Sveikiname naują daktarą Nerijų Pipirą sėkmingai apgynus daktaro disertaciją: Arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinis palikimas grindžiant švietimo ir ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918-1941) ir atkurtoje (nuo 1990) Lietuvoje (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovai: akad. Algirdas Gaižutis, doc. dr. Asta Meškauskienė).
Su disertacija galima susipažinti: Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija., Kauno raj.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:
Arkivyskupas Mečislovas Reinys – ne tik uolus ganytojas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvavęs tiek katalikiškų organizacijų veikloje, tiek ir politikoje, aktyviai pasisakęs visuomenei opiais klausimais. Šioje disertacijoje, analizuojant arkivyskupo Mečislovo Reinio rašytinį palikimą, grindžiant ugdymo idėjas nepriklausomoje (1918–1940) ir atkurtoje (nuo 1990) Lietuvoje pasirinkti laikotarpiai nėra atsitiktiniai. XX a. pradžioje Lietuva vadavosi iš carinės Rusijos gniaužtų ir buvo kuriami konceptualūs švietimo sistemos pamatai, o amžiaus pabaigoje, ištrūkus iš ideologinės priklausomybės nuo sovietinės mokyklos, buvo iš naujo kuriama Lietuvos švietimo sistema, atsižvelgiant ne tik į užsienio šalių pažangią patirtį, bet ir į ankstesnius pasiekimus. Nagrinėjant arkivyskupo M. Reinio straipsnius švietimo ir ugdymo temomis, paaiškėjo, kad ugdymo procesą arkivyskupas pristato kaip „sielos darbą“, kuriame dalyvauja šeima, valstybė, Bažnyčia, įvairios organizacijos. Arkivyskupo požiūriu, ugdymo proceso esmę surdaro ugdytinio protinių pažintinių galių, valios lavinimas, charakterio, sąžinės, pasaulėžiūros formavimasis. Pasaulėžiūros formavimuisi svarbi gamtos mokslų, filosofijos ir teologijos dermė, atitinkanti dieviškąsias dorybes. Šie trys dėmenys, atviri Don Bosco prevencinei jaunimo ugdymo sistemai, reikalauja kryptingumo, nurodo pedagogiką kaip unikalią asmens augimo aplinką, kurią arkivyskupas M. Reinys, taip pat apjungdamas ir kardinolo Mercier bei rusų mąstytojo V. Solovjovo idėjas, argumentuotai siūlo integruoti į besikuriančią Lietuvos švietimo sistemą: tautos kultūra, šiuolaikiškumas, humanizmas ir religinė praktika – centrinė viso ugdymo proceso kolona.Arkivyskupo Mečislovo Reinio straipsnių švietimo ir ugdymo temomis analizė parodė, kad Reinys visame ugdymo procese ragina ieškoti jungčių nuo gamtos mokslų, apšviečiančių protą ir atsakančių į daugelį pažinimo klausimų ir filosofijos, apimančios ne tik pažinimą, bet ir tiesą, iki teologijos, per egzistencinių klausimų kėlimą vedančios iki didžiosios Priežasties.
Disertacijos gynimo taryba: