Sveikiname naują daktarę Jelizavetą Tumlovskają sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės vertinimas: tarp kontrolės ir laisvės (Edukologija (S 007), mokslinio darbo vadovai – prof. dr. Dalia Survutaitė (2018-2019) ir prof. dr. Jonas Ruškus (2019-2023)) ir įgijus Edukologijos krypties Socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Su disertacija galima susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekose.
Su disertacija galima susipažinti adresu: Studentų g. 11, Akademija, Kauno raj.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją:
Disertacijoje pateikiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų dualaus įsivertinimo ir išorinio vertinimo mechanizmo kritinė analizė.
Teorinėje dalyje remiantis Sartre (2000), Kito Žvilgsnio bei Foucault (1998, 2005) Panoptikumo ir Valdysenos filosofiniais konceptais analizuojama bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo ontologinė prigimtis. Mokyklų vertinimo mechanizmas nagrinėjamas iš filosofijos ir iš vadybos mokslų pozicijų. Teorinė analizė atskleidė požiūrių į vertinimo mechanizmą prieštarą –iš filosofijos pozicijos, vertinimas yra galių santykiu pagrįstas kontrolės įrankis, negalintis skatinti laisvės. Vadybos požiūriu, jis yra būtina kokybės užtikrinimo prielaida.
Metodologijos dalyje pristatoma kompleksinė tyrimo strategija, įvardijamas ir pagrindžiamas tyrimo strategijos pasirinkimas, aptariami tyrimo imties sudarymo ir tyrimo dalyvių atrankos principai, tyrimo procesas; supažindinama su tyrimo rezultatų kokybės užtikrinimu, aptariama tyrimo etika ir įvardijami tyrimo ribotumai. Pristatomi ir pagrindžiami tyrimo duomenų analizės būdai.
Empirinis tyrimas atskleidė gana pozityvią tyrimo dalyvių nuomonę į vertinimo idėją, vertinimo kaip vadybos ciklo dalies reikalingumą, vertinimo mechanizmo poveikį vertybinių principų atpažinimui praktikoje. Tačiau tyrimo dalyvių patirčių analizė atskleidė platų, su vertinimo įgyvendinimu ir jo išgyvenimu susijusių, problemų spektrą. Vertinimo procedūros neskatina mokyklų pedagogų dirbti savarankiškai ir kūrybiškai, priešingai – jie jaučiasi spraudžiami į biurokratinius reglamentus ir mokyklų vertinimą traktuoja kaip nerimą keliantį, mokytojo ir mokyklos kūrybiškumą ir laisvę žlugdantį, biurokratinės kontrolės mechanizmą.
Tyrimo rezultatai suponuoja išvadą, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vertinimas turėtų keistis, suteikiant įgaliojimus mokyklos bendruomenei, stiprinant įsivertinimo praktiką ir kultūrą. Disertacijoje pateikiami sisteminis ir mokyklos vertinimo kaitos modeliai, kurie galėtų tapti alternatyva dabartiniam mokyklų vertinimo mechanizmui. Tyrimo rezultatų pagrindu pateikiamos rekomendacijos vertinimo mechanizmo tobulinimui.
Disertacijos gynimo taryba: