XXXV EDUKACIJOS FORUMAS
EDUKOLOGIJA LIETUVAI – MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTO
UGDYMO IR ŠVIETIMO LINK
Tema
„Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“
Primename, kad rytoj, 2024-11-2024 m. lapkričio 20 d., vyks Edukacijos forumas ,,Tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika jaunųjų mokytojų akimis“. Kviečiame dalyvauti pradinio ugdymo tyrėjų tinklo forume, kurio metu išgirsime jaunųjų tyrėjų, pradinių klasių mokytojų, atliktų tyrimų rezultatus bei pasidalinsime įžvalgomis apie tai, kodėl svarbu kiekvienam pedagogui turėti tvirtus tyrimo organizavimo gebėjimus, kokią reikšmę kuria tyrimais grįsta ugdymo praktika, kaip tai yra susiję su ugdymo proceso organizavimu bei, ką daryti, kad šią kompetenciją ugdytųsi visi pradinių klasių mokytojai. Forumo diskutantai pasidalins patirtimis ne tik apie tai, ką, jų nuomone, reiškia tyrimais grįsta pradinio ugdymo praktika, bet ir papasakos, kaip kuriamas ugdymo turinys, kokie metodai bei užduotys padeda pradinių klasių mokinių veiklas grįsti tyrimais. Forumo metu bus galimybių pasisakyti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų visiems dalyviams, kuriems rūpi Lietuvos pradinio ugdymo praktika.
| Data | 2024 m. lapkričio 20 d. (trečiadienis) |
| Laikas | 15.00–17.00 |
| Transliacija | |
| Moderatorė: | Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė |
Forume svarstomi klausimai Pranešėjai ir diskutantai
1. Vaikų kūrybiškumo ugdymas taikant informacines ir komunikacines technologijas pradinėje mokykloje
Anotacija: pranešime atskleidžiama kūrybiškumo samprata, pristatomi tyrimo duomenys, atskleidžiantys vaikų kūrybiškumo ugdymo, taikant informacines ir komunikacines technologijas, galimybes pradinėje mokykloje. Tyrimo dalyviai – penki mokytojai, dirbantys pradinėje mokykloje, ir penki tėvai, kurie ypatingą dėmesį skiria kūrybiškumo ugdymui, naudojant įvairias IKT priemones, nuolat tobulindami savo kompetencijas šioje srityje.
Darbo autorė: Kristina Saveljeva, Klaipėdos universitetas
Darbo vadovė: prof. dr. Rasa Braslauskienė, Klaipėdos universitetas
Empirinio tyrimo metu buvo išskirtos šios mokytojų galimybės: a) laisvė pasirinkti; b) priemonių ir įrankių įvairovė; c) išreikšti save; d) prikaustyti dėmesį; e) skatinti vaikų savarankiškumą; f) integruoti į ugdymo(si) procesą ir kt. Kokybinio tyrimo metu išsiaiškinta tėvų nuomonė, jog vaikams yra sudarytos šios kūrybiškumo ugdymo, taikant IKT, pradinėje mokykloje galimybės: netradicinių pamokų vedimas; pamokos tėvų darbovietėje; bendri projektai; darbų atlikimas su vaiku; kūrybinė laisvė, eksperimentai; pavyzdžio rodymas ir kt.
2. Trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimų ugdymas taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis
Anotacija: dažnai kalbų pamokose mokinių kalbėjimo gebėjimai ugdomi rečiau, lieka nuošalyje, todėl buvo gilintasi, kaip vaizdinės medžiagos pagalba galima ugdyti mokinių kalbėjimo gebėjimus dviem kalbomis. Pranešimo turinys atsako į klausimą: kaip vaizdinės medžiagos analizė dviem kalbomis plėtoja trečios klasės mokinių kalbėjimo gebėjimus? Siekiant išsiaiškinti, ar vaizdinės medžiagos analizė dviem kalbomis yra palankus metodas ugdyti mokinių kalbėjimo įgūdžius, buvo vykdomas veiklos tyrimas, kuriame mokiniai analizavo vaizdinę medžiagą per dviejų kalbų pamokas ir tokias pamokas, kai šios kalbos buvo integruojamos.
Darbo autorė: Guostė Streikutė, Vytauto Didžiojo universitetas
Darbo vadovė: prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Taikant vaizdinės medžiagos analizę dviem kalbomis pastebėta, kad trečiokų kalbėjimo gebėjimai buvo plėtojami veiksmingai ir kokybiškai. Sukurta mokymosi aplinka ir organizuota veikla įgalino mokinius tapti aktyviais pamokos dalyviais, besiugdančiais kalbėjimo gebėjimus.
3. Laiko juostos užduočių taikymas mokant suprasti istorinį laiką 3 klasėje
Anotacija: pranešime nagrinėjama, kaip laiko juostos taikymo užduotys pamokose padeda ugdyti mokinių istorinio raštingumo gebėjimų pradmenis pradinės mokyklos 3-oje klasėje mokantis istorijos temų. Remiantis išstudijuota teorine medžiaga ir Nyderlandų mokslininkų sukurtu istorinio laiko supratimo augimo modeliu, vienoje Vilniaus mokyklų atliktas veiklos tyrimas, kuriame dalyvavo 29 trečiokai. Tyrimo metu pravesta 16 ugdomųjų veiklų: dirbant su viena klase (X) tikslingai buvo taikytos laiko juostos užduotys, o dirbant su kita klase (Y) jos netaikytos. Mokiniai prieš ir po ugdomąsias veiklas pildė užduočių klausimynus, kurių kokybinė ir kiekybinė analizė atskleidė keletą tendencijų, svarbių siekiant tobulinti ugdymo procesą ir mokymosi pasiekimus.
Darbo autorė: Otilija Ožalaitė, Vilniaus universitetas
Darbo vadovė: doc. dr. Aušra Žemgulienė, Vilniaus universitetas
Tyrimo rezultatai patvirtino tikslingo ir nuoseklaus laiko juostų taikymo per pamokas veiksmingumą. Tai papildo kitų mokslinių tyrimų išvadas, kad ugdymo procese sistemingai taikant laiko juostos užduotis, mokiniai gali pasiekti geresnių istorinio laiko supratimo rezultatų nei jų bendraamžiai, neatlikę laiko juostos užduočių.
| Diskutantai |
Jurgita Blažienė, Vilniaus Gedimino miesto mokyklos ugdymo vadovė, pradinių klasių mokytoja-ekspertė Irma Dobrovolskienė, Vilnius Medeinos pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja-ekspertė dr. Rasa Kulevičienė, Klaipėdos valstybinės kolegijos vyresnioji lektorė Raimonda Petkūnienė, Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja-ekspertė, edukologijos magistrė Darius Savickas, pagrindinės mokyklos Taškius pradinių klasių mokytojas, darželio Taškius padalinio vadovas, Švietimo lyderystės programos verslo vadybos magistras Nadia Venskuvienė, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos vyriausioji specialistė, Vilniaus universiteto lektorė, edukologijos magistrė Linas Vilčinskas, Kėdainių Senamiesčio progimnazijos pradinių klasių mokytojas-metodininkas |
Kviečiame dalyvauti švietimo praktikus, ugdymo ir švietimo tyrėjus, magistrantus, doktorantus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, švietimo ir socialinės politikos formuotojus, mokslinių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, visus, kuriems edukologijos tyrimų poveikis ugdymo praktikai.
XXXV Edukacijos forumo mokslinis ir organizacinis komitetas
Doc. dr. Aušra Žemgulienė, LETA pradinio ugdymo tinklo narė
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, LETA valdybos narė
Dr. Eglė Pranckūnienė, LETA prezidentė
Informacija pasiteirauti:
Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, [email protected]