Š.m. balandžio 4 d. įvyko visuotinis Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) narių susirinkimas.

Darbotvarkėje buvo svarstyti šie klausimai:

1. Dėl LETA finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 metus patvirtinimo;
2. Dėl LETA veiklų 2022 ir 2023 metais;
3. Dėl LETA valdybos nario išrinkimo;
4. Dėl LETA įstatų keitimo. 

Primename, kad dar vyksta balsavimas aktualiais LETA klausimais. LETA nariams  išsiųsti laiškai su prisijungimo nuorodomis balsavimui.

Jūsų balsų laukiame iki penktadienio, balandžio 7d., 12 val. ir prašome aktyvaus balsavimo, kad būtų surinktas kvorumas ir nereikėtų pakartotinio balsavimo.

                                                                       Tikimės ir ateinančiais metais tęsti pradėtus darbus bei imtis naujų iššūkių!

Sveikiname naują daktarę Dovilę Lisauskienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Grindžiamoji mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją teorija (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovė – prof. dr. Vilmantė Aleksienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos  anotaciją.

Disertacijoje atskleidžiamas mažiau galimybių turinčio jaunimo socioedukacijos per rekreaciją proceso vyksmas neformalioje (laisvalaikio) aplinkoje. Teorinėje disertacijos dalyje analizuojamas rekreacijos reiškinys socialiniame edukaciniame diskurse. Vadovaujantis Cromptono Naudos evoliucine piramide, akcentuojami rekreacijos kaip pripažintos socialinės vertės aspektai. Remiantis socialinio konstrukcionizmo paradigma išryškinama socialinės aplinkos svarba socioedukacijos per rekreaciją procesui. Rekreacinio turinio socioedukacinė transformacija analizuojama laisvojo ugdymo paradigmos kontekste pasitelkiant savaiminio mokymosi dimensiją. Skyriaus pabaigoje grindžiamas empirinio tyrimo radinys – sukonstruota nauja grindžiamoji „Nematomosios rankos“ socioedukacinė teorija, kurios veikimas aiškinamas pasitelkiant Smitho „Nematomosio rankos“ teoriją.
Metodologinėje dalyje pristatoma konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, įvardijami formalūs ir subjektyvūs tyrimo strategijos pasirinkimai, aptariamas tyrimo procesas: tyrimų dalyvių atrankos kriterijai, pristatomas duomenų rinkimo pagrindimas, aprašomas atmintinių integravimas į rezultatų analizę, supažindinama su tyrimo rezultatų kokybės užtikrinimu, aptariama tyrimo etika ir įvardijami tyrimo ribotumai.
Empirinėje dalyje aprašoma sukonstruota grindžiamoji teorija – „Nematomosios rankos“ socioedukacinė teorija, kuri atskleidžia matomus proceso veiksnius ir nematomą socioedukacijos per rekreaciją proceso vyksmą.

Disertacijos gynimo taryba:

Š.m. kovo 23 d. 15.00-17.00 vyko Edukacijos forumas ,,Iššūkiai ugdymui ir švietimui antropoceno epochoje – į ką reikėtų sutelkti dėmesį?“.  Pagrindinį pranešimą ,,Kas yra antropocenas?“ skaitė dr. Sandra Kairė (Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė). 

Diskusijoje dalyvavo dr. Vaino Bazdeikis (Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo departamento direktorius), dr. Gediminas Čapkauskas (Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorės pavaduotojas, gamtos mokslų mokytojas, programos „Renkuosi mokyti“ alumnas),  dr. Kristupas Sabolius (Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesorius, Masačiusetso universiteto (JAV) afilijuotas tyrėjas) dr. Jūratė Žaltauskaitė (Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkosaugos katedros docentė). Forumą moderavo dr. Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra, direktoriaus pavaduotoja),  dr. Sandra Kairė (Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube kanale  https://www.youtube.com/watch?v=_1wmoim-fAA

2023 m. kovo 24 d. sukanka 25 metai, kai buvo įkurta Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija LETA (www.lera.lt). Asociacijos įkūrimas neabejotinai susijęs su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu, kai prasidėjo intensyvus pedagogikos mokslo virsmas į edukologiją. Lietuvos edukologams atsirado galimybė aktyviau dalyvauti tarptautiniuose mokslo renginiuose, susitikti ir diskutuoti su Vakarų mokslininkais, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, kurio dėka buvo užmegzti ryšiai su Europos Edukacinių tyrimų asociacija EERA (www.eera.de), jungiančia nacionalines Europos šalių edukacijos tyrėjų asociacijas. Profesorės habil. dr. Palmiros Jucevičienės iniciatyva, 1998 m. kovo 24 d. Lietuvos edukologai susibūrė į nacionalinės asociacijos steigiamąjį susirinkimą ir įsteigė LETA, kuri po metų tapo EERA nare.Nuo to laiko Lietuvos tyrėjai yra Europos edukacijos tyrėjų bendruomenės nariai, aktyviai dalyvaujantys kasmetinėse EERA konferencijose bei jų rengime, vasaros mokyklose, EERA tinklų valdyme, įvairiuose asociacijos organizuojamuose mokymuose ir kitose akademinėse bei organizacinėse veiklose.

LETA narių prašymas tapti EERA nare

LETA pagrindinis tikslas – burti Lietuvos edukacinių tyrimų specialistus, apjungti jų pastangas tobulinant edukacinius tyrimus, diegiant ir propaguojant pažangią švietimo ir ugdymo patirtį, plečiant analogiškus ryšius su tarptautinėmis organizacijomis. Šio tikslo siekiama įvairiais būdais. Pagrindinis asociacijos akademinis renginys – kasmetinė LETA konferencija. Šiais metais LETA konferencija vyks Kauno technologijos universitete, kuriame ir buvo įkurta asociacija. Nuo 2019 metų kas mėnesį LETA drauge su ŠMSM ir kitais partneriais organizuoja nuotolinius edukacijos forumus „Edukologija Lietuvai: moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“. Jau įvykusiuose 23-uose edukacijos forumuose buvo pristatomi ir aptariami naujausi tyrimai, apimantys platų ugdymo ir švietimo problemų spektrą – ugdymo turinio, įtraukties į ugdymą ir švietimą, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, sporto, menų, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, pedagogų ir mokslininkų rengimo, edukacijos tyrimų atlikimo ir panaudojimo, aukštojo mokslo ir kt.. Visi forumų įrašai skelbiami LETA svetainėje, yra prieinami plačiam besidominančiųjų ratui, yra patrauklūs ir įdomūs, pvz. kai kurie įrašai buvo peržiūrėti 1,7 tūkstančio kartų. LETA deleguoja savo atstovus į įvairias nacionalinio lygmens darbo grupes ir tarybas, pvz., Bendrojo ugdymo taryba, Nacionalinės švietimo agentūros taryba ir kt..  LETA išreiškia kolektyvinę nuomonę dėl ugdymo ir švietimo ŠMSM ir politinių partijų vadovams, kitoms organizacijoms, priimančioms sprendimus edukacijos srityje. Šiuo metu LETA jungia 19 tinklų, kuriuose edukacijos tyrėjai buriasi pagal interesus ir drauge vykdo jiems svarbias veiklas.

Per 25 metus LETA sukaupė didelę patirtį, tapo organizacija, kuri yra girdima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o per ją – visame pasaulyje. Šių dienų  Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija  yra gyvybinga, aktyviai veikianti, kelianti sau naujus uždavinius ir ambicingus siekius, burianti edukacijos tyrėjus bendroms veikloms, sprendžiant aktualias švietimo ir ugdymo problemas.

Prof. Dr. Liudmila Rupšiene
Klaipėdos universiteto profesorė
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos LETA prezidentė
+ 370 686 39529

Sveikiname naują daktarę  Justiną Garbauskaitę-Jakimovską sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Tapti neformaliuoju ugdymu. Post- struktūralistinė neformaliojo (jaunimo) ugdymo analizė (Edukologija (S 007), mokslinė konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Klaipėdos, Mykolo Romerio universitetų bibliotekose ir VU interneto svetainėje adresu: www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius. 

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos  anotaciją. 

Disertacijoje, pasitelkiant poststruktūralistinės filosofijos konceptus, analizuojamas neformalusis ugdymas ir ugdytojų patirtys. Siekiama atskleisti neformaliojo (jaunimo) ugdymo lauke atsirandančių ugdytojų tapsmą ir jų kuriamą daugybišką lauką. Disertacija parengta „mąstant su teorija“. Mąstymas su teorija pirmiausia reiškia prancūzų filosofų Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari konceptų analizę ir žvilgsnį į neformalųjį ugdymą per šiuos konceptus. Disertacijoje pritaikoma (įdiegiama) dalis Deleuze’o ir Guattari pasiūlytų konceptų (tapsmas, rizoma, daugialypumas, afektas, nomadiškumas, teritorija, paslaptis), leidžiančių svarstyti apie neformaliojo ugdymo aspektus, praktiniame lauke dažnai liekančius nepastebėtais. Pasirinkta disertacijos struktūra, prasidedanti nuo NFU teorinių implikacijų, jau atliktų tyrimų apžvalgos, žvelgia į neformaliojo ugdymo reiškinį plačiai, skiria dėmesio ryšiams ir sąveikoms su kitais kontekstais. Darbas tęsiamas, pasitelkiant asmeninį neformaliojo ugdymo išgyvenimą, ateinantį iš praktikuojančių ugdytojų ir besimokančiųjų. Kalbėdami apie savo patirtis NFU, tyrimo dalyviai patvirtina tai, kas anksčiau apie NFU pasakyta, ir praplečia žinias apie NFU lauką, praktikas, vertybes ir veikimo būdus. Taip vėl grįžtama nuo asmens lygmens prie plataus žvilgsnio į neformalųjį ugdymą kaip į ugdymo reiškinį – daugialypį, įvairų, esantį nuolatiniame tapsme.
Raktažodžiai: poststruktūralizmas, neformalusis ugdymas, ugdytojas, tapsmas, Deleuze ir Guattari. 

Disertacijos gynimo taryba:

Primename, kad š.m. kovo 23 d. 15.00-17.00 vyks Edukacijos forumas „Iššūkiai ugdymui ir švietimui antropoceno epochoje – į ką reikėtų sutelkti dėmesį?“. 

Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, doktorantus, dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokyklų vadovus, mokytojų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, mokytojus, mokytojų rengėjus, visus, kuriems aktualūs ugdymo ir švietimo klausimai antropoceno epochoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXII edukacijos forumą, kuris buvo skirtas edukologinių tyrimų panaudojimo veiksmingumo problemoms aptarti. Atsakymo į forumo temos klausimą „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“ ieškojo nuotolinėje konferencijoje dalyvavę švietimo politikos formuotojai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų nariai.

Pagrindinį forumo pranešimą „Edukacijos tyrimų panaudojimas: dabartis ir ateities perspektyvos“ perskaitė Mykolas Steponavičius, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo politikos konsultantas. Pranešimas buvo parengtas pagal EBPO Edukacijos tyrimų ir inovacijų centro (CERI) vykdyto tyrimo „Edukacijos tyrimų poveikio stiprinimas“ (angl. „Strenghtening the Impact of Education Research“) ataskaitą „Kas rūpinasi švietimo tyrimų panaudojimu švietimo politikoje ir praktikoje?“. Be paties pranešėjo, šio tyrimo komandoje dirbo jo kolegos Nóra Révai, José Manuelis Torresas, Jordanas Hillas, Melissa Mouthaan ir Aurelija Masiulytė. M. Steponavičius forumo dalyviams papasakojo apie EBPO atliktą tarptautinę apklausą (dalyvavo 29 šalys), kuria siekta identifikuoti EBPO šalių praktikas, nukreiptas į edukacijos tyrimų poveikio stiprinimą, taip pat apžvelgti bendrąją tyrimų panaudojimo situaciją. Apibūdino apklausos temas, pristatė gautus rezultatus, atspindinčius atskirų EBPO narių švietimo ministerijų požiūrį. Apibendrindamas EBPO tyrimo rezultatus, M. Steponavičius pabrėžė, kad jie Lietuvos politikams, švietimo bendruomenei siunčia dvi esmines žinutes. Pirmoji yra ta, kad Lietuvoje matomas atotrūkis tarp įvardintų iššūkių ir taikomų priemonių. Pirmiausia minėtinas ribotas tyrimų prieinamumas: trūksta tyrimų sintezių. Antra, trūksta aktualių edukacinių tyrimų, nors šalyje vykdomi projektai, skatinantys tyrėjų ir pedagogų bendradarbiavimą. Trečia, žemas pedagogų gebėjimų lygis, trūksta mokymosi galimybių. Ketvirta, susiduriama ir su sisteminių priemonių trūkumu (finansinės paskatos, švietimo tyrimų strategija). Antroji žinutė, pranešėjo teigimu, yra tokia: Lietuvoje edukacijos tyrimus atlieka tyrėjai ir mokytojų rengėjai, todėl verta apsvarstyti švietimo politikos formuotojų ir pedagogų įtraukimo į tyrimus skatinimą.
Po pagrindinio pranešimo vyko diskusija. Diskusijoje dalyvavo Audronė Razmantienė (ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pedagogų skyriaus patarėja, Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos tyrimų koordinatorė, TALLIS valdybos narė), dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja), Jurgita Petrauskienė (švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)), prof. dr. Jolanta Urbanovič (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), dr. Eugenijus Stumbrys (Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas),  habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universiteto profesorius).
Edukacijos forumą „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“ vedė dr. Rita Dukynaitė, ŠMSM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, ir dr. Daiva Penkauskienė, Mykolo Romerio universiteto docentė, LETA valdybos narė.

Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/edukacijos-tyrimai-ir-ju-veiksmingumas-problemos-izvalgos-sprendimai/

Mielieji, 

Lietuvos Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą ir uždegė širdis. Kokia stipri ir vieninga yra už savo orumą tauta! Tad ir šiandien nepraraskime tikslo, kuris mus jungtų jau laisvoje šalyje: pagarbos vieni kitiems, vienybės ir sutelktumo. Mylėkime ir tikėkime ateities Lietuva, nes valstybę turėsime tokią, kokią  patys susikursime. Su  gražia mūsų švente – Kovo 11 -ąja !

LETA komanda

Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA)  surinko ir pervedė 630 eurų finansinę paramą Ukrainos edukacinių tyrimų asociacijai (UERA) nariui dalyvauti ECER 2023  konferencijoje. Dėkojame visiems, kurie likote neabejingi ir prie to prisidėjote. Ačiū Jums!

UERA asociacijos prezidentė Ukrainos švietimo tyrimų asociacjos vardu  nuoširdžiai dėkoja už paramą.

Mieli LETA nariai,

Ukrainos švietimo tyrimų asociacijos narių vardu norėčiau padėkoti Jums už paramą, skirtą Ukrainos mokslininkų dalyvavimui Europos švietimo tyrimų konferencijoje 2023. Tiesa, šiandien susiduriame su tam tikrais sunkumais. Nelengva ne tik išsilaikyti bet ir toliau vykdyti edukologinius tyrimus, mokyti studentus, dirbti su projektais ir kurti. Tačiau Jūsų paramos ir supratimo dėka mes tampame vis labiau pasitikintys  savimi, nes žinome, kad mes, ukrainiečiai, kovoje už laisvę esame ne vieni. Mūsų bendras sovietinis palikimas – tai našta, kurią nusimetame nuo savo pečių. Šiandien dedame daug pastangų, kad užtikrintume mūsų vaikų gyvenimą laisvame demokratiniame pasaulyje, o tai yra privilegija, dėl kurios verta kovoti. Svarbu, kad Ukrainos švietimo tyrėjų balsas būtų išgirstas tarptautinėje akademinėje  bendruomenėje, o jūsų dosnus indėlis padės jai tai padaryti.

 Nuoširdžiausi linkėjimai,

                                                                                         Prof. Oksana Zabolotna, Ukrainos švietimo tyrimų asociacijos prezidentė,
                                                                                              Umanės Pavlo Tychyno valstybinio pedagoginio universiteto profesorė.

Visą asociacijos laišką galima rasti paspaudus ant šios nuorodos: https://lera.lt/wp-content/uploads/2023/02/UERA_Appreciation-Letter-for-LERA-1.pdf

Š.m. vasario 28 d. įvyko XXII Edukacijos forumas „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?” Pagrindinį pranešimą  „Edukacijos tyrimų panaudojimas: dabartis ir ateities perspektyvos“ skaitė Mykolas Steponavičius  (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo politikos konsultantas). Pranešimas parengtas pagal EBPO CERI vykdyto tyrimo „Švietimo tyrimų poveikio stiprinimas“ („Strenghtening the Impact of Education Research“) ataskaitą „Kas rūpinasi švietimo tyrimų panaudojimu švietimo politikoje ir praktikoje?“. Tyrimo komandos nariai: Nóra Révai, José Manuelis Torresas, Jordanas Hillas, Mykolas Steponavičius, Melissa Mouthaan ir Aurelija Masiulytė. 

Diskusijoje dalyvavo  Audronė Razmantienė (ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pedagogų skyriaus patarėja, Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos tyrimų koordinatorė, TALLIS valdybos narė), dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja), Jurgita Petrauskienė (švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)), prof. dr. Jolanta Urbanovič (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), dr. Eugenijus Stumbrys (Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas),  habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universiteto profesorius). Forumą moderavo dr. Rita Dukynaitė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja) ir dr. Daiva Penkauskienė (Mykolo Romerio universiteto docentė, LETA valdybos narė). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=koxp8tz6Xqs

Maloniai primename, kad rytoj, vasario 28 d. vyks Edukacijos forumas „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“. Kviečiame dalyvauti!

2023 metų vasario 28 d. 15.00–17.00 vyks XXII Edukacijos forumas „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“. Kviečiame dalyvauti ugdymo ir švietimo tyrėjus, doktorantus, dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokyklų vadovus, mokytojų asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos bei edukacijos tyrimai ir rezultatų panaudojimas.

Pranešėjas Mykolas Steponavičius 

Mykolas Steponavičius – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo politikos konsultantas, besigilinantis į edukacijos tyrimų panaudojimo švietimo politikoje ir praktikoje problematiką. Kartu su kolegomis nagrinėja tokius klausimus kaip tyrimų kokybės užtikrinimas, švietimo bendruomenės įtraukimas į tyrimus bei žinių brokerių vaidmuo švietimo sistemose. 2018 metais baigė tarpdisciplininę bakalauro studijų programą „Politika, psichologija, teisė ir ekonomika“ Amsterdamo universitete bei 2020 metais – viešosios politikos magistro programą Paryžiaus politikos mokslų institute („Sciences Po“). Prieš prisijungdamas prie EBPO Švietimo skyriaus, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo nario padėjėju, tarptautinio žurnalo „Europe & Me“ redaktoriumi ir straipsnių autoriumi bei tyrėjo asistentu konsultacijų įmonėje „Visionary Analytics“.

Tyrimai ir jų pristatymas:

Magistro darbas: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų išorinis vertinimas: teorinis modelis bei švietimo bendruomenės lūkesčiai (2022).
Ataskaita apie žinių brokerius švietimo sektoriuje: Torres, J. M., & Steponavičius, M. (2022). More than just a go-between: The role of intermediaries in knowledge mobilisation.
Susipažinti su EBPO CERI vykdyto tyrimo „Švietimo tyrimų poveikio stiprinimas“ („Strenghtening the Impact of Education Research“) ataskaita:
https://www.oecd-ilibrary.org/education/who-cares-about-using-education-research-in-policy-and-practice_d7ff793d-en

Forumo metu bus filmuojama ir fotografuojama. Forumo medžiaga bus  talpinama Yuotube SMSM kanale, LETA svetainėje, Švietimo naujienuose ir kituose sklaidos kanaluose.

Graži mūsų šalis, mūsų Valstybė, šiandien švenčia gimtadienį. Per visą istoriją Lietuva liudijo didžios tautos valstybingumą. Tauta, tai didžiausia vertybė ir gija, tai žmonės, kurie saugo, kuria, įkvepia ir moko. Branginkime vienas kitą ir su pasitikėjimu švęskime atkurtą ir nuolat kuriamą Lietuvą.

Vasario 11 d. visame pasaulyje  minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena. Ji pabrėžia mokslo ir lyčių lygybės svarbą siekiant tarptautiniu mastu sutartų darnaus vystymosi tikslų. Ši diena minima nuo 2015 m., kai Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama užtikrinti visapusišką bei lygiateisišką moterų ir mergaičių dalyvavimą moksle, sparčiau įgyvendinti lyčių lygybę ir didinti moterų įsitraukimą į mokslinę veiklą, Generalinėje Asamblėjoje priėmė rezoliuciją dėl vasario 11-osios paskelbimo Tarptautine moterų ir mergaičių moksle diena.

Mielos kolegės,

Kad niekada nepritrūktų naujų Everestų, kuriuos būtų galima įveikti! 

                                                                                  Su mokslininkių diena!

                                                                                                     LETA komanda

2023 metų sausio 26 dieną įvyko XXI Edukacijos forumas ,,Ko išmokstame iš negalios tyrimų?” su vertimu į gestų kalbą. Pagrindinį pranešimą ,,Ko išmokstame iš negalios tyrimų?“ skaitė dr. Ingrida Baranauskienė (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorė). 

Diskusijoje dalyvavo dr. Laima Tomėnienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos docentė), dr. Irena Leliūgienė (Mykolo Romerio universiteto afiliuota profesorė), Ana Staševičienė (Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė),  dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė (Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto Mokytojų rengimo, kultūros ir sporto fakulteto docentė), Jurgita Čiuladaitė-Pritulskienė (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos grupės vyresnioji patarėja),  Lina Gulbinė (Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja).  Baigiamąjį žodį tarė dr. Alvyra Galkienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė), dr. Ingrida Baranauskienė (Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorė). Forumą moderavo dr. Alvyra Galkienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė). Į gestų kalbą vertė vertėjai Artur Kartanovič ir Evelina Montvilaitė. Visą forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube kanale adresu:  https://www.youtube.com/watch?v=FK9v_WYX70o 

Mielieji, 

Te niekad neapleis energija sparnuota
Ir akys šilumą jaunatvišką teskleis.
Širdis, tikėjimo žiedais apvainikuota,
Te niekada pavargti Jums neleis…
Kūrybinio skrydžio ir prasmingų darbų!

                     Su Edukacijos diena!

                                      LETA komanda

Švietimo koncepcijai – 30

1992 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys pasirašė įsakymą dėl Lietuvos švietimo koncepcijos pateikimo „visuomenei susipažinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimui tvirtinti“.  Koncepcijoje švietimas buvo apibrėžtas kaip „istoriškai susiformavusių tikslingų veiklos būdų bei organizacinių struktūrų visuma, kurios paskirtis įgyvendinti asmens ir visuomenės ugdymo tikslus“. Joje buvo suformuluoti visai švietimo sistemai vieningi tikslai ir principai. Nepaisant to, kad tuometinis Seimas koncepcijos nepatvirtino, šis dokumentas padėjo tvirtus pamatus Lietuvos švietimo reformos darbams. Koncepcija buvo ne tik aukštai įvertinta tarptautiniu mastu, bet, svarbiausia, tapo vizija, idėjiškai sutelkusia švietimo bendruomenę tolesnių reformų įgyvendinimui.

2022 m. lapkričio 25 d. įvyko renginys, skirtas Lietuvos švietimo koncepcijos 30-mečiui paminėti. Susirinkusius pasveikino  VšĮ Mokyklų tobulinimo centro  vadovė  dr. Eglė Pranskūnienė ir VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centro vadovė dr. Daiva Penkauskienė.   Kartu jos skaitė pranešimą ,,Švietimo reformos pradžia. Žmonės ir idėjos”. Darius Kuolys ir Rita Dukynaitė skaitė pranešimą ,,Kaip ir kodėl buvo kuriama Lietuvos švietimo koncepcija?”. Emilė Paskočimaitė.skaitė pranešimą ,,Švietimo ateitį kuria dabartis”. Ričardas Ališauskas skaitė pranešimą ,,Kaip šiandien kuriama ateities švietimo vizija”. Vyko diskusija ,,Kuo svarbi Lietuvos švietimo koncepcija?„. Diskusiją moderavo Artur Markevič. Renginio metu buvo prisiminta šio dokumento rengimo istorija, ją kūrę žmonės, pagrindinės idėjos, bei aptarta, Koncepcijos reikšmė dabarčiai ir ateičiai.

Rengnio  video įrašą galte peržiūrėt čia:

Renginį organizavo VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras, VšĮ Mokyklų tobulinimo centras. Partneriai: Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija, Valstybės pažangos strategijos Lietuva-2050 kūrimo grupė. 

Plačiau: https://mtc.lt/lt/naujienos/723-prisimenant-galimybiu-laika
https://www.svietimonaujienos.lt/prisimenant-galimybiu-laika/
https://lera.lt/renginiai/svietimo-koncepcijai-30/

2023 metų sausio 26 dieną  15.00 – 17.00 val. kviečiame dalyvauti ugdymo / švietimo ir negalios tyrėjus, doktorantus, dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, visus, kuriems aktualūs pokyčiai, užtikrinantys žmonių su negalia lygybę mūsų visuomenėje.

Pranešėja prof. dr. Ingrida Baranauskienė

Ingrida Baranauskienė – Klaipėdos universiteto profesorė, Socialinio darbo katedros vedėja, besigilinanti į negalios tyrimus, susijusius su žmonių su negalia profesinės karjeros ugdymu bei specialistų rengimu darbui su tokiais žmonėmis. Edukologijos krypties daktarė (2003); habilitacijos procedūra (2008); „Ukrainos“ universiteto (Ukraina) garbės profesorė (2012). Lietuvos mokslo tarybos projekto „Lituanistika“ ekspertė (mokslinių straipsnių ekspertavimas). Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos, Europos edukacinių tyrimų asociacijos narė. Latvijos Respublikos NRP „Innovative solutions for social tele-rehabilitation in the schools ofLatviai n the context of inclusive education“ mokslo projekto INOSOCTEREHI ekspertė (2016). Nuo 2016 m. spalio 20 d. Latvijos mokslo tarybos prie Latvijos mokslo akademijos sprendimu Nr. 3-3-1 buvo paskirta pedagogikos srities eksperte maksimaliam trejų metų laikotarpiui. 

Pastaraisiais metais stažavosi Kalifornijos universitete Santa Barbaroje JAV (2019 01 14–29), Honkongo universitete Kinijoje (2018 11 9–26); Ohajo valstybiniame universitete JAV (2018 05 06–21). Savo patirtimi dalijasi Graikijos, Bulgarijos, Latvijos ir  Kazachstano universitetuose. I. Baranauskienė sistemingai inicijuoja ir vykdo tarptautinius bei nacionalinius projektus, skirtus minėtų tematikų tyrimams. Savo tyrimus yra apibendrinusi keturiose mokslo monografijose (trys iš jų – su bendraautoriais), per 150 mokslinių ir mokslo publikacijų, yra dviejų vadovėlių aukštosioms mokykloms autorė, kelių mokslo studijų ir mokomųjų knygų bendraautorė. Kartu su bendraautoriais yra parašiusi 8 profesinio rengimo vadovėlius, skirtus ne tik suteikti profesinių žinių, bet ir ugdyti asmenų su negalia gyvenimiškuosius gebėjimus. Profesorė daug metų buvo mokslinio žurnalo, turinčio Web of Science™ Core Collection indeksą, vyriausioji redaktorė, dirba kelių žurnalų redakcinėse kolegijose. Pastarųjų metų tyrimai apibendrinti mokslo darbuose:
 Baranauskienė, I. (2020). Teisės į sveikatos priežiūrą paradoksas. Monografija. Klaipėda, 510 p. file:///C:/Users/svmf/Downloads/70383276%20(2).pdf.
       Baranauskienė, I. (2021). Vaikų, turinčių negalią, diskriminacijos raiška Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje. Specialusis ugdymas, t. 1, Nr. 42, p. 99–136. https://www.zurnalai.vu.lt/special-education/issue/view/1964.
       Baranauskienė, I. (2021). Negalia ir sveikatos priežiūra. Vadovėlis. Klaipėda, 166 p.
       Baranauskienė, I. (2021). Postpozityvistinė prieiga negalios tyrimuose. Klaipėda. 227 p.

Forumo metu  bus verčiama į gestų kalbą.

Forumą organizuoja LETA ir Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedra.  Forumo metu bus filmuojama ir fotografuojama. Forumo medžiaga bus  talpinama Yuotube SMSM kanale, LETA svetainėje, Švietimo naujienuose ir kituose sklaidos kanaluose.

2023 metų sausio 9 dieną XX Edukacijos forumo pagrindu Švietimo naujienuose paskelbtas straipsnis ,,Jaunųjų edukologų akiratyje – ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai”. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XX edukacijos forumą „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“. Ugdymo mokslų specialistus, tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, švietimo ir mokslo politikos atstovus, analitikus, visus, kuriems rūpi aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybės klausimai, sukvietęs renginys šįsyk buvo skirtas 2022 m. apgintoms edukologijos krypties daktaro disertacijoms ir podoktorantūros tyrimams pristatyti. 

Pasak prof. dr. L. Rupšienės, 2022 m. Lietuvoje buvo apginta 15 edukologijos daktaro disertacijų. Šia prasme, pasak jos, tai buvo derlingi metai. Tris daktaro disertacijas apgynė užsieniečiai, o dvylika – Lietuvos piliečiai. Forumo programa buvo sudaryta iš penkių sesijų. Buvo pristatyti šie tyrimai: dr. Aušra Kolbergytė  ,,Vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste: transformuojančio ugdymosi patirtys ir sąmoningas asmeninis bei profesinis augimas“ (vadovė dr. Valdonė Indrašienė, Mykolo Romerio universiteto profesorė), dr. Sandra Kairė  „Mes kylame kaip vandenynas“: besimokančio asmens santykis su ugdymu antropoceno epochoje“ (vadovė dr. Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto docentė), dr. Julija Tuleikytė „Paulo Freire ir Zygmunt Bauman: edukacija kaip (de)humanizacija“ (vadovė dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universiteto profesorė), dr. Simona Daniutė „Taikomų fonologinio sutrikimo įveikimo strategijų ir įrodymais grįstos logopedinės praktikos sąsajos“ (vadovė dr. Lina Miltenienė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė), dr.Ingrida Mereckaitė-Kušleikė  „Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos ir kitų dalykinių gebėjimų ugdymas taikant integruoto ugdymo modelius“ (vadovė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė), dr. Oksana Mockaitytė-Rastenienė  „Pradinių klasių mokinių matematinio samprotavimo mokymosi sistema“(vadovė dr. Vitalija Grabauskienė, Vilniaus universiteto docentė), dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė  „Vaikų ankstyvosios emocinės reguliacijos formavimasis žaidybinėje veikloje“(vadovė dr. Milda Brėdikytė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė), dr.Tetiana Ponomarenko  „Mokytojų profesinės veikmės gyvenamoji patirtis“ (vadovė dr. Vilma Žydžiūnaitė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė), Rasa Kulevičienė ,,Sąmoningas atgręžimas į mokymąsi“: pradinių klasių mokinių įgalinimo reflektuoti apie mokymąsi lietuvių kalbos pamokose konstruktyvistinė grindžiamoji teorija“  (vadovė dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universiteto profesorė), dr. Irma Liubertienė  „Edukaciniai veiksniai, kuriantys vaikų gerovę mokykloje: mokytojų balsas“ (vadovas dr. Sergejus Neifachas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas), dr. Vaiva Balčiūnienė  „Studentų kūno vaizdas ir edukacinės jo koregavimo galimybės“ (vadovė dr. Rasa Jankauskienė, Lietuvos sporto universiteto profesorė), dr. Birutė Vytytė  „Liberté vs securité ir autocratie: grindžiamoji teorija apie stereotipizavimą  kaip skaitmeniniais žaidimais grindžiamo vizualiųjų menų mokymosi iššūkį“ (vadovė dr. Ona Monkevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė), dr. Rasa Mikalonytė  „Integralus žaidimų sumažintame aikštės plote metodologijos poveikis jaunųjų rankininkių rengimui: fizinių ir techninių gebėjimų orientavimas į sportinį meistriškumą“ (vadovas dr. Rūtenis Paulauskas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius). Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/jaunuju-edukologu-akiratyje-ugdymo-realybe-ir-praktiniai-sprendimai/

Pasaulio švietimo tyrimų asociacija (angl. WERA) kviečia teikti pasiūlymus steigti tarptautinius tyrimus  tinklus (angl. IRN). WERA-IRN tikslas yra skatinti švietimo tyrimus visame pasaulyje  įvairiomis temoms. Tarptautinių tyrimų tinklus  kuria bendradarbiaujančios mokslininkų grupės, dirbančios konkrečia tyrimo tema. Tarptautiniuose tyrimų tinkluose  skatinamas bendradarbiavimas  ar kitaip nustatomos  perspektyvios  kryptys pasaulinės reikšmės tyrimų srityse. 

Siekiant  išvengti išlaidų ir sumažinti anglies dvideginio pėdsaką, IRN pirmiausia veikia per virtualų ryšį. Pasiūlymus steigti tarptautinius tyrimų tinklus gali teikti mokslininkai, besidomintys naujos tyrimų grupės sudarymu arba  jau esamos grupės mokslininkai. Pasiūlymų laukiama iki 2023 metų vasario 1 dienos.
Plačiau: https://lera.lt/wera-irn-call-for-proposals-submission-deadline-1-february-2023-2/