Sveikiname naują daktarą Rasą Aškinytę sėkmingai apgynus disertaciją ,,Loginiu mąstymu pagrįstas moralinis ugdymas(is) etikos pamokose” ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo konsultantė – prof. dr. Lilija Duoblienė. Su disertacija susipažinti galite čia.
Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.
Logika, kaip vienas esminių kritinio mąstymo elementų, yra vertinga priemonė moralinių reiškinių analizei, tačiau mokyklose logika kaip atskira disciplina nedėstoma, nėra atskirų nei logikos, nei logikos moralės srityje mokomųjų programų, skirtų vyresniųjų klasių mokiniams, ar šios srities tyrimų. Disertacijoje atlikta filosofinių ir edukologinių moralinio ugdymo(si) teorijų apžvalga padėjo išryškinti loginiu mąstymu pagrįsto moralinio ugdymo(si) teorines bei metodologines prielaidas bei išsiaiškinti, kokia yra loginio mąstymo reikšmė analizuojant ir interpretuojant moralinius reiškinius. Disertacinio empirinio tyrimo tikslas – remiantis M. Lipmano teorija, papildyta logikos taisyklėmis, parengti loginio mąstymo ugdymo 9–10 kl. etikos pamokų modelį (pagal jį – metodinę priemonę bei patikros testus), skirtą moralės problemoms analizuoti ir spręsti bei empiriškai pagrįsti ugdymo pagal šį modelį veiksmingumą. 2006–2008 m. atliktas diagnostinis tyrimas (n=247) atkleidė, jog mokinių loginio mąstymo gebėjimai moralės srityje yra nepakankamo lygio. 2024 m. pakartoto diagnostinio tyrimo (n = 132) rezultatai atskleidė, jog per 15 metų loginio mąstymo įgūdžiai moralės srityje esmingai nepakito. 2009 m. atliktas ugdomasis eksperimentas (n=200) parodė, kad, pasitelkus ugdomojo modelio metodinę priemonę, loginio mąstymo lygis moralės srityje reikšmingai pagerėjo. Remiantis atliktais tyrimais daroma išvada, kad turėdami loginio mąstymo įgūdžių mokiniai geba geriau analizuoti moralines problemas ir kad naudodamiesi specialiai parengtu ugdomuoju modeliu jie įgyja daugiau loginio mąstymo įgūdžių.
Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Jonas Dagys, (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija –H 001);
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S007);
doc. dr. Simona Kontrimienė, (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007);
prof. dr. Romas Prakapas, (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S007);
prof. dr. Guðrún Ragnarsdóttir, (Islandijos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija – S 007).
