LETA metinė narystė 2024

Primename !

Maloniai kviečiame tapti LETA nariais 2024 metams.  LETA tikslas –  suburti Lietuvos edukacinių tyrimų specialistus, apjungti jų pastangas tobulinant edukacinius tyrimus, diegiant ir propaguojant pažangią švietimo ir ugdymo patirtį, plečiant analogiškus ryšius su tarptautinėmis organizacijomis. LETA narystė yra metinė,  narių skaičius yra nuolat kintantis. Iki kalendorinių metų pabaigos jis paprastai siekia virš 300 narių. Nuo 2023-04-04 veikia 19 LETA tinklų. Būdami tinklų nariais dalyvausite įdomiose jų veiklose. LETA yra EERA, WERA narė. LETA doktorantai ir nariai dalyvauja ne tik LETA konferencijoje, bet ir EERA  bei WERA konferencijose. LETA yra Liedm narė, tad būdami LETA nariais galėsite dalyvauti Liedm siūlomuose mokymuose.

Tapkite LETA nariais ir Jums atsivers naujos galimybės!

LETA nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, sulaukę 18 metų, pripažįstantys LETA įstatus, aktyviai dalyvaujantys edukaciniuose tyrimuose ir mokantys nustatytus LETA narystės mokesčius. Su LETA įstatais galite susipažinti čia: LETA Įstatai. Su LETA nario mokesčio mokėjimo tvarka galite susipažinti čia: LETA nario mokesčio mokėjimo tvarka . LETA narystė yra metinė: nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Kad įsigaliotų metinė  narystė reiktų registruotis ir atlikti  nuorodytus veiksmus. Registracijos forma yra čia: https://lera.lt/produktas/leta-naryste-2024-metams/. 

LETA metinis narystės mokestis 20 eurų (doktorantams ir aukštosiose mokyklose dirbantiems dėstytojams, kurie neturi daktaro laipsnio – 10 eurų). Senjorai neprivalo mokėti nario mokesčio, tačiau gali tai daryti laisvanoriškai.

Išsamesnė informacija apie LETA metinę narystę ir mokėjimus čia: https://lera.lt/naryste/

Kviečiame visus skaityti  naują leidinį  ,,LETA istorija”, kuris yra patalpintas LETA istorijos skiltyje: https://lera.lt/apie-leta/leta-istorija/. Nuošidžiai dėkojame dr. Sandritai Škėrienei už  medžiagos rinkimą bei ,,LETA istorijos” rašymą. Linkime neišsenkančio kūrybinio įkvėpimo ir tęstinumo  verčiant naujus istorijos puslapius. ,,LETA istorija” kasmet yra pildoma, todėl visi, kas nori/gali savo nuotraukomis ir prisiminimais papildyti istoriją, kviečiami kreiptis į Sandritą el. paštu: [email protected] , kad ji papildytų ,,LETA istoriją”  Jūsų pateikta medžiaga.

2023 m. gruodžio 18 d. įvyko XXX Edukacijos forumas  „Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos“. Pagrindinį pranešimą „Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas“ skaitė dr. Irena Raudienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja). XXX Edukacijos forumas buvo praturtintas ir  kitais aktualiais pranešimais: „Ar pradinių klasių mokytojai gali tiksliai įvertinti mokinių pasiekimus?“ (dr. Sigita Girdzijauskienė, Vilniaus universiteto docentė; Greta Bugelytė Vilniaus Karoliniškių gimnazijos psichologė); Skirtingi mokinių pasiekimų vertinimo rodikliai: ką sako pažymių ir NMPP balų (ne)atitikimas? (dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto vyr. mokslo darbuotoja); Matematikos pradinio ugdymo programa grindžiamų testų standartizavimas ir psichometrinės charakteristikos (dr. Irina Klizienė, Kauno technologijos universiteto profesorė); Kritinio mąstymo gebėjimų vertinimas matematikos pamokose (dr. Renata Kondratavičienė, Vilniaus kolegijos docentė);  Mokinių pasiekimų vertinimo tradicija ir/ar inovacija?
(dr.Arvydas Girdzijauskas, Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius, mokinių pasiekimų vertinimo aprašo darbo grupės narys), Mokinių (mokymosi) vertinimo paradoksai kuriant muzikos/meno mokyklą visiems (dr. Asta Krikščiūnaitė Volbikienė, Neformaliojo vaikų švietimo tyrėja (Norvegija)). 

Forumą moderavo dr. Aušra Kazlauskienė ir dr. Emilija Sakadolskienė. Visą forumo įrašą galite peržiūrėti YouTube kanale: https://youtu.be/-1SM3cvwKC4

Tema

„Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos“

Primename, kad 2023-12-18 (pirmadienį) vyks Edukacijos forumas ,,Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas: naujausi moksliniai atradimai ir rekomendacijos”.

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs bendrojo ugdymo klausimai.

Apie pranešėją. 

Dr. Irena Raudienė, 2023 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė disertaciją „Mokytis padedanti vertinimo kultūra: vienos mokyklos kritinis etnografinis tyrimas“, darbo vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė.  Pasiekimų vertinimo klausimai Ireną domino nuo tada kai dirbant mokytoja teko priimti įvarius sprendimus apie mokinių mokymosi rezultatus. Vėliau dirbant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje teko įsigilinti į Europos kalbų aplanko idėją ir taikymo problematiką, į pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų organizavimo klausimus, socialinių ir emocinių gebėjimų vertinimą, rengti įvairius dokumentus, skirtus ugdymo turinio įgyvendinimui įskaitant pasiekimų vertinimą. Daug patirties apie vertinimo procesą ir kaip jis įgyvendinamas pavyko sukaupti dirbant Lietuvoje su įvairių interesų grupių atstovais: mokiniais, mokytojais, vadovais, švietimo administratoriais ir politikais, bei dirbant tarptautinėse Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbo grupėse ir projektuose, skirtuose vertinimo problematikai analizuoti ir spręsti.
Irena toliau tęsia pradėtą akademinę veiklą dirbdama VDU Švietimo akademijoje lektore ir dalindamasi savo patirtimi su jau dirbančiais ir būsimais mokytojais. Šis darbas yra labai svarbus ir prasmingas. 

XXX Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė

Nariai:

dr. Aušra Kazlauskienė, LETA valdybos narė, Vilniaus universiteto profesorė

dr. Emilija Sakadolskienė, VDU, VU docentė

dr. Jurgita Lenkauskaitė, Vilniaus universiteto profesorė

Pastaba: Forumo metu  bus filmuojama ir fotografuojama bei vykdoma  tiesioginė transliacija YouTube kanale. 

Nuoširdžiai sveikiname doc. dr. Rasą Nedzinskaitę-Mačiūnienę tapus Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios Akademijos nare. Linkime kūrybinio įkvėpimo ir nesenkančių idėjų  vingiuotose mokslų labirintuose!

2024 m. rugpjūčio 26 – 30 dienomis Kipre, Nikosijos mieste, vyks EERA 2024 konferencija. EERA 2024 konferencijos tema yra „Švietimas netikrumo amžiuje: atmintis ir ateities viltis“ (angl. Education in an Age of Uncertainty: Memory and Hope for the Future).  EERA  2024  konferencijoje laukiami tyrėjai iš įvairių švietimo sričių. Be bendro pagrindinio kvietimo, kai kurie EERA tinklai norėtų paskatinti diskusijas konkrečiomis  temomis, todėl paskelbė specialų kvietimą.

Norėdami dalyvauti viename iš NW specialiųjų kvietimų, pirmiausia pasirinkite tinklą, o tada pateikdami paraišką pasirinkite temą „NW XX specialusis kvietimas“.

Paraiškų pateikimo terminas nuo 2023 metų gruodžio 1 dienos  iki  2024 sausio 31 dienos. 

Plačiau: https://eera-ecer.de/conferences/ecer-2024-nicosia/ecer-2024-call-for-proposals-and-network-special-calls

.

Sveikiname naują daktarą Bin Wang sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Profesijos mokytojų  rengimas ir kompetencijų  ugdymas Kinijoje  įgūdžių sistemos   evoliucijos kontekste  (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo  vadovė – prof. habil. dr. Genutė Gedvilienė, mokslinis konsultantas – prof. dr. Vidmantas Tūtlys).

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją. 

Ši disertacija yra tyrimas apie Kinijos profesinio rengimo mokytojų kompetencijų ugdymą tarptautiniu požiūriu, akcentuojant vidinius ir išorinius profesijos mokytojų profesionalaus tobulėjimo veiksnius. Lyginant dabartinę profesijos mokytojų rengimo ir kompetencijų ugdymo situaciją Kinijoje ir įvairiose pasaulio šalyse disertacijoje analizuojama ir apibendrinama profesijos mokytojų įgyta patirtis, akcentuojami iššūkiai, atliekamos ateities raidos krypčių prognozės, pateikiamos aktualios rekomendacijos. Disertacijoje atlikti kiekybiniai tyrimai koreliuoja su teorinėje dalyje pateiktų tyrimų analize. Vyriausybės ir švietimo įstaigų politika ir finansinė parama, mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas, mokymas ir tęstinis mokymas, įmonių įgūdžių ugdymas ir praktikos galimybės, mokytojų profesiniai vardai, mokymo metai, išsilavinimas ir mokytojo ketinimas tobulėti yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos profesinio rengimo mokytojų ugdymui ir kompetencijų plėtrai. Atliktoje regresinėje analizėje nustatyta, kad profesijos mokytojų tobulėjimo ketinimai, nacionalinė politika, mokyklų ir įmonių bendradarbiavimas, įgūdžių konkursai yra reikšmingi profesinio rengimo mokytojų kompetencijų formavimuisi ir plėtrai. Žvelgiant į kiekybinių ir kokybinių tyrimų rezultatus, akcentuotina, kad disertacijoje pateiktos tyrimo išvados atitinka literatūroje cituojamą Atribucijos teoriją (Heider, 1958), kuri atskleidžia skirtingų vidinių ir išorinių veiksnių įtaką Kinijos profesijos mokytojų rengimui ir kompetencijų plėtrai. Disertacijoje pateiktas kompleksinis tyrimas parodė, kad vidiniai veiksniai, tokie kaip karjeros motyvacija ir susidomėjimas mokymusi, ir išoriniai veiksniai, tokie kaip mokymosi aplinka ir pagalba mokymuisi, gali skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą. Profesinio rengimo mokytojams labiausiai trūksta darbo orientavimo, profesinių įgūdžių sertifikavimo, naujų technologijų įvaldymo, tarptautinio konteksto suvokimo kompetencijų. Siekiant tobulinti Kinijos profesinio mokymo mokytojų kompetenciją, reikėtų pradėti nuo vidinių ir išorinių veiksnių įgyvendinimo, profesijos mokytojų saviugdos kompetencijos tobulinimo.

Disertacijos gynimo taryba:

Nuoširdžiai sveikiname dr. Birutę Vitytę tapus geriausių disertacijų humanitarinių ir socialinių mokslo bei menų sričių laureate. Dr. Birutės Vitytės  disertacijos tema „LIBERTÉ vs SECURITÉ ir AUTOCRATIE: Grindžiamoji teorija apie stereotipizavimą kaip skaitmeniniais žaidimais grindžiamo vizualiųjų menų mokymosi iššūkį”, Edukologija, Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija. Mokslino darbo  vadovė – prof. dr. Ona Monkevičienė.

Nuoširdžiai sveikiname dr. Rūtą Petkutę už geriausią Lietuvos piliečio disertaciją, apgintą užsienio mokslo ir studijų institucijoje, humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityje. Disertacijos tema „The Instrumentalization of Academic Lifeworlds, Knowledge, and Education: Lithuanian Academics’ Responses to the European Higher Education Policy of Curriculum Restructuring” (liet. Akademinio gyvenamojo pasaulio, žinių ir švietimo instrumentalizacija: Lietuvos akademikų požiūris į Europinę aukštojo mokslo studijų programų pertvarkos politiką)“, Edukologija, Talino universitetas, Estija. Mokslinio darbo vadovai – Ivor Goodon, profesorius Tero Henrik Autio (Tamperės universitetas) ir vyresnysis mokslo darbuotojas Rain Mikser (Talino universitetas). 

 

Š.m. lapkričio 23 dieną įvyko  XXIX Edukacijos forumas ,,Kaip rengiame mokytojus neapibrėžtai ateičiai?“.  Forumo metu buvo perskaityti šie pranešimai: ,,Mokytojų rengimas globalaus švietimo akivaizdoje“ (dr. Sandra Kairė, Vilniaus universiteto docentė); ,,Mokytojas ir dirbtinis intelektas: atmesti-priimti-naudoti“ (dr. Judita Kasperiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė); ,,Mokytojų kaip tyrėjų įgalinimas: studijų ir mokslinių tyrimų konvergencija“ (dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universiteto docentė); ,,Tarp šiandienos realybės ir ateities siekių: pedagoginės praktikos iššūkiai“ (dokt. Vaiva Juškienė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė).

,,Mokytojų bendruomenės galia: dalijimasis, mokymasis, augimas“ (dr. Eglė Pranckūnienė, programos „Renkuosi mokyti“ steigėja, Artur Adam Markevič,  programos „Renkuosi mokyti“ vadovas);  Kūrybiškas mokytojas ir kūrybinga asmenybė. Kam teikti prioritetą? (dr. Rūta Girdzijauskienė, LMTA profesorė). Po pranešimų vyko diskusija. Forumą moderavo dr. Nijolė Putrienė (l.e. Nacionalinės švietimo agentūros Pedagoginių darbuotojų departamento direktorės pareigas) ir dr. Aida Norvilienė (Klaipėdos universiteto docentė). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti YouTube kanale: https://youtu.be/pP97HL7X6wk

Amerikos edukacinių tyrimų asociacija (angl. AERA) priima paraiškas  doktorantų vykdomų tyrimų apskritojo stalo  diskusijoms. Paraiškos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki gruodžio 15 d. 23.59 val. vietos laiku; pranešimai apie paraiškų priėmimą/atmetimą bus išsiųsti 2024 m. sausio 22 d. 2023 m. balandžio 12–14 d., Filadelfijoje bus surengta iki šešių apskritojo stalo  diskusijų.

Paraiškas pateikti čia: https://forms.logiforms.com/formdata/user_forms/7993_9562493/405358/page1.html?cachebust=494

Tai unikali galimybė doktorantams pristatyti savo mokslinius tyrimus, kuriuos  jie atlieka, tačiau dar nėra  pakankamai toli pažengę, kad galėtų pateikti pranešimą AERA metiniam susitikimui.

Šia galimybe gali pasinaudoti tik doktorantai, kurie nepateikė pranešimo kaip autoriai ar bendraautoriai 2024 m. pagrindiniam metiniam susitikimui. Asmuo, pateikę pranešimą  pagrindiniam metiniam susitikimui, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo priimtas, ar atmestas, negali dalyvauti  apskrito stalo diskusijose.

Norėdami dalyvauti apskritojo stalo diskusijose, doktorantai pateikia trumpą savo mokslinių tyrimų apžvalgą ir informaciją apie dabartinį jų etapą. Pateikiamas trumpas darbinis dokumentas (ne daugiau kaip 1 000 žodžių), kuriame pristatomas vykdomas tyrimas ir, jei reikia, visi iki šiol gauti rezultatai ar svarbiausi klausimai.

Jei tinkamų paraiškų skaičius viršys laisvų vietų skaičių, paraiškos bus priimamos gavimo tvarka.

XXIX EDUKACIJOS FORUMAS

EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO

UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK

Tema

„Kaip rengiame mokytojus neapibrėžtai ateičiai?“

Primename, kad 2023 m. lapkričio 23 d., 15.00 – 17.00 val. (ketvirtadienį) vyks Edukacijos forumas „Kaip rengiame mokytojus neapibrėžtai ateičiai?“

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs aukštojo mokslo klausimai.

XXIX Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas

Vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, LETA prezidentė

Nariai:

dr. Rūta Girdzijauskienė, LETA valdybos narė, profesorė
dr. Nijolė Putrienė, l.e. Nacionalinės švietimo agentūros Pedagoginių darbuotojų departamento direktorės pareigas
dr. Eglė Pranckūnienė, LETA valdybos narė, programos „Renkuosi mokyti“ koordinatorė
dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universiteto docentė
dokt. Vaiva Juškienė, LETA valdybos narė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė

Sveikiname naują daktarą Nerijų Pipirą  sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinis palikimas grindžiant švietimo ir ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918-1941) ir atkurtoje (nuo 1990) Lietuvoje (Edukologija (S 007),  mokslinio  darbo vadovai: akad. Algirdas Gaižutis, doc. dr. Asta Meškauskienė).

Žemiau pateikiame trumpą  disertacijos  anotaciją:

Arkivyskupas Mečislovas Reinys – ne tik uolus ganytojas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvavęs tiek katalikiškų organizacijų veikloje, tiek ir politikoje, aktyviai pasisakęs visuomenei opiais klausimais. Šioje disertacijoje, analizuojant arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinį palikimą, grindžiant ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918–1940) ir atkurtoje (nuo 1990) Lietuvoje pasirinkti laikotarpiai nėra atsitiktiniai. XX a. pradžioje Lietuva vadavosi iš carinės Rusijos gniaužtų ir buvo kuriami konceptualūs švietimo sistemos pamatai, o amžiaus pabaigoje, ištrūkus iš ideologinės priklausomybės nuo sovietinės mokyklos, buvo iš naujo kuriama Lietuvos švietimo sistema, atsižvelgiant ne tik į užsienio šalių pažangią patirtį, bet ir į ankstesnius pasiekimus. Nagrinėjant arkivyskupo M. Reinio straipsnius švietimo ir ugdymo temomis, paaiškėjo, kad ugdymo procesą arkivyskupas pristato kaip „sielos darbą“, kuriame dalyvauja šeima, valstybė, Bažnyčia, įvairios organizacijos. Arkivyskupo požiūriu, ugdymo proceso esmę surdaro ugdytinio protinių pažintinių galių, valios lavinimas, charakterio, sąžinės, pasaulėžiūros formavimasis. Pasaulėžiūros formavimuisi svarbi gamtos mokslų, filosofijos ir teologijos dermė, atitinkanti dieviškąsias dorybes. Šie trys dėmenys, atviri Don Bosco prevencinei jaunimo ugdymo sistemai, reikalauja kryptingumo, nurodo pedagogiką kaip unikalią asmens augimo aplinką, kurią arkivyskupas M. Reinys, taip pat apjungdamas ir kardinolo Mercier bei rusų mąstytojo V. Solovjovo idėjas, argumentuotai siūlo integruoti į besikuriančią Lietuvos švietimo sistemą: tautos kultūra, šiuolaikiškumas, humanizmas ir religinė praktika – centrinė viso ugdymo proceso kolona.Arkivyskupo Mečislovo Reinio straipsnių švietimo ir ugdymo temomis analizė parodė, kad Reinys visame ugdymo procese ragina ieškoti jungčių nuo gamtos mokslų, apšviečiančių protą ir atsakančių į daugelį pažinimo klausimų ir filosofijos, apimančios ne tik pažinimą, bet ir tiesą, iki teologijos, per egzistencinių klausimų kėlimą vedančios iki didžiosios Priežasties.

Disertacijos gynimo taryba:

2024 m. liepos 1–5 d. Porto universitete, Portugalijoje vyks EERA 2024 doktorantų vasaros mokykla ,,Educational Research in Europe: decolonise, democratise and develop. Legacies and futurities“. Pareiškėjais turi  būti  doktorantai, kurie kilę iš EERA priklausančių šalių arba studijuoja jose. Jų darbas turi būti susijęs su edukaciniais tyrimais. Pageidautina, kad dalyvis būtų doktorantūros  pirmųjų ar  antrūjų  metų studentas. 

Paraiškų teikimo laikotarpis: 2023 m. lapkričio 15 d. – 2024 m. sausio 15 d.
Paraiškų pateikimo nuoroda: https://www.conftool.net/eerss2024/
Plačiau: https://eera-ecer.de/seasonschools/eera-summer-school-2024

https://eera-ecer.de/fileadmin/user_upload/Documents/Seasonschools/Summer_School/2024_Porto-Call_for_Summer_School.pdf

Š.m. spalio 12–13 dienomis KTU universitete įvyko VII-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos konferencija „UGDYMAS IR ŠVIETIMAS: ĮVAIROVĖS VERTĖ“ skirta Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos 25-osioms įkūrimo metinėms. Konferencija organizuota kartu su Kauno technologijos universitetu (KTU). Konferencijos pirmoji diena buvo turtinga  sveikinimais ir pranešimais. LETA asociaciją jubiliejaus proga sveikino  KTU rektorius prof. dr.  Eugenijus Valatka, prezidento patarėja prof. dr. Jolanta Urbanovič, Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė, Seimo narys prof. dr. Artūras Žukauskas, Europos Edukacinių tyrimų asociacijos (angl.EERA) prezidentė prof. Marit Honerød Hoveid, kuri skaitė plenarinį pranešimą „Thinking Diversity in Educational Research, Re-Visting the Relationship Between Research and Practice“. Pirmoji LETA prezidentė  prof. dr. Palmira Jucevičienė ir dabartinė LETA prezidentė prof. dr. Liudmila Rupšienė pristatė pranešimą „Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos kelias: nuo ko pradėjome ir kur einame?“. Kviestinė pranešėja iš Centrinės Floridos universiteto prof. dr. Audra Skukauskaitė skaitė pranešimą „Edukologijos tyrimų reprezentacijų įvairovė mokslo darbuose“, prof. dr. Jonas Ruškus skaitė pranešimą „Kitoks vaikas – Lietuvos Švietimo juodoji gulbė? Transformuojančios lygybės kryptimi“, prof. dr. Arūnas Emeljanovas skaitė pranešimą „Kodėl fizinio ugdymo mokytojas, greičiausiai, gyvens ilgiau nei kitų dalykų mokytojai?“. 

Dr. Rūta Petkutė skaitė pranešimą ,,Įvairovė kaip (ne) vertybė šiandieniniame universite: Lietuvių akademikų žvilgsnis“. Po plenarinių pranešimų vyko akademinė diskusija, kurioje dalyvavo prof. dr. Marit Honerod Hoveid, prof. dr. Arūnas Emeljanovas, prof. dr.Palmira Jucevičienė, doc. dr. Ainius Lašas, dr. Rūta Petkutė, prof. dr. Liudmila Rupšienė, prof. dr. Jonas Ruškus, prof. dr. Audra Skukauskaitė ir visi  kiti konferencijos dalyviai. Plenarinę sesiją moderavo prof. dr. Lina Kaminskienė, prof. dr. Eglė Pranskūnienė, prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė, prof. dr. Odeta Merfeldaitė, prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, dr. Robert Lesčinskij. Plenariniai pranešimai  buvo verčiama į gestų kalbą.  

Antrąją konferencijos dieną turiningomis veiklomis pasižymėjo 15-oje tinklų. Tai Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo tinklas, Bendrojo ugdymo tinklas, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tinklas, IKT ir Edukacijos tinklas, Įtraukiojo ugdymo tinklas, Mokymosi visą gyvenimą tinklas, Pedagogų rengimo ir profesinio tobulėjimo tinklas, Pradinio ugdymo tinklas, Socialinio ugdymo tinklas, Sporto edukacijos tinklas, Sveikatos ir gerovės tinklas, Švietimo vadybos ir lyderystės tinklas, Tyrimų metodologijos tinklas, Ugdymo filosofijos ir politikos tinklas, Ugdymo ir Švietimo istorijos tinklas. Buvo perskaityti 124  žodiniai pranešimai, pristatyti 3 stendiniai pranešimai,  vyko diskusijos ir debatai.

Laikantis BDAR reikalavimų ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo  konferencijos metu buvo filmuojama ir fotografuojama.

LETA 2023  plenarinius pranešimus galima peržiūrėti čia: https://lera.lt/leta-2023-konferencijos-irasai/?et_fb=1&PageSpeed=off

LETA2023 konferencijos nuotraukų galeriją galima peržiūrėti čia: https://lera.lt/?page_id=17440&et_fb=1&PageSpeed=off

Lapkričio 10 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi. Šia proga Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kviečia sutelkti visuomenės dėmesį į pasitikėjimo mokslu kūrimą. Pasitikėjimas mokslu yra esminis dalykas, kuris būtinas siekiant kurti įrodymais pagrįstus sprendimus globaliems iššūkiams spręsti.

Mokslo vaidmuo formuojant mūsų bendrą ateitį gali būti įgyvendintas tik tada, kai mokslu bus pasitikima. Būtent pasitikėjimas mokslu skatina kurti ir taikyti įrodymais pagrįstus sprendimus įvairiapusiškiems mūsų pasaulio iššūkiams spręsti. Pasitikėjimas mokslu yra sudėtingas klausimas. Jis daro įtaką mokslininkų veiklai ir tam, kaip mokslą suvokia visuomenė. Be to, pasitikėjimo mokslu didinimas stiprina mokslu pagrįstus politinius sprendimus ir visuomenės  supratimą. 

Tad  stiprinkime  pasitikėjimą mokslu ir atverkime  visuomenei dar neatrastus mokslo lobius !

2023m.  rudens metodologiniai suvožtiniai

Edukologijos tyrimų institutas (Švietimo akademija, Vytauto Didžiojo universitetas) tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”. Kviečiame rudens seminaruose dalyvauti tyrėjus (magistrantus, magistrus), doktorantus, mokslininkus ir praktikus.

2023 m. lapkričio 14 d. 12.00 –15.00 val.  ,,Audiovizualinė medija ir dirbtinis intelektas: suvokimo, emocijų ir mąstymo formavimas‘‘(autorė doc. dr. Judita Kasperiūnienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)). 

Registracijos nuoroda:
https://bit.ly/46N8CQP
Registruotis galima iki lapkričio 10 d. (imtinai).

2023 m. lapkričio 17 d. 10.00 –13.00 val. ,,Sociologijos ir edukologijos tyrimų simbiozė: tarp vaizduotės ir (ne) lygybės‘‘ (autorius: dr. Dainius Genys (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)).

Registracijos nuoroda:
https://bit.ly/3QD6hCv
Registruotis galima iki lapkričio 14 d. (imtinai).

2023 m. gruodžio 5 d. 12:00 – 15:00 val. ,,Skaitmeninio pasaulio duomenys: kur juos rasti ir kaip panaudoti‘‘ (autorė: doc. dr. Judita Kasperiūnienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)). 

Registracijos nuoroda:
https://bit.ly/3FDarUw
Registruotis galima iki gruodžio 2 d. (imtinai).

2023m. gruodžio 8 d. 14.00 –18.00 ,,Vocational Education for Development of Human Capital: Challenges and Possibilities” (autorius : prof. dr. Vidmantas Tūtlys (Vytautas Magnus University, Lithuania)). 

Registracijos nuoroda:
https://bit.ly/3kQkHS5
Registruotis galima iki gruodžio 4 d. (imtinai).

2023 m. gruodžio 11 d. 14.00 –16.30 val. ,,Etnografija edukologijos tyrimuose: Kas? Kodėl? Kaip?” (autoriai: prof. dr. Natalija Mažeikienė, doc. dr. Daiva Kairienė, prof. dr. Stefanija Ališauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva)). 

Registracijos nuoroda:
https://bit.ly/49bxMu1
Registruotis galima iki gruodžio 7 d. (imtinai).

Platesnę   informaciją apie seminarus rasite čia: 2023 m. rudens metodologiniai suvožtiniai

Svarbu!

Registracija vykdoma į kiekvieną seminarą atskirai.

Dalyviams išduodama formali pažyma su 0,15 ECTS formalia verte, liudijančia kvalifikacijos tobulinimą ir / ar tyrimų metodologijos mokymąsi (magistrantams, doktorantams).

Asmuo registruojamas, kai sumoka registracijos mokestį.

Padarę pavedimą atsiųskite mokėjimo nurodymą el. paštu [email protected].

Para iki seminaro registracija uždaroma.

Rekvizitai apmokėjimui:

Gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas

Gavėjo sąskaita: Sąsk. Nr. LT917044060003105370

Mokėjimo paskirtis: „ETI mokymai 2023, rudens semestras“ – nurodykite seminaro pavadinimą.

Kontaktai komunikacijai: [email protected]

2023 m. spalio 30 d. 15.00 – 17.00 val. įvyko XXVIII Edukacijos forumas „Gyvenimo įgūdžių programa bendrojo ugdymo mokykloje: mokslinės prieigos“. Diskusijoje dalyvavo:  dr. Natalija Mažeikienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Akvilė Giniota, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, dr. Natalija Istomina, Vilniaus universiteto profesorė, dr. Oksana Malinauskienė, Mykolo Romerio universiteto docentė, mgr. Inga Grinytė-Fedčuk, Švedijos Haninge komūnos Centrum Vux mokytoja/adminstratorė. Forumą moderavo: prof. dr. Odeta Merfeldaitė,  dr. Auksė Petruškevičiūtė. Visą forumo įrašą galima peržiūrėti LETA YouTube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=f3zwPy2y7Ec