XIV Edukacijos forumas

„Paauglių akademiniai tikslai socialinės nelygybės kontekste:

kada nepritekliai tampa vidiniais ištekliais?“

Kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, analitikus, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų, savivaldybių švietimo padalinių ir regioninių mokytojų švietimo centrų, mokinių ir mokinių tėvų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovus, švietimo politikos formuotojus ir visus, kuriems aktualūs švietimo politikos ir ugdymo pokyčiai, edukacijos tyrimų kokybės, rezultatų panaudojimo sprendimams priimti ir švietimo praktikai tobulinti klausimai.

Data 2022 m. kovo 31 d.
Laikas 15.00–17.00
Prisijungimas

https://zoom.us/j/6289736970  (tiesioginė transliacija)

https://www.youtube.com/channel/UCHxFzyS1l3eAxn-gXT4BHbQ

Moderatoriai doc. dr. Berita Simonaitienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, Lietuvos edukacijos tyrimų asociacijos narė
Rolandas Kučiauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, Bendrojo ugdymo tarybos narys
FORUMO PROGRAMA

Įžangos žodis

  

dr. Rita Dukynaitė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus vyriausioji patarėja,  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinio penkiolikmečio tyrimo PISA valdybos narė, IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement) Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos Generalinės asamblėjos narė
Pranešimas

Paauglių akademiniai tikslai socialinės nelygybės kontekste: tęstinio tyrimo „Tikslų laboratorija” rezultatai
dr. Rasa Erentaitė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja, mokslo projektų „PaNel“ ir „NO-GAP“ vadovė

Diskusija

Diskusijos dalyviai:

Agnė Andriuškevičienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėja bendrojo ugdymo klausimais, programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė
prof. dr. Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto narys
doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja
dr.Tadas Šarūnas, sociologas, kultūros politikos analitikas
doc. dr. Jūratė Valuckienė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto docentė, projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų grupės vadovė

Baigiamasis žodis prof. dr. Liudmila Rupšienė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė
prof. dr. Loreta Žadeikaitė, ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja
Informacija pasiteirauti: el. p. [email protected], tel. 8 686 39 529;
el.p. [email protected], tel. 8 686 21 364.

Apie projektą

Tęstiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip vystosi 14–16 metų paauglių gebėjimai kelti mokymosi ir ateities  tikslus, juos derinti su savo pasiekimais ir su greitai besikeičiančiomis, kontrastingomis socialinės ir ekonominės aplinkos sąlygomis. Pagrindinis projekto tyrimas apėmė keturis matavimus per dvejus mokslo metus (2019–2021 m.). Tyrime dalyvavo 1 268 14–16 metų gimnazistai (51,7 proc. merginų) iš 36-ių Lietuvos gimnazijų 14-oje savivaldybių. Tyrimo imtis paremta socialinio, ekonominio konteksto ir akademinių pasiekimų įvairove savivaldybių ir mokyklų lygmeniu. Tęstinį tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal Mokslininkų grupių programos projektą „Paauglių asmeninių tikslų formavimosi mechanizmai socialinės nelygybės kontekste (PaNel)“ (S-MIP-19-26). Tyrimo komanda (iš kairės): dr. Berita Simonaitienė, dr. Rimantas Vosylis, dr. Aldona Augustinienė, dr. Rasa Erentaitė (tyrimo vadovė) ir dr. Saulė Raižienė.

Tyrimo rezultatai

Lietuvos gimnazistų tęstinio tyrimo rezultatai rodo, kad paauglių mokymosi tikslai ir gyvenimo siekiai skiriasi pagal tai, kokioje socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje aplinkoje jie auga. Aukštesnius tiek mokymosi, tiek gyvenimo tikslus sau kelia ir aktyviau jų siekia paaugliai iš ekonomiškai palankesnės aplinkos. Mažiau palankiomis ekonominėmis sąlygomis augantys paaugliai drąsesnius siekius linkę kelti tuo atveju, jei jų aplinka turtinga kultūriškai – jiems nestinga kultūrinių patirčių, o artimiausioje aplinkoje yra svarbios kultūros, meno, visuomenės aktualijų temos. Deja, tik nedidelei daliai nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis gyvenančių paauglių užtikrinama kultūriniu ir edukaciniu požiūriu turtinga aplinka. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip per dvejus mokslo metus socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos aspektai atsispindi paauglių mokymosi tiksluose ir gyvenimo siekiuose, bei pateikia įžvalgų, kaip stiprinti nepriteklius patiriančių paauglių motyvaciją mokantis ir planuojant savo ateitį.