Parašė 240 mokslinių ir metodinių darbų. Jam vadovaujant daktaro disertacijas sėkmingai apgynė per 30 doktorantų.Prof. B. Bitinas – naujų edukologinių tyrimų metodologijos, ugdymo filosofijos ir hodegetikos raidos krypčių pradininkas, pasiekęs tam tikrą jų sintezę, įtvirtinančią vidinę integraciją tarp atskirų edukologijos mokslo šakų kaip veiksmingą ugdymo realybės pažinimo ir kaitos paradigmą.
2022 metų sausio 27 dieną įvyko Edukacijos forumas ,,Ankstyvojo ugdymo tranformacijos: kodėl ir kaip?”. Įžangos žodį tarė Laimutė Jankauskienė (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja), Plenarinį pranešimą „Ankstyvojo ugdymo transformacijos: kodėl ir kaip?“ skaitė prof. dr. Onutė Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė).
Diskusijoje dalyvavo Vitalija Bujanauskienė (Utenos švietimo centro direktorė, Bendrojo ugdymo tarybos pirmininkė, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos prezidentė), prof. dr. Valentina Dagienė (Vilniaus universiteto profesorė), Dalia Jakulytė (Vakarų tėvų forumo atstovė), doc. dr. Sergejus Neifachas (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas, Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius), Saulius Žukas (įmonės „Baltų lankų“ vadovėliai“ leidėjas ir vadovėlių autorius). Baigiamąjį žodį tarė prof. dr. Liudmila Rupšienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja). Forumą moderavo doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė (Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto docentė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė), prof. dr. Daiva Malinauskienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorė). Forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube kanale adresu: https://www.youtube.com/watch?v=MOz2e4byi3A.
Kviečiame dalyvauti doktorantus, ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, švietimo praktikus ir politikos formuotojus, visus, kuriems aktualūs edukologijos tyrimų tobulinimas ir profesoriaus B. Bitino mokslinis palikimas diskusijoje „Ugdymo teorijos atsilikimas nuo ugdymosi praktikos poreikių – ar šiandien mes pajėgūs įveikti krizę?“ skirtoje profesoriaus Bronislovo Bitino 95 –tosioms gimimo metinėms.
Bronislovas Bitinas (1926 -2018 m.) – Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, neabejotinai iškiliausias XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios edukologijos tyrimų metodologas Lietuvoje. B. Bitiną galime laikyti ryškiausiu postpozityvizmo atstovu Lietuvoje. Mokslinės veiklos sritys – ugdymo filosofija, tyrimų metodologija, auklėjimo teorija, socialinė pedagogika, matematikos taikymas pedagogikoje, kompiuterinės duomenų analizės sistemos kūrimas. Statistinių metodų taikymo Lietuvos edukologijoje pradininkas.
| Data | 2022 m. sausio 28 d. |
| Laikas | 16 – 18 val. |
| Prisijungimas | https://us02web.zoom.us/j/83358834518?pwd=bUZ5TldsZ3RKd2ExSDNTeTRPbWp3QT09 Meeting ID: 833 5883 4518 Passcode: 412408 |
| Kontaktinio susitikimo vieta iš anksto informavus apie atvykimą | VDU, Švietimo akademija, Vilnius, T.Ševčenkos 31, 222a. |
| PROGRAMA | |
| DISKUSIJOS ĮŽANGA | |
| Moderatorės | prof. dr. Giedrė Kvieskienė, prof. dr. Liudmila Rupšienė |
| Sveikinimo žodis | prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, LRS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. dr. Lina Kaminskienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė |
| Įžanginiai pasisakymai | prof. dr. Liudmila Rupšienė. Ugdymo teorijos atsilikimas nuo ugdymosi praktikos poreikių – ar šiandien mes pajėgūs įveikti krizę? |
| 1 DISKUSIJOS DALIS | |
| Moderatorės | prof. dr. Irena Leliūgienė, doc. dr. Giedrė Misiūnienė |
| Diskusinis pasisakymas | prof. dr. Irena Leliugienė. Profesoriaus B. Bitino atviros aplinkai mokyklos ir socialinio ugdymo koncepcijų renovavimo aktualumas mokinių socialiniam ir bendruomeniniam ugdymui šiandieninėje mokykloje |
| Diskutantai | prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Auksė Petruškevičiūtė, prof. dr. Angelė Kaušylienė, dr. Agnė Liubertaitė, dr. Edita Trečiokienė |
| 2 DISKUSIJOS DALIS | |
| Moderatoriai | prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė, prof. dr. Rūtenis Paulauskas |
| Diskusinis pasisakymas | prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė. Metodologinė išmintis – ne praktika, bet intelektinis įgūdis: Prof. Habil. Dr. Bronislovo Bitino metodologinės išminties intelektinis kapitalas. |
| Diskutantai | doc. dr. Aušra Rutkienė, dr. Vaida Jurgilė, doc. dr. Edita Jezukevičienė |
| 3 DISKUSIJOS DALIS | |
| Moderatoriai | prof. dr. Romas Prakapas, doc. dr. Violeta Jegelevičienė |
| Diskusinis pasisakymas | prof. dr. Romas Prakapas. Profesoriaus Bronislovo Bitino pedagoginės diagnostikos idėjų atspindžiai šiandienos švietimo erdvėje |
| Diskutantai | prof. dr. Ieva Kuginytė-Arlauskienė, prof. dr. Valdonė Indrašienė, prof. dr. Alvyra Galkienė |
| 4 DISKUSIJOS DALIS | |
| Moderatorius | prof. dr. Aušra Kazlauskienė, prof. dr. Teodoras Tamošiūnas |
| Diskusinis pasisakymas | prof. dr. Aušra Kazlauskienė. Mokymasis iš profesoriaus Bronislovo Bitino gyvenimo sankirtose ir verpetuose |
| Diskutantai | prof. dr. R. Bilbokaitė, prof. dr. Ilona Klanienė, prof. P. Pečiuliauskienė, prof. dr. D. Survutaitė, doc. dr. Vaiva Grabauskienė, doc. dr. Violeta Šlekienė, prof. D. Alifanovienė |
| DISKUSIJOS PABAIGA | |
| Baigiamasis žodis | prof. hab. dr. Marija Barkauskaitė, prof. dr. Loreta Žadeikaitė |
| Informacija pasiteirauti: | prof. dr. Loreta Žadeikaitė, el. p. [email protected], tel. 8 686 21 364 prof. dr. Giedrė Kvieskienė, el.p. [email protected], tel.: 8 685 44066 prof. dr. Romas Prakapas, el.p. [email protected], tel.: 8 618 62544 prof.dr. Liudmila Rupšienė, el. p. [email protected], tel. 8 686 39529 |
Mielieji,
Telydi Jus meilė ir laimė.
Telydi Jus svajonė ir viltis.
Telydi Jus ieškojimai ir atradimai.
Telydi Jus sėkmė!
Su Tarptautine Edukacijos diena!
LETA komanda
Š.m. sausio 19 dieną, 14.00 val. (GMT laiku) vyks nemokamas nuotolinis seminaras ,,Mokytojų rengimo tyrimai”. Šio renginio tikslas – pasidalyti ir aptarti dabartinius mokytojų rengimo tyrimus pasaulinio pilietiškumo ir darnaus vystymosi kontekstuose.
Bambergo universiteto mokslininkai pristatys empirines išvadas apie globalaus pilietiškumo ugdymo iššūkius pedagogikoje ir mokytojų rengimą šioje srityje.
ANGEL grupės nariai pristatys mokytojų rengimo mokslinius tyrimų ir praktikas, bei jų tendencijas Airijoje, Portugalijoje ir Pakistane, pasaulinio pilietiškumo ir darnaus vystymosi pagrindu.
Registracija: https://www.eventbrite.co.uk/e/special-focus-research-on-teacher-education-tickets-219173914077
Plačiau apie seminarą: https://angel-network.net/TE_Seminar_22
Kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, analitikus, mokyklų atstovus, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų atstovus ir visus, kuriems aktualūs mokinių pasiekimų vertinimo klausimai, renginių cikle ,,MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS IR NUMATOMI POKYČIAI”.
Sausio 20 d. 13 val. prisijungimas per https://zoom.us/j/6289736970 arba transliacija YouTube kanalu https://www.youtube.com/channel/UCHxFzyS1l3eAxn-gXT4BHbQ
Sausio 25 d. 13 val. Registracija į renginį https://bit.ly/skaitmeninisvertinimas arba transliacija YouTube kanalu https://www.youtube.com/channel/UCsi7QS2kbm9_Rw9Axc-eQFw
Sausio 26 / 27 / 31 d. diskusijos dalykinėse grupėse (prisijungimo nuorodos renginių ciklo programoje).
Sausio 28 d. 11 val. prisijungimas per https://zoom.us/j/6289736970 arba transliacija YouTube kanalu https://www.youtube.com/channel/UCHxFzyS1l3eAxn-gXT4BHbQ.
Renginių ciklo programa: https://lera.lt/wp-content/uploads/2022/01/MOKINIU-PASIEKIMU-VERTINIMUI-IR-NUMATOMIEMS-POKYCIAMS-APTARTI-SKIRTU-RENGINIU-CIKLAS.docx
Kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, analitikus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų atstovus, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų atstovus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginančių šeimų atstovus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybės, rezultatų panaudojimo sprendimams priimti ir švietimo praktikai tobulinti klausimai.
| Data | 2022 m. sausio 27 d. |
| Laikas | 15.00–17.00 |
|
Prisijungimas |
|
| Moderatoriai |
doc. dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto docentė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė |
|
Forumo programa |
|
| Įžangos žodis |
Laimutė Jankauskienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja |
| Pranešimas |
„Ankstyvojo ugdymo transformacijos: kodėl ir kaip?“ |
|
Diskusija |
Diskusijos dalyviai: |
| Baigiamasis žodis |
prof. dr. Liudmila Rupšienė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė |
|
Informacija pasiteirauti: |
el. p. [email protected], tel. 8 686 39 529; |
Apie pranešėją.
Ona Monkevičienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė.Profesorė yra dirbusi Švietimo plėtotės centro Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo sektoriaus vadove (1980–2003), Lietuvos edukologijos universiteto Vaikystės studijų katedros vedėja (2004–2010), Ugdymo mokslų fakulteto dekane (2011–2015).
Ji yra Lietuvos švietimo reformos pradininkė – Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijos (1989) rengėjų grupės vadovė. Ona Monkevičienė nuo pat Lietuvos švietimo reformos pradžios yra aktyviai įsitraukusi į ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančių švietimo dokumentų rengimą – yra Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo (2014), Metodinių rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006), Ikimokyklinio ugdymo metodinių rekomendacijų (2015), Rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogui „Žaismė ir atradimai“ (2021) rengėjų grupių vadovė.
Profesorės mokslinių interesų sritys – ikimokyklinio ugdymo turinys, pedagogų rengimas, įtraukusis ugdymas, universalus dizainas mokymuisi. Ji kartu su Alvyra Galkiene yra tarptautinės mokslo studijos „Improving Inclusive Education through Universal Design for Learning“ (Springer, 2021) sudarytoja ir autorė, kolektyvinių monografijų „Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai“ (2014) ir „Inclusion in Socio-educational frames: Inclusive School Cases in Four European Countries“ (2017) bendraautorė, skelbia mokslo straipsnius šalies ir tarptautiniuose periodiniuose žurnaluose.
Kviečiame LETA bendruomenę prisijungti prie LETA narės dr. Eglės Misiūnaitės-Bačiauskienės įsteigto labdaros ir paramos fondo „Gerumo laboratorija“ organizuojamos akcijos Ruklos pabėgėlių priėmimo centro ir modulinių namelių stovyklos vaikams. Už suaukotas lėšas bus perkamos mokymosi priemonės ir žaislai. Dėkojame!
Savo paramą prašome pervesti:
Labdaros ir paramos fondas „Gerumo laboratorija“
Swedbank sąskaitos Nr. LT297300010161658958
Mokėjimo paskirtis – Migrantų vaikams
Gavėjo kodas 305458392
Dėkojame už Jūsų gerumą!
Sveikiname dr. Agnę Dianą Liubertaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Inovatyvus organizacinis ugdymas(is), įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos (mokslinė vadovė – prof. Giedrė Kvieskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007), mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007), ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universiteto,Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto bei Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.
Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.
Inovatyvus organizacinis ugdymas(is) dažniausiai suprantamas tik kaip nuotolinio mokymo, technologijų tobulinimas, gerinantis ugdymo ir ugdymo(si) kokybę. Inovacijų ir interaktyvių metodų, naudojamų švietimo įstaigose, įvairovė patvirtina, kad švietimo institucijos ir mokytojai, mokyklų vadovai keičia ne tik tai, ko vaikai mokosi, bet ir tai, kaip ir kokiose aplinkose jie mokosi, kaip panaudojama socialinės partnerystės, tinklaveikos patirtis. Inovatyvios mokyklos keičia ne tik edukacines aplinkas, tačiau ieško būdų, kaip Z ar Alfa kartos vaikams perteikti žinias ir formuoti jų vertybes, ieško interaktyvių mokymo formų ar mokymų metodų. Šiame darbe yra naudojamas mišrus tyrimo metodas, kuomet naudojami ir kiekybinis, ir kokybinis tyrimo metodas. Pirmasis tyrimo etapas remiasi kiekybiniais duomenimis, kuriais siekta atsirinkti edukacinėms inovacijoms geriausiai atstovaujančias mokyklas. Antrasis etapas buvo atliekamas pasitelkiant kokybinę turinio analizę. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Empirinio tyrimo antrojo etapo antrojoje dalyje kokybiniai duomenys analizuoti taikant analitinio hierarchinio proceso (AHP) metodą. Išvados parodė, kad kiekvienas respondentas turi unikalų supratimą apie tai, kas yra gera mokykla. Aptariant giluminius ekspertų interviu išaiškėjo, kad svarbiausiais inovatyvaus ugdymo(si) proceso bruožais ekspertai laiko kokybišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir kompleksinių problemų sprendimą. Vien mokyklos vadovo lyderystės neužtenka. Inovatyvus organizacinis ugdymas, kurio svarbiausi bruožai yra žmogiškųjų išteklių vadyba ir kompleksinių problemų sprendimas, reikalauja pasidalytosios tinklinės lyderystės.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas- prof. dr. Lina Kaminskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, socialiniai mokslai, edukologija S 007).
prof. dr. Ona Monkevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
prof. dr. Airina Volungevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
prof. dr. Ilze Ivanova (Latvijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Sveikiname dr. Jurgitą Tuitaitę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Būsimų gydytojų profesinio tapatumo formavimasis: paciento ir gydytojo ugdomoji sąveika taikant naratyvinę mediciną (mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007), ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.
Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.
Disertaciniu darbu siekta suformuoti grindžiamąja teoriją apie būsimų gydytojų profesinio tapatumo formavimąsi paciento ir būsimo gydytojo sąveikų kontekste taikant naratyvinę mediciną. Būsimųjų gydytojų ir pacientų ugdomoji sąveika suprantama kaip unikalus socialinis fenomenas kuris tiriamas per subjektyvias būsimų gydytojų ir pacientų patirtines koncepcijas, o remiantis naratyvine medicina dėmesys skiriamas pasakojimui, kuris yra kontekstualus ir asmeniškas, padedantis gydytojui pamatyti ligą per autentiškumą, o ne per tipiškumą. Remiantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija, sukonstruota grindžiamoji “Atsivėrimo” teorija paaiškina, kaip būsimi gydytojai mokosi reflektuodami paciento ir būsimo gydytojo sąveikos metu. Pacientai, sergantys epilepsija, nuolat mokosi pasakoti gydytojui apie savo ligą. Tai nenutrūkstamas procesas, nes keičiant gydymą, gyvenimo būdą keičiasi ir informacijos poreikis. Būsimo gydytojo profesinio tapatumo formavimas – tai dinamiškas procesas, kuris pasirinkus siekti būti profesionaliu gydytoju formuojamas nuolat. Atsiveriant sau ir kitam bei reflektuojant. Konstruojamas reflektyvus mokymosi procesas vykstantis vertikalia ir horizontalia kryptimis padeda mokytis konstruoti dialoginius santykius bei siekti diadinio reflektyviojo mokymosi profesionalaus gydytojo ir paciento sąveikos metu.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas- prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, socialiniai mokslai, edukologija, S 007),
doc. dr. Elgė Stasiūnaitienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007),
doc. dr. Ilona Tandzegolskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007),
prof. dr. Darius Leskauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M 001),
doc. dr. Tomas Butvilas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Sveikiname dr. Renatą Kondratavičienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Pradinių klasių mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai matematikoje ir jų ugdymas(is) naudojant virtualią mokymosi aplinką (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007, vadovė – doc. dr. Viktorija Sičiūnienė), ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.
Žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.
Daktaro disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje nagrinėjami IV klasės mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai ir jų ugdymas(is) mokantis matematikos naudojant virtualią mokymosi aplinką. Disertacijoje ieškota atsakymų į šiuos probleminius klausimus: kokie yra kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimų komponentai mokantis matematikos IV klasėje? kokios pedagoginės strategijos padeda ugdyti kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus? kaip įvertinti virtualios mokymosi aplinkos naudojimo poveikį ugdant IV klasės mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus mokantis matematikos?
Disertacijoje išskiriamos penkios kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimų kategorijos, leidžiančios įvertinti IV klasės mokinių analizės, sintezės ir išvadų darymo, vertinimo, tyrinėjimo ir idėjų generavimo, klausimų formulavimo ir sprendimo būdų paieškos gebėjimus. Parengtas ir pagrįstas empirinio tyrimo instrumentas kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimams matuoti. Pristatoma autorės sukurta kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimų, virtualios mokymosi aplinkos įrankių ir 5E modelio (angl. Engage, Explore, Explain, Elaborate, Evaluate) komponentų schema. Pastaroji išbandyta praktiškai kvazieksperimento metu autorės kurtame mokymosi kurse virtualioje mokymosi aplinkoje Moodle.
Disertacinio tyrimo radiniai leidžia teigti, kad kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimų ugdymo(si) rezultatų galima pasiekti taikant 5E modelio etapus virtualioje mokymosi aplinkoje, sudominant mokinius sprendžiama matematine problema, įtraukiant į tyrinėjimo, matematinių sąvokų aiškinimosi, gilinimosi ir (įsi)vertinimo veiklas.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas- prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007).
doc. dr. Aušra Rutkienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
prof. dr. Romas Prokapas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
doc. dr. Violeta Jegelavičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija S 007),
prof. dr. Erno Lehtinen (University of Turku, socialiniai mokslai, edukologija S 007).
2021 metais gruodžio 30 d. įvyko Edukacijos forumas „Atskleista ugdymo realybė ir praktiniai sprendimai ateičiai“. Šiame forume buvo pristatytos 2021 metais apgintos edukologijos krypties (007 S) disertacijos ir vyko diskusijos parengtų disertacijų temomis. Dalyvavo virš 50 dalyvių. Įžangos žodį tarė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė (Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja), prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Jungtinės Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio, Vilniaus ir Klaipėdos universitetų edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkė), prof. dr. Romualdas Malinauskas (Jungtinės Lietuvos sporto, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų edukologijos doktorantūros komiteto pirmininkas), dokt. Salomėja Vanagienė (Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė).Vyko 8 mokslinės sesijos, nauji mokslo daktarai kartu su savo vadovais pristatė apgintas šias disertacijas: dr. Renata Kondratavičienė ,,Pradinių klasių mokinių kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimai matematikoje ir jų ugdymas(is) naudojant virtualią mokymosi aplinką“ (mokslinė vadovė – doc. dr. Viktorija Sičiūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Lina Bairašauskienė ,,Mokyklų vadovių profesinės tapatybės konstravimas daugialypių edukacinių sąveikų metu“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universitetas), dr. Vilius Šadauskas ,,Tėvų globos netekusių vaikų globa ir ugdymas Lietuvoje XVIII a. pab. – XX a. pr.“ (mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Marijona Barkauskaitė, Vytauto Didžiojo universitetas),dr. Sandrita Škėrienė „Universiteto edukacinės aplinkos, įgalinančios studentus ugdytis problemos sprendimo, grįsto vertybėmis, gebėjimus“ (mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė), dr. Ilona Gedminienė (Dobrovolskytė) „Jaunuolių, turinčių intelekto sutrikimą, bendrųjų fizinių darbinių gebėjimų ir vykdomosios funkcijos sąveika“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Ingrida Baranauskienė, Klaipėdos universitetas), dr. Skaistė Kovienė „Tėvų pedagoginio švietimo raiška ir organizavimas ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikloje” (mokslinė vadovė – doc. dr. Rima Bakutytė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), dr. Agnė Diana Liubertaitė „Inovatyvus organizacinis ugdymas (is) įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos“ (mokslinė vadovė-prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Džiuginta Baraldsnes ,,The study of the phenomenon of school bullying and teacher efforts to reduce school bullying in Lithuania: The relationship between teacher activities within the Olweus Bullying Prevention Programme (OBPP) and perception of the effectiveness of the OBPP, perception of school climate, and sociodemographic and school factors“ (mokslinė vadovė –prof.dr. Liudmila Rupšienė, Klaipėdos universitetas). Kiekvienas pristatymas buvo išdiskutuotas diskusijos dalyvių. Diskusijose dalyvavo: prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Margarita Jankauskaitė ( Lygių galimybių plėtros centro ekspertė), Jolanta Knyvienė (Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė), doc. dr. Irena Stonkuvienė (Vilniaus universitetas), prof. dr. Remigijus Bubnys (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), Lina Trebienė (Jaunuolių dienos centro direktorė), dr. Erika Vaiginienė (Vilniaus universitetas), dr. Erika Vaiginienė (Vilniaus universitetas), dr. Daiva Šukytė (Socialinio emocinio ugdymo instituto steigėja ir direktorė). Baigiamąjį žodį tarė prof. dr. Liudmila Rupšienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė). prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja). Visą forumo įrašą galite peržiūrėti Youtube kanale: https://www.youtube.com/watch?v=ln3cziQcnJI
The Lecture of the Year or Lectio prima „The Suitcase of an Educated Man: Fire, Water, Humiliation, Dignity?” will be read by Julija Tuleikytė on the 4 th of January, 10 a.m.
Dr. Julija Tuleikytė is a lecturer in philosophy and a junior researcher at Vilnius University. She is currently pursuing a postdoctoral fellowship on „Paulo Freire and Zygmunt Bauman: Education as (de) Humanization”. 2017 defended his dissertation „The Problem of Adiaforation in the Social Philosophy of Zygmunt Bauman”. 2012 and 2013 internship at the Baumann Institute at the University of Leeds in the United Kingdom. 2006 as a teacher volunteered at Namatanda Teacher Training College in Mozambique. She has completed professional pedagogical studies and worked as a teacher in Lithuanian schools for three years.
Main areas of academic interest: social philosophy, critical pedagogy, globalization.
Link: https://zoom.us/j/6289736970.
2022 m. sausio 4 d. 10.00 val. dr. Julija Tuleikytė skaitys Metų paskaitą arba Lectio prima „Išsilavinusio žmogaus lagaminas: ugnis, vanduo, žeminimas, orumas?“.
Dr. Julija Tuleikytė yra filosofijos dėstytoja, Vilniaus universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja. Šiuo metu vykdo podoktorantūros stažuotę tema „Paulo Freire ir Zygmunt Bauman: edukacija kaip (de)humanizacija”. 2017 m. apsigynė disertaciją „Adiaforizacijos problema Zygmunto Baumano socialinėje filosofijoje”. 2012 m. ir 2013 m. stažavosi Baumano institute Lidso universitete Jungtinėje Karalystėje. 2006 m. kaip dėstytoja savanoriavo Namatandos mokytojų rengimo koledže Mozambike. Yra baigusi profesines pedagogines studijas, trejus metus dirbo mokytoja Lietuvos mokyklose.
Pagrindinės akademinių interesų sritys: socialinė filosofija, kritinė pedagogika, globalizacija.
Prisijungimo nuoroda: https://zoom.us/j/6289736970.
Representatives of educational sciences, researchers, doctoral students, representatives of general education and higher education institutions, education and science policy, analysts, all those affected by changes in education policy and education, quality of educational research, decision-making and improvement of educational practice are invited to participate in the Educational Forum ”Revealed Reality of Education and Practical Solutions for the Future” which be held on the 30 th of December, 10.00 a.m. -3.00p.m.
In this forum, defended dissertations 2021 in the field of education (007 S) will be presented and discussions will be held on the topics of the prepared dissertations.
For more information: https://lera.lt/edukacijos-forumas-atskleista-ugdymo-realybe-ir-praktiniai-sprendimai-ateiciai/
Kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų, švietimo ir mokslo politikos atstovus, analitikus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybės, rezultatų panaudojimo sprendimams priimti ir švietimo praktikai tobulinti klausimai.
Šiame forume bus pristatytos 2021 metais apgintos edukologijos krypties (007 S) disertacijos ir vyks diskusijos parengtų disertacijų temomis.
[table id=25 /]
Apie pranešėjus
Renata Kondratavičienė 2021 m. gruodžio 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ginsis socialinių mokslų srities edukologijos mokslo krypties (S 007) mokslo daktaro disertaciją, yra Vytauto Didžiojo universiteto pradinio ugdymo matematikos didaktikos lektorė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė ir Studijų skyriaus vedėja, Nacionalinės švietimo agentūros priešmokyklinio ugdymo priemonių bei UAB „Šviesa“ skaitmeninių priemonių rengėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė. Jos publikacijų sąraše yra daugiau nei dešimt mokslinių bei praktika paremtų straipsnių. Mokslinių interesų sritys – informacinio ir skaitmeninio raštingumo ugdymas, skaitmeniniai žaidimai ugdymo(si) procese, ugdymo modeliavimas taikant informacines technologijas, robotika, pradinio ugdymo matematikos didaktika, virtualios mokymosi aplinkos.
Lina Bairašauskienė 2021 m. spalio 13 d. Klaipėdos universitete apgynė socialinių mokslų srities edukologijos mokslo krypties (S 007) mokslo daktaro disertaciją, yra Mykolo Romerio universiteto lektorė, Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos valdybos narė, Europos edukacinių tyrimų narė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos narė (Vilniaus skyriaus revizijos komisijos narė), Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijos narė. Jos publikacijų sąraše yra daugiau nei dešimt mokslinių bei praktika paremtų straipsnių. Mokslinių interesų sritys – švietimo vadyba ir politika, mokslinių tyrimų metodologija, užsienio kalbų mokymas, moterų studijos.
Lina Bairašauskienė yra Nacionalinės švietimo agentūros atnaujinamo ugdymo turinio įgyvendinimo savivaldybėse ekspertų grupės narė. Daugelį metų yra anglų kalbos mokytoja ekspertė. Kasmet veda seminarus ir konsultacijas mokyklų vadovams, mokytojams ir mokyklų bendruomenėms, aktyviai dalyvauja nacionalinėse ir užsienio konferencijose, mokymuose ir praktiniuose seminaruose, veda atviras pamokas mokytojams ir visai švietimo bendruomenei.
Vilius Šadauskas – Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos absolventas (2010 m.), Lietuvos edukologijos universiteto istorijos bakalauras (2014 m.), istorijos magistras (2016 m.), Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų (edukologijos) daktaras (2021 m.). Mokslo studijos „Vyriškumo raiška? Bandymai nusižudyti Telšių (Žemaičių) vyskupijoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje“ autorius. Geriausių magistro baigiamųjų darbų konkurso laureatas (2016 m.). 2018 m. ir 2019 m. nominuotas Lietuvos mokslo tarybos stipendija už akademinius pasiekimus.
Mokslinių interesų sritys – švietimo istorija, socialinė istorija, lyčių studijos, pažeidžiamų asmenų ir visuomenės grupių studijos.
Ilona Gedminienė (Dobrovolskytė) 2021 m. apgynė socialinių mokslų edukologijos krypties disertaciją tema „Jaunuolių, turinčių intelekto sutrikimą, bendrųjų fizinių darbinių gebėjimų ir vykdomosios funkcijos sąveika“.
2013 m. Šiaulių universitete įgijo edukologijos magistro laipsnį (specializacija – taikomosios kūno kultūros vadyba); 2016 m. – sveikatos mokslų bakalauro laipsnį ir jai buvo suteikta kineziterapeuto kvalifikacija; 2011 m. įgijo edukologijos bakalauro laipsnį ir specialiojo pedagogo kvalifikaciją (specializacija – specialiųjų poreikių vaikų kūno kultūra ir kineziterapija).
Ilona Gedminienė yra Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos lektorė, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro specialioji pedagogė, Specialiųjų poreikių asmenų profesinio mokymo metodinės grupės pirmininkė (KPMPC).
Mokslinių interesų sritys – fizinių darbinių gebėjimų ugdymas, asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, vykdomosios funkcijos raiška profesinėje veikloje, fizinės ir funkcinės sveikatos vertinimas, profesinė reabilitacija, sveikatos ugdymas.
Skaistė Kovienė 2021 m. balandžio 28 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje apgynė socialinių mokslų srities edukologijos mokslo krypties (S 007) mokslo daktaro disertaciją, yra Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Edukologijos instituto asistentė, Mokymosi visą gyvenimą centro vyriausioji neformaliojo švietimo koordinatorė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) bei „Reseachers’ excellence network“ (RENET) tinklo narė. Publikacijų sąraše – daugiau nei dvidešimt mokslinių straipsnių.
Mokslinių interesų sritys – tėvų pedagoginis švietimas, šeimos pedagogikos problematika, vaiko pedagoginis pažinimas, studentų pedagoginė praktika ir mokytojų rengimas.
Sandrita Škėrienė yra programos „Vadyba ir verslo organizavimas“ bakalaurė (1996–2001, KTU); organizacijų vadybos (2012–2014, KTU) bei edukacinių technologijų (2014–2019, KTU) magistrė; socialinių mokslų daktarė (2016–2021, Edukologija, KTU). Publikacijų sąraše yra 10 publikacijų (iš jų 3 lietuvių ir 7 anglų kalba). Dalyvavo konferencijose ir skaitė 22 pranešimus (2014–2020 m. – 5 lietuvių ir 17 anglų kalba). Kvalifikaciją kėlė įvairiuose mokymuose, seminaruose, kūrybinėse laboratorijose – 23 Lietuvoje ir 7 užsienyje. Laimėjo dotaciją COST Action CA17114 „Transdisciplinary solutions to cross sectoral disadvantage in youth“ (YOUNG-IN) grant for scholarship attending training school „The origins, development and changing demands of education and welfare in the 21st century“ (2019 m. balandžio 4–9 d., Talino universitetas, Talinas, Estija). Padėkos ir apdovanojimai: 2020 m. gavo nominaciją „Emerging Scholar Award for the 2020 International Conference on Learning“ (Common Ground Research Networks); 2017 m. ir 2018 m. nominuota Lietuvos mokslo tarybos stipendija už akademinius pasiekimus; 2017 m. gavo nominaciją „Aktyviausias doktorantas“ (Edukologija, KTU).
Mokslinių interesų sritys – problemos sprendimas, sprendimo priėmimas, vertybės, pedagoginis sprendimas, edukacinės aplinkos; dvasinis intelektas.
Agnė Diana Liubertaitė 2021 m. ginasi socialinių mokslų edukologijos krypties disertaciją tema „Įnovatyvus organizacinis ugdyma(sis), įgyvendinant mokyklų tinklaveiką: procesai, dalyviai, kompetencijos“.
Agnė švietimo srityje dirba nuo 2007 metų, šiuo metu yra VŠĮ Vilniaus privačios gimnazijos veiklų vadovė, taip pat yra kvalifikacijos tobulinimo centro vadovė.
Turėdama verslo vadybos bakalaurą, verslo teisės magistrą, rinkodaros magistrą, gyvenusi metus Danijoje, Agnės Liubertaitės tikslinė sritis – švietimo procesų vadyba ir su tuo susiję elementai.
Mokslinių interesų sritys – Švietimo rinkodara, švietimo vadyba, inovatyvusis ugdymo(si) procesas, ateities mokykla.
Džiuginta Baraldsnes 2021 m. gruodžio 15 d. Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitete apgynė mokslo daktaro disertaciją The study of the phenomenon of school bullying and teacher efforts to reduce school bullying in Lithuania: The relationship between teacher activities within the Olweus Bullying Prevention Programme (OBPP) and perception of the effectiveness of the OBPP, perception of school climate, and sociodemographic and school factors, yra Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto lektorė ir Stavangerio universiteto, Mokymosi aplinkos mokslinio ir nacionalinio švietimo centro mokslinė darbuotoja bei Norvegijos švietimo ir lavinimo direktorato projekto ugdant pedagogų spesialiosios pedagogikos žinias ir praktines kompetencijas nacionalinė koordinatorė. Baraldsnes įgijo Edukologijos bakalaurą, Psichologijos bakalaurą, Edukologijos magistrą bei Psichologijos magistrą Klaipėdos universitete bei turi septynerių metų psichologo darbo stažą. Nuo 2002m. iki 2011m. Baraldsnes dirbo Klaipėdos kolegijose bei Klaipėdos universitete, o nuo 2013m. sausio mėn. yra Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto dėstytoja, atsakinga už spesialiosios pedagogikos mokomuosius dalykus mokytojų rengimo programoje bei vadovauja magistro darbų rašymui.
Baraldsnes mokslinių interesų sritys patyčių raiška mokykloje bei patyčių prevencija mokyklos, klasės ir individualiame lygmenyse. Baraldsnes daktaro disertacija yra monografija. Jos publikacijų sąraše yra apie dvidešimt mokslinių bei praktika paremtų straipsnių, iš kurių net dvylika yra apie patyčias ir jų prevenciją mokykloje.
Būdama Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto lektorė, savo mokslinę veiklą pristatė įvairiose tarptautinėse mokslinėse konferencijose World Anti-bullying Forum (WABF, 2021 Stockholm, Sweden; 2019, Dublin, Ireland; 2017, Stockholm, Sweden); European Conference on Educational Research (ECER, 2021 Geneva, Switzerland; 2016, Dublin, Ireland); World Education Research Association (WERA, 2021, Santiago de Compostela, Spain; 2017, Hong Kong); NAFOL/HVL/NorTED (2020, Bergen, Norway), Workshop on Aggression (2019, Stavanger, Norway); International Society for the Study of Behavioural Development (2018, Gold Coast, Australia); American Educational Research Association (AERA, 2018, New York, USA); Nordic Educational Research Association (NERA, 2017, Copenhagen, Denmark); International Bullying Prevention Association (IBPA, 2014, San Diego, USA); Cyberbullying (2014, Gothenburg, Sweden).
EERA and the Yerevan State University invite educational researchers to submit proposals for the ECER 2022 and ECER Plus conference ”Education in a Changing World: The impact of global realities on the prospects and experiences of educational research”, which be held in Yerevan.
The terms for submition: from 7th of December to 31th of January.
More: https://eera-ecer.de/ecer-2022-yerevan/ecer-2022-call-for-proposals-network-calls/
https://eera-ecer.de/fileadmin/user_upload/Documents/ECER_Documents/ECER_2022_Call_for_Proposals_fin.pdf
Kviečiame teikti paraiškas ECER 2022 ir ECER Plus konferencijai „Švietimas besikeičiančiame pasaulyje: pasaulinių realijų įtaka edukacinių tyrimų perspektyvoms ir patirčiai“, kuri vyks Jerevane.
Pateikimo terminas: nuo 2021m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. sausio 31 d.
Plačiau: https://eera-ecer.de/ecer-2022-yerevan/ecer-2022-call-for-proposals-network-calls/
https://eera-ecer.de/fileadmin/user_upload/Documents/ECER_Documents/ECER_2022_Call_for_Proposals_fin.pdf
We kindly invite you on the 9-10 th of December, 2021 to participate in the virtual international scientific conference „Critical Thinking in Higher Education and Labor Market” organized by the Institute of Education and Social Work of the Faculty of Human and Social Studies of Mykolas Romeris University.
You can register to participate in the conference until 4 th of December, 2021, following this link:
For registered participants a conference login link will be sent to the email address indicated in the registration form.
The language of the conference is English.
Conference program:
https://lera.lt/wp-content/uploads/2021/11/KM-PROGRAMA_-1-1.pdf
This conference is free of charge.
Certificates will be issued to registered participants.
The conference is organized within the framework of the project „Critical Thinking in Higher Education: Study and Labor Market Perspective”, funded by the European Social Fund under measure no. 09.3.3-LMTK712 “Improvement of Researchers’ Qualifications through High Level R&D Projects”, grant agreement no. 09.3.3-LMT-K-712-01-006.
More information about the conference can be found on the conference website https://criticalthinking.mruni.eu
If you have any questions, please contact e. by mail: [email protected]
Maloniai kviečiame Jus š. m. gruodžio 9-10 d. dalyvauti Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslų organizuojamoje virtualioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kritinis mąstymas aukštajame moksle ir darbo rinkoje”.
Užsiregistruoti dalyvauti konferencijoje galite iki š. m. gruodžio mėn. 4 d. sekdami šia nuoroda: REGISTRATION FORM.
Užsiregistravusiems dalyviams registracijos formoje nurodytu el. pašto adresu bus išsiųsta konferencijos prisijungimo nuoroda.
Konferencijos kalba – anglų.
Konferencijos programa: https://lera.lt/wp-content/uploads/2021/11/KM-PROGRAMA_-1-1.pdf
Konferencijos mokesčio nėra.
Užsiregistravusiems dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMTK712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“, dotacijos sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-006 .
Daugiau informacijos apie konferenciją rasite konferencijos svetainėje https://criticalthinking.mruni.eu
Kilus klausimams, kreipkitės e. paštu [email protected]