Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija surengė XXII edukacijos forumą, kuris buvo skirtas edukologinių tyrimų panaudojimo veiksmingumo problemoms aptarti. Atsakymo į forumo temos klausimą „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“ ieškojo nuotolinėje konferencijoje dalyvavę švietimo politikos formuotojai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų nariai.

Pagrindinį forumo pranešimą „Edukacijos tyrimų panaudojimas: dabartis ir ateities perspektyvos“ perskaitė Mykolas Steponavičius, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) švietimo politikos konsultantas. Pranešimas buvo parengtas pagal EBPO Edukacijos tyrimų ir inovacijų centro (CERI) vykdyto tyrimo „Edukacijos tyrimų poveikio stiprinimas“ (angl. „Strenghtening the Impact of Education Research“) ataskaitą „Kas rūpinasi švietimo tyrimų panaudojimu švietimo politikoje ir praktikoje?“. Be paties pranešėjo, šio tyrimo komandoje dirbo jo kolegos Nóra Révai, José Manuelis Torresas, Jordanas Hillas, Melissa Mouthaan ir Aurelija Masiulytė. M. Steponavičius forumo dalyviams papasakojo apie EBPO atliktą tarptautinę apklausą (dalyvavo 29 šalys), kuria siekta identifikuoti EBPO šalių praktikas, nukreiptas į edukacijos tyrimų poveikio stiprinimą, taip pat apžvelgti bendrąją tyrimų panaudojimo situaciją. Apibūdino apklausos temas, pristatė gautus rezultatus, atspindinčius atskirų EBPO narių švietimo ministerijų požiūrį. Apibendrindamas EBPO tyrimo rezultatus, M. Steponavičius pabrėžė, kad jie Lietuvos politikams, švietimo bendruomenei siunčia dvi esmines žinutes. Pirmoji yra ta, kad Lietuvoje matomas atotrūkis tarp įvardintų iššūkių ir taikomų priemonių. Pirmiausia minėtinas ribotas tyrimų prieinamumas: trūksta tyrimų sintezių. Antra, trūksta aktualių edukacinių tyrimų, nors šalyje vykdomi projektai, skatinantys tyrėjų ir pedagogų bendradarbiavimą. Trečia, žemas pedagogų gebėjimų lygis, trūksta mokymosi galimybių. Ketvirta, susiduriama ir su sisteminių priemonių trūkumu (finansinės paskatos, švietimo tyrimų strategija). Antroji žinutė, pranešėjo teigimu, yra tokia: Lietuvoje edukacijos tyrimus atlieka tyrėjai ir mokytojų rengėjai, todėl verta apsvarstyti švietimo politikos formuotojų ir pedagogų įtraukimo į tyrimus skatinimą.
Po pagrindinio pranešimo vyko diskusija. Diskusijoje dalyvavo Audronė Razmantienė (ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pedagogų skyriaus patarėja, Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos tyrimų koordinatorė, TALLIS valdybos narė), dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja), Jurgita Petrauskienė (švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)), prof. dr. Jolanta Urbanovič (Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja), dr. Eugenijus Stumbrys (Lietuvos mokslo tarybos Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas),  habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universiteto profesorius).
Edukacijos forumą „Kaip galime efektyviau panaudoti edukacijos tyrimus?“ vedė dr. Rita Dukynaitė, ŠMSM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, ir dr. Daiva Penkauskienė, Mykolo Romerio universiteto docentė, LETA valdybos narė.

Plačiau: https://www.svietimonaujienos.lt/edukacijos-tyrimai-ir-ju-veiksmingumas-problemos-izvalgos-sprendimai/