pačius gamtamokslius dalykus.

Disertacijos gynimo taryba:

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. įvyko Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“.

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. įvyko Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“. Pagrindinį pranešimą tuo pačiu pavadinimu skaitė dr. Rūta Petkutė (Kauno technologijos universiteto mokslo darbuotoja). Diskusijoje dalyvavo dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universiteto profesorius), dr. Ainius Lašas (KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas), dr. Liutauras Kraniauskas (Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys).

Diskusiją apibendrino ir forumą moderavo  prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė, profesorė) ir dr. Romas Prakapas (Mykolo Romerio universiteto profesorius). Visą forumo įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=WCjMF33bnAI

Sveikiname naują daktarę  Ireną Raudienę  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarę Ireną Raudienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Natalija Mažeikienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj. 

Disertacijoje siekiama analizuoti pasiekimų vertinimo situaciją Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Remiantis tyrėjų įžvalgomis, vertinimas mokyklose dažnai suvokiamas kaip būdas nustatyti mokinių atliktų darbų vertę, išreikštą balais ar pažymiais, tačiau neišnaudojamas vertinimo potencialas siekiant padėti mokiniams geriau mokytis, ne visuomet atliepiami mokinių individualūs polinkiai ir poreikiai bei vertinama pagal vieną standartą. Disertacijoje siekiama pagrįsti prielaidą, kad vertinimo praktika priklauso ne tik nuo konkretaus mokytojo (-os) kompetencijos, bet yra ir mokyklos kultūros išraiška, kuri formuojasi bendruomenės narių kasdienių sąveikų pagrindu. 

Remiantis reikšmingiausiomis XX amžiaus mokymosi teorijomis bei kritine ir kultūros teorijomis, vertinimas darbe analizuojamas kaip pedagoginė praktika ir kaip mokyklos kultūros bei švietimo politikos elementas. Atliekant empirinį tyrimą, vadovautasi Carspeckeno (1996) kritine etnografine metodologija, kuri remiasi kritine teorija, antropologija, pragmatizmo, fenomenologijos ir Habermaso komunikacinio veiksmo teorijomis. Daugiau nei vienus metus vykdytas kritinis etnografinis tyrimas atskleidžia, kad vertinimo praktika mokykloje priklauso nuo mokytojų įsitikinimų apie vertinimo prasmę, kuri formuojasi mokinių ir mokytojų tarpusavio sąveikų metu ir, kaip atskleidė tyrimas, yra veikiama konkurencinės aplinkos spaudimo mokyklai atitikti neoliberalios ideologijos diktuojamus reikalavimus „gerai“ mokyklai.

Disertacijos gynimo taryba:

Sveikiname naują daktarą Giorgi  Kobakhidze  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją. 

Sveikiname naują daktarą Giorgi  Kobakhidze  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją ,,II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinio raštingumo ugdymas: Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrių mokyklų atvejai” (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovė – prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Kultūrinis raštingumas yra daugialypė ir nevienareikšmiškai apibrėžiama samprata. Disertacijos teorinėje dalyje atskleistas kultūrinio raštingumo aktualumas globaliame pasaulyje ir apžvelgta kultūrinio raštingumo teorinė plėtotė bei pateikta tyrėjo hipotezė apie kultūrinio raštingumo ugdymo proceso ypatumus daugiakultūrėje mokykloje. Mokslinio tyrimo metodologijos dalyje pristatomos neopozityvistinės ir socialinio konstruktyvizmo teorinės prieigos, pateikta taikyta atvejų analizės tyrimo strategija ir aprašyta tyrimo eiga bei pasirinktų šalių (Lietuvos ir Sakartvelo) atvejų panašumai. Mokslinio tyrimo rezultatų dalyje pateikti Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūrėse mokyklose vykdytų empirinių tyrimų duomenys, pagal kultūrinio raštingumo tyrimo parametrus išanalizuoti abiejų šalių atvejai. Tyrimo diskusijos dalyje aptariami kultūrinio raštingumo sampratos ypatumai ir analizuojami atvejų pasikartojimai. Disertacijos pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos, kaip galima ugdyti II, III ir IV gimnazijos klasių mokinių kultūrinį raštingumą daugiakultūrėje mokykloje.

Disertacijos gynimo taryba:

XXV Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“

2023 m. birželio 20 d. 15.00–17.00 val. vyks Edukacijos forumas „Neoliberalios aukštojo mokslo politikos ironiškieji paradoksai“.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs aukštojo mokslo klausimai.

Apie pranešėją

Dr. Rūta Petkutė yra Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslininkė. Dr. Petkutė 2022 metais Talino universitete apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją “The Instrumentalisation of Academic Lifeworlds, Knowledge, and Education: Lithuanian Academics’ Responses to the European Higher Education Policy of Curriculum Restructuring” (liet. „Akademinio gyvenamojo pasaulio, žinių ir švietimo instrumentalizacija: Lietuvos akademikų požiūris į Europinę aukštojo mokslo studijų programų pertvarkos politiką”).

Disertacijoje siekiama suprasti, kaip Lietuvos universitetų akademikai suvokia ir priima Europos Sąjungos lygmenyje žinių ekonomikos politikos ir Bolonijos proceso rėmuose inicijuotas neoliberalias aukštojo mokslo reformas. Pasitelkiant kokybinę gyvenimo naratyvo tyrimų metodologiją, su antropologiniu atidumu detalei, atveriami Lietuvos akademikų gyvenamieji pasauliai ir aukštojo mokslo kaitos išgyvenimai, jų neatsiejant nuo platesnio socio-istorinio konteksto.

Disertacijoje atskleidžiama egzistuojanti įtampa tarp aukštojo mokslo politikos ir praktikos bei giluminės šios įtampos priežastys. Viena iš atsikartojančių  teminių gijų, išryškėjusių akademikų naratyvuose, yra brėžiama paralelė tarp šiuolaikinės, vadinamosios progresyvios Europos Sąjungos lygmenyje inicijuotos, į rinkos poreikius orientuotos aukštojo mokslo politikos krypties ir ankstesnio sovietinio politinio režimo. Akademikų akyse šie abu politiniai modeliai, nepaisant tam tikrų skirtumų, turi panašų technokratinį požiūrį į aukštąjį mokslą, žinias ir žmogų.  Dr. R. Petkutės daktaro disertacija Talino universitete buvo pripažinta išskirtine disertacija (Cum Laude) socialinių mokslų srityje, o Lietuvoje šiemet buvo nominuota „Geriausių disertacijų, apgintų užsienio mokslo ir studijų institucijose, konkursui“.
Atsispirdama nuo doktorantūros empirinio tyrimo rezultatų, dr. Rūta Petkutė 2022-2023 metais atliko podoktorantūros tyrinėjimus Jeilio universitete Amerikoje. Šiuo metu kartu su britų švietimo sociologu profesoriumi Ivor Goodson  ji rašo knygą „Exchanging Tyrannies: Paradoxes of Neoliberal Politics in a Post-Communist Society“ (liet. „Besikeičiančios tironijos: neoliberalios politikos paradoksai pokomunistinėje visuomenėje”). Tai yra tarpdisciplinis mokslinis darbas, apjungiantis aukštojo mokslo sociologijos, politikos mokslų, politinės antropologijos ir idėjų istorijos disciplinas. Pasitelkiant konceptualią, istorinę ir empirinę analizę, jame toliau gilinamasi į minėtą ironiškąją paralelę tarp neoliberaliojo ir sovietinio politinių režimų, atskleidžiant, jog šie du iš pirmo žvilgsnio ideologiškai vienas kitam prieštaringi politiniai modeliai egzistencinėje ar praktinėje politikos plotmėje skleidžiasi panašiomis neliberaliomis tendencijomis. Darbas turi tarptautinį aktualumą, nes pokomunistinės Lietuvos akademinis kontekstas yra pasitelkiamas minėtam panašumų paradoksui atverti. Knyga nesiekia paneigti Vakarų demokratijų, bet yra kvietimas savirefleksijai ir atvirai intelektualinei diskusijai. Užuot laikydami šiuo metu vakarietiškame, demokratiniame pasaulyje vyraujančias neoliberalias politinių reformų kryptis savaime suprantamu, nekvestionuojamu dalyku,  knygos autoriai kviečia permąstyti  šių reformų silpnybes bei tai, kokios laisvės ir demokratijos formų norėtume siekti ateityje.  Edukacijos forumo pranešime autorė pasidalins savo tarpdisciplininių tyrinėjimų atradimais.

Atviri švietimo duomenys – ir mokslui, ir ugdymo praktikai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXV edukacijos forumą. Šįkart jo dalyviai nagrinėjo aktualią, bet švietimo bendruomenės retai aptarinėjamą švietimo duomenų naudojimo temą. Forumo dalyvius – ugdymo mokslų specialistus, tyrėjus, švietimo ir mokslo institucijų atstovus, švietimo politikos formuotojus, duomenų administravimo ir analizavimo specialistus – į diskusiją pakvietė forumo tema „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“.

Įžanginį žodį forumo dalyviams tarusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja dr. Asta Ranonytė trumpai pristatė svarbiausius šio edukacijos forumo klausimus. „Ar mes visi, dirbantys švietimo tyrimų lauke, žinome, kokie informaciniai vienetai, duomenys, jų masyvai yra kaupiami, saugomi? Kur jie prieinami?”. Pagrindinį forumo pranešimą „NŠA duomenys ir jų naudojimo galimybės“ perskaitė NŠA Infrastruktūros plėtros departamento direktorius Eduardas Daujotis ir NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis.
Diskusijoje dalyvavo ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėjas Rimantas Žylius, Lietuvos sporto universiteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas, VILNIUS TECH profesorius dr. Aleksei Iurasov, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Agnė Brandišauskienė, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupės vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja profesorė dr. Audronė Jakaitienė.
Forumą apibendrinusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja profesorė dr. Loreta Žadeikaitė savo ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentės profesorės dr. Liudmilos Rupšienės vardu padėkojo forumo iniciatoriams, organizatoriams, pranešėjams ir diskusijos dalyviams.

Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/atviri-svietimo-duomenys-ir-mokslui-ir-ugdymo-praktikai/

Sveikiname naują daktarę Jelizavetą Tumlovskają sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės vertinimas: tarp kontrolės ir laisvės (Edukologija (S 007), mokslinio darbo  vadovai – prof. dr. Dalia Survutaitė (2018-2019) ir prof. dr. Jonas Ruškus (2019-2023)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.

  Žemiau pateikiame trumpą disertacijos  anotaciją:

Disertacijoje pateikiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų dualaus įsivertinimo ir išorinio vertinimo mechanizmo kritinė analizė.
Teorinėje dalyje remiantis Sartre (2000), Kito Žvilgsnio bei Foucault (1998, 2005) Panoptikumo ir Valdysenos filosofiniais konceptais analizuojama bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo ontologinė prigimtis. Mokyklų vertinimo mechanizmas nagrinėjamas iš filosofijos ir iš vadybos mokslų pozicijų. Teorinė analizė atskleidė požiūrių į vertinimo mechanizmą prieštarą –iš filosofijos pozicijos, vertinimas yra galių santykiu pagrįstas kontrolės įrankis, negalintis skatinti laisvės. Vadybos požiūriu, jis yra būtina kokybės užtikrinimo prielaida.
Metodologijos dalyje pristatoma kompleksinė tyrimo strategija, įvardijamas ir pagrindžiamas tyrimo strategijos pasirinkimas, aptariami tyrimo imties sudarymo ir tyrimo dalyvių atrankos principai, tyrimo procesas; supažindinama su tyrimo rezultatų kokybės užtikrinimu, aptariama tyrimo etika ir įvardijami tyrimo ribotumai. Pristatomi ir pagrindžiami tyrimo duomenų analizės būdai.
Empirinis tyrimas atskleidė gana pozityvią tyrimo dalyvių nuomonę į vertinimo idėją, vertinimo kaip vadybos ciklo dalies reikalingumą, vertinimo mechanizmo poveikį vertybinių principų atpažinimui praktikoje. Tačiau tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė platų, su vertinimo įgyvendinimu ir jo išgyvenimu susijusių, problemų spektrą. Vertinimo procedūros neskatina mokyklų pedagogų dirbti savarankiškai ir kūrybiškai, priešingai – jie jaučiasi spraudžiami į biurokratinius reglamentus ir mokyklų vertinimą traktuoja kaip nerimą keliantį, mokytojo ir mokyklos kūrybiškumą ir laisvę žlugdantį, biurokratinės kontrolės mechanizmą.
Tyrimo rezultatai suponuoja išvadą, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vertinimas turėtų keistis, suteikiant įgaliojimus mokyklos bendruomenei, stiprinant įsivertinimo praktiką ir kultūrą. Disertacijoje pateikiami sisteminis ir mokyklos vertinimo kaitos modeliai, kurie galėtų tapti alternatyva dabartiniam mokyklų vertinimo mechanizmui. Tyrimo rezultatų pagrindu pateikiamos rekomendacijos vertinimo mechanizmo tobulinimui.

Disertacijos gynimo taryba:

Š.m. gegužės 31 d. 15 val. (Paryžiaus laiku), vyks nuotolinis EBPO seminaras ,,Švietimo ateitis: kaip ambicijos gali padėti pakeisti mokytojo profesiją?” (angl. The Future of Education: How Ambition Loops Can Help Transform the Teaching Profession). 

Bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant stiprinti mokymo praktiką ir mokymosi patirtį klasėje. Tačiau kaip sistemingai gerinti mokyklų ir mokytojų bendradarbiavimą? Dalis atsakymo yra ambicijos: mokyklose, švietimo sektoriuje ir platesnėje bendruomenėje sutarti tikslai, kuriuos pasiekus, jie sustiprina vienas kitą ir sukuria teigiamus pokyčius.

Šiame internetiniame seminare dalyvaus švietimo  ekspertai,  bus siekiama  išsiaiškinti mokytojo profesijos ateities siekius ir galimą  jos klestėjimą.

Pranešėjai:
dr. Debbie Pushor, Saskačevano universiteto (Kanada) Mokymo programų studijų katedros profesorė.
prof. Johnas Fischetti, Niukaslo universiteto (Australija) Žmogaus ir socialinės ateities koledžo prorektorius, Niukaslo universitetas, Australija.
prof. Tony Hall, švietimo profesorius, Švietimo mokyklos ir švietimo tyrimų dizaino  direktorius, ateities projektavimas, Golvėjaus universitetas, Airija.
Moderatoriai: Claire Shewbridge (EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato projekto vadovė ir analitikė), ir Jason McGrath (EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato analitikas).

Registracijos nuoroda: https://meetoecd1.zoom.us/webinar/register/WN_0z7I9t8ASkOHz_7i2npkYg#/registration

Š.m. gegužės 25 d. įvyko XXV Edukacijos forumas „Atviri švietimo sistemos duomenys: kaip juos efektyviau naudoti mokslo tyrimuose ir švietimo praktikos tobulinimui?“. Pagrindinį pranešimą ,,Nacionalinės švietimo agentūros duomenys ir jų naudojimo galimybės“ skaitė Eduardas Daujotis (NŠA Infrastruktūros plėtros departamento direktorius) ir Evaldas Bakonis (NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas). 

Diskusijoje dalyvavo dr. Aleksei Iurasov (VILNIUS TECH profesorius),  dr. Agnė Brandišauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja),  dr. Arūnas Emeljanovas (Lietuvos sporto universiteto profesorius), prof. dr. Audronė Jakaitienė (Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto Tarpdisciplininių statistinių tyrimų grupės vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja). Rimantas Žylius (LR Ministrės Pirmininkės patarėjas). Forumą moderavo dr. Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra, direktoriaus pavaduotoja) ir dr. Robert Leščinskij (VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanas, LETA valdybos narys).Visą forumo įrašą galima peržiūrėti Youtube kanale adresu : https://www.youtube.com/watch?v=MKbecsiWKfI&t=1424s

Primename apie artėjantį forumą, kuris vyks  š.m. gegužės 25 d. 15.00–17.00

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokyklų vadovus, mokytojų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, mokytojus, mokytojų rengėjus, visus, kuriems aktualūs ugdymo ir švietimo klausimai.

Apie pagrindinį pranešėją: 

Evaldas Bakonis yra Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas, EBPO švietimo tinklo INES NESLI koordinatorius Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį E. Bakonio interesų laukas susijęs su švietimo politikos formavimo, švietimo sprendimų įgyvendinimo, ugdymo kokybės matavimo problemomis. Per ilgametę darbo švietime karjerą E. Bakonis yra išleidęs apie 20 vadovėlių ir mokomųjų priemonių bendrojo ugdymo mokyklai, apie 20 mokslo straipsnių istorijos ir istorijos didaktikos klausimais, apie 100 kitų publikacijų.

                                                       Forumo rengėjai

Posėdyje kviečiami dalyvauti:

Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė

Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis

Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė

Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė

Vilniaus universiteto profesorė Lilija Duoblienė

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius

Vilniaus švietimo pažangos centro (EDU Vilnius) vadovė Unė Kaunaitė

Sveikiname naują daktarę  Liną Vaitkutę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Kompetencijomis grindžiamo profesinio mokymo turinio įveiklinimas ir jo implikacijos profesijos mokytojų praktikai ir kompetencijoms Italijoje ir Lietuvoje (Edukologija (S 007), mokslinis  vadovas – prof. dr. Vidmantas Tūtlys) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.

Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.

Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją:

Disertacijoje siūloma nauja perspektyva į kompetencijomis grindžiamo (KG) mokymo turinio šiuolaikiškumą ir aktualumą profesinio mokymo praktikai ir mokiniams, jo esminius elementus teoriniu-konceptualiuoju ir reglamentavimo lygiais bei galimus variantus. Tyrimu siekta atskleisti KG profesinio mokymo turinio įveiklinimo procesus ir jų probleminius laukus mokyklinėse Lietuvos ir Italijos profesinio mokymo sistemose, įvertinant su tuo susijusius profesijos mokytojų veiklos pokyčius ir jų poveikį kompetencijų poreikiams.
Siekiant ištirti švietimo fenomeną natūralioje aplinkoje taikyta kokybinio tyrimo paradigma. Tyrimo duomenims surinkti naudota mokslinių šaltinių analizė, mokymo turinio reformų, politikos dokumentų, profesijos mokytojų ir instruktorių rengimo institucinės sąrangos lyginamoji analizė bei KG mokymo turinio įveiklinimo Lietuvoje ir Italijoje lyginamasis empirinis tyrimas. Pastarojo duomenys surinkti pusiau-struktūruotų interviu su 48 profesijos mokytojais ir administracijos atstovais dviejose šalyse metu, jų analizei taikyta kokybinė turinio analizė.
Tyrimas leido konceptualizuoti kompetencijomis grindžiamo mokymo turinio įveiklinimą bendrosios įgūdžių formavimo sistemos kontekste, veikiant varžantiems ir paremiantiems išoriniams, organizaciniams ir asmeniniams faktoriams. Mokymo turinio įveiklinimas atsiskleidė kaip kompleksiška profesijos mokytojų veiklų struktūra, pradedant numatytojo mokymo turinio tikslų interpretavimu ir išvertimu ir baigiant mokinių įgytų kompetencijų vertinimu. Šių veiklų pamatas ir pagrindinė transformacija – mokytojų kolegialus darbas ir bendradarbiavimas.

Disertacijos gynimo taryba:

Š.m.  gegužės 12 d. ,,Švietimo naujienose” XXIV Edukacijos forumo „Lyderystė Lietuvos mokyklose: tradicinio ir kritinio požiūrio sandūroje” pagrindu paskelbtas straipsnis ,,Veiksminga lyderystė švietime: iššūkiai brėžia naujas kryptis”. 

Kviečiame skaityti!

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXIV edukacijos forumą, į kurį buvo pakviesti tyrėjai edukologai, doktorantai, analitikai, švietimo įstaigų vadovai, mokytojai, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų atstovai, neformaliojo švietimo institucijų specialistai, visi tie, kuriems yra aktualios švietimo lyderystės problemos ir galimi jų sprendimo būdai.

Forumo dalyvių dėmesiui buvo pateikti net trys lyderystės švietime temai skirti pranešimai, skirtingais aspektais gvildenantys svarbias šios srities problemas, aptariantys pokyčių keliamus iššūkius, siūlantys patirtimi ir įžvalgomis paremtus sprendimus.

Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/veiksminga-lyderyste-svietime-issukiai-brezia-naujas-kryptis/

Kviečiame  dalyvauti  edukologo  Ronald Barnett seminaruose. Ronald Barnett yra Londono universitetinio koledžo (angl. UCL), Švietimo instituto aukštojo mokslo profesorius emeritas, dirbęs dekanu ir prorektoriumi. Jis yra buvęs Aukštojo mokslo tyrimų draugijos pirmininkas, o Europos švietimo tyrimų asociacija jam skyrė inauguracinį prizą už „išskirtinį indėlį į aukštojo mokslo tyrimus, politiką ir praktiką”. Jis daugiau kaip 25 000 kartų cituotas literatūroje ir buvo aukštojo mokslo filosofijos vedlys. Jis apibūdinamas kaip aukštojo mokslo idėjinis lyderis  ir nusipelnęs mokslininkas. 

2023 m. gegužės 12-19 d.  Ronald Barnett ir skaitys keletą pranešimų, kuriuos galima išklausyti internetu arba asmeniškai dalyvaujant.

Toliau pateikiame  Ronald Barnett  seminarų ciklo  programą anglų kalba:

1. Hybrid version (online access available; for those who plan to attend in-person, free shuttle bus service for all participants (including external guests) will be provided between the University Station and the EdUHK Taipo campus during the designated period on that day):

May 16, 6-7.30pm – DVP Lecture: „Realising the Ecological University: A Feasible Utopia”. EdUHK (D1-LP-04), Online: https://eduhk.zoom.us/j/94440962348

Registration: https://www.eduhkdvp.com/dvp2023-lecture-1

2.Open seminars (in-person only):

May 12, 2-3 pm – Open Seminar: „“Where are the big ideas of the university?  On the distinction between leadership and management in higher education”. EdUHK (B4-LP-10), Register: https://forms.gle/hrqUFA9cvZfmRnHc8

May 15, 12-1pm – Open Seminar: „“Proclaiming the philosophy of education”. EdUHK (B4-LP-10), Register: https://forms.gle/hrqUFA9cvZfmRnHc8 

May 17, 12-1pm – Open Seminar: “Being an academic – and being publicity minded”. EdUHK (D2-LP-01), Register:  https://forms.gle/hrqUFA9cvZfmRnHc8 

May 18, 11:30-12:30pm – Interactive seminar with postgraduate students (further inquiries to be sent to [email protected] or [email protected]).

2023m. balandžio 27 dieną įvyko XXIV Edukacijos forumas „Lyderystė Lietuvos mokyklose: tradicinio ir kritinio požiūrio sandūroje“. Lyderystės tema pranešimus skaitė prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Edukologijos tyrimų institutas, Švietimo akademija, Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Dalia Dambrauskienė (Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktorė), dokt. Rytis Komičius (ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius).

Prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė skaitė pranešimą ,,Mokytojų lyderystės dabarties ateičiai kryptys: spartėjanti technologijų panauda, sumažėjęs  mokinių dėmesys ir mokytojo holistinė ūgtis‘‘, dr. Dalia Dambrauskienė skaitė pranešimą ,,Pasidalytosios lyderystės įgyvendinimas švietimo įstaigose‘‘, dokt. Rytis Komičius skaitė pranešimą ,,Trigerių reikšmė atmokstant lyderystės kompetencijų‘‘.  Kartu su  dr. Dalia Dambrauskiene, dokt. Ryčiu Komičiumi, Audrone Razmantiene (ŠMSM) vyko dskusija.  Forumą apibendrino ir moderavo dr. Lina Bairašauskienė (Mykolo Romerio universiteto lektorė, Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos švietimo ir lyderystės tinklo pirmininkė), dr. Eglė Pranckūnienė (Mokyklų tobulinimo centro vadovė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė).  Visą forumo įrašą galima peržūrėti Youtube kanale adresu: https://www.youtube.com/watch?v=nsKJsEBv7FA

Primename, kad Edukacijos forumas „Lyderystė Lietuvos mokyklose: tradicinio ir kritinio požiūrio sandūroje“ vyks 2023 m. balandžio 27 d. 15.00-17.00 val.

Kviečiame dalyvauti tyrėjus, doktorantus, analitikus, švietimo įstaigų vadovus ir mokytojus, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų atstovus, neformaliojo švietimo institucijų atstovus, visus, kuriems yra aktuali švietimo lyderystės problematika.

Forumo metu bus filmuojama ir (ar) fotografuojama, informacija bus skelbiama LETA, ŠMSM, MTC sklaidos kanaluose.

Apie pranešėjus

Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, kokybinių tyrimų metodologijos akademinio viešinimo, Tarptautinės vasaros mokyklos grindžiamosios teorijos ir kokybinių tyrimų klausimais pradininkė Lietuvoje. Įgijusi 2 magistro laipsnius – edukologijos (VDU) ir slaugos (Karlskrunos technikos institute, Švedijoje) ir 2 daktaro laipsnius – edukologijos (KTU) ir slaugos (Tamperės universitete, Suomijoje). Socialinio tyrėjo mokyklos vadovė, vedusi per 150 autorinių metodologinių seminarų mokslininkams, doktorantams, tyrėjams, pedagogams, slaugytojams Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Pelniusi apdovanojimus už aukščiausio lygmens mokslo produkciją, geriausius mokslo pranešimus mokslo renginiuose užsienyje. Profesorės mokslo tyrimų kryptys – švietimo vadyba ir lyderystė, aukštasis mokslas, profesinis tapatumas, profesijos filosofija ir vertybės, kokybinių tyrimų metodologija.

Dr. Dalia Dambrauskienė – Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktorė, Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos tarybos narė, Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų vadovė-mentorė (vadybinio darbo patirtis – 25 m.), Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro kvalifikacijos tobulinimo programų vertintoja, kvalifikacijos tobulinimo programų rengėja ir lektorė.
Dalia yra įgijusi du magistro laipsnius: edukologijos Šiaulių universitete ir vadybos (švietimo lyderystės programa) ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.
2021 m. apgynusi socialinių mokslų srities vadybos mokslo krypties disertaciją VU Šiaulių akademijoje.
Tyrimų sritis – lyderystė ir pokyčių valdymas.

Dokt. Rytis Komičius – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, nacionalinių ir tarptautinių edukacinių projektų bei konferencijų iniciatorius ir dalyvis, mokyklų išorės vertintojas, lektorius ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminarų organizatorius. Rytis yra įgijęs keturis magistro laipsnius: humanitarinių mokslų LCC Tarptautiniame universitete, verslo ir vadybos Lietuvos edukologijos universitete, socialinio darbo Vilniaus universitete, švietimo lyderystės ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Tarpdisciplininių tyrimų sritis (vadyba, edukologija, psichologija) – mokymas(is) ir atmokimas: praeities mąstymo įveikimo procesai įgyjant naujas lyderystės kompetencijas: emocinę (EQ), intelektinę (IQ) ir vadybinę (MQ).

Diskutantai ir moderatoriai

dr. Loreta Kačiušytė-Skramtai
TŪM švietimo ekspertė, mokyklų išorės vertintoja

dr. Eglė Pranckūnienė
Mokyklų tobulinimo centro vadovė, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė

Konferencijos tikslai – išsiaiškinti švietimo politikos ir kultūros veiksnius, darančius įtaką dabarties ugdymo realijoms, sykiu svarstyti, kaip šie veiksniai transformuoja švietimo politiką ir kultūrą; ieškoti būdų kaip švietimo politikai, edukologijos mokslininkai, mokytojų rengėjai ir ugdymo praktikai galėtų prisidėti prie bendrojo ugdymo mokyklos Antropoceno epochoje problemų sprendimo; kelti klausimus, kokie iššūkiai laukia ugdymo ateityje.
Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama bendrojo ugdymo ateitis Antropocene, įtraukiojo mokymosi plėtojimas, STEAM ir kitų dalykų didaktikų klausimai, mokytojų rengimo politika bei praktika bei kiti aktualūs klausimai. Taip pat plenarinius pranešimus skaitys Ugdymo mokslų instituto ir VU Šiaulių akademijos mokslininkai bei svečiai iš Dublino, Utrechto, Granados ir Leipzigo universitetų.
Kviečiame dalyvauti konferencijoje: pateikti pranešimų temas, siūlyti seminarus ar dirbtuves bei stendinius pranešimus.
Registracija į konferenciją: https://bit.ly/40JOc89
Daugiau informacijos apie tarptautinę konferenciją: https://bit.ly/3Ua7u4o   
https://www.fsf.vu.lt/en/research-institute-of-educational-sciences/international-conference-2023#about
Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas. Konferencija organizuojama vykdant projektą „Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas ir studijų kokybės gerinimas Šiaulių universitetą prijungiant prie Vilniaus universiteto“ Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-03-0001. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo.

Mielieji, 

Tegul  į Jūsų namus ateina ramybė, šiluma, džiaugsmas ir tikėjimas!

                                                  Linksmų ir  jaukių  Šv. Velykų!

                                                                                              LETA komanda

Sveikiname dr. Robertą Leščinskij tapus IKT ir Edukacijos tinklo pirmininku ir LETA valdybos nariu.

Linkime  kūrybinių įdėjų  ir neišsenkančių įkvėpimo šaltinių!

Vilniaus TECH universiteto Kūrybinių industrijų fakultete Roberto kelias prasidėjo prieš beveik 10 metų, kai  apsigynė magistro darbą.  Tas gynimas pavyko šauniai ir  Robertas gavo premiją  už geriausią magistro darbą. Tuo metu jis gavo pasiūlymą išbandyti jėgas universitete, nor jau turėjo   nemažą pedagoginę patirtį mokykloje.  Robertas aktyviai stengėsi įsitraukti ir į kitas veiklas fakultete, ypač susijusias su studijomis. Kadangi labai domėjosi aktyviais ir į studentą orientuotais mokymosi metodais, pradėjo dalintis gerąja patirtimi su katedros kolegomis, o vėliau ir su fakulteto kolegomis tiek per Edukacinių kompetencijų grupės (EKG) veiklas, tiek ir atskirai konsultuojant dėstytojus studijų klausimais, dalijantis žiniomis, įgytomis mokymuose, kuriuose dalyvavo reguliariai. Dabar Robertas dirba Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studijų prodekanu.