LETA doktorantų dalyvavimas Europos edukacinių tyrimų asociacijos vasaros stovykloje

Birželio 25-30 dienomis apie 80 doktorantų iš įvairių šalių dalyvavo Europos edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) organizuojamoje vasaros mokykloje doktorantams „EERSS 2023 – Dalyvaujamieji metodai edukaciniuose tyrimuose“ (ang. EERSS 2023 – Participatory approaches in educational research) Porte, Portugalijoje. Džiugu, kad tarp jų buvo ir penki Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos nariai – tai  Vilniaus universiteto doktorantės Evelina Buroke, Rūta Gajauskaitė, Gintė Marija Ivanauskienė, Vaida Padgurskytė ir Klaipėdos universiteto doktorantas Antanas Vitkauskas. 
 
Kaip teigia Evelina Buroke, šios vasaros mokyklos kursas buvo puiki galimybė gilinti disertacijos tyrime naudojamos kokybinės tyrimo metodologijos įrankius, taip pat susipažinti su doktorantais iš kitų šalių, kurie atlieka socialinių mokslų ir edukologijos srities tyrimus bei užmegzti bendradarbiavimo ryšius. Šios vasaros mokyklos  kurse pranešimus skaitė tokie lektoriai kaip Nicole Brown iš UCL (University College London, Jungtinė Karalystė) ir Sofija Marques da Silva iš Porto universiteto (Porto University, Portugalija). Doktorantai turėjo galimybę pristatyti savo rengiamų disertacijų projektus, diskutuoti su kolegomis mažose grupėse bei gauti vertingą grįžtamąjį ryšį iš tarptautinės edukologų bendruomenės.

Kviečiame susipažinti su Antano Vitkausko įspūdžiais iš vasaros mokyklos.

 EERA (Europos edukacinių tyrimų asociacijos / European Educational Research Association) organizuojamoje doktorantų vasaros stovykloje (EERA Summer School), kuri eilę metų vyksta Porto mieste, Portugalijoje dalyvavau pirmą kartą. Tai ne vienintelis „pirmas“. Esu pirmų metų doktorantas, pirmą kartą patiriu kelionę į socialinius mokslus (pakeičiau mokslo kryptį stodamas į doktorantūrą), pirmą kartą pamačiau tarptautinę edukologijos doktorantų ir doktorančių bendruomenę šioje stovykloje. Stovyklos tema – dalyvaujamasis veiklos tyrimas, ir kaip ši metodologija gali pakeisti galios santykį pedagogikoje, taip į vaikų ir suaugusių ugdymą įnešant daugiau demokratiškumo.

Ypatingai rekomenduoju dalyvauti tiems, kam doktorantūra – dar vienas pirmas kartas. Visų pirma, dėl tarptautinio konteksto. Ši stovykla leido pamatyti, kuo gyvena Europos edukologijos tyrimus atliekantys doktorantai ir mokslininkai, kokios tendencijos, kas „madinga“ tirti Europoje, o kas už jos ribų (stovykloje dalyvavo nemažai studentų iš kitų kontinentų).

Antra, šioje stovykloje daug dėmesio buvo skiriama netik pačiai metodologijai, bet ir buvo mokoma, kaip pristatyti savo tyrimą. Šių metų stovykloje pristatomų studentų tyrimų pristatymo būdas – stendinis pranešimas. Kiekvienas doktorantas ar doktorantė turėjo pristatyti savo tyrimą, arba tyrimo dalį stendinio pranešimo priemonėmis. Stendinio pranešimo plakato rengimui buvo skirtos atskiros dirbtuvės, kuriose mokoma naudotis įvairiais plakatų gamybos bei dizaino instrumentais. Man susidūrimas su stendiniais pranešimais tapo dar vienu pirmuoju doktorantūros studijų kartu.

Trečia. Tobulai atpalaiduojanti aplinka, kurioje kiekvienas dalyvis atviras kito dalyvio idėjoms, klausimams, susidomėjimams. Ši stovykla yra akademinis nuotykis, tačiau vaikų stovyklos paprastumo pojūtis niekad neapleidžia – pradedantiems tyrėjams čia ypatingai palanki vieta įsilieti į tarptautinį edukologinių tyrimų kontekstą.

O šalia akademinio nuotykio ilgais karštais vakarais nuostabiame Porto mieste, stebint saulėlydį su kolegomis, nutinka netik akademinių nuotykių. Kategoriškai rekomenduoju pirmakursiams ir pirmakursėms ir vyresnių doktorantūros kursų kolegoms.

Gintė Marija Ivanauskienė papildė savo kolegas tokiomis mintimis:

ši vasaros mokykla buvo puiki proga pažvelgti į savo doktorantūros tyrimą per tyrimų dalyvaujant prizmę. Asmeniškai buvo netikėta, kad tokio tipo tyrimai gali priartėti ir prie aktyvizmo išraiškų, apie ką nemažai diskutavome savo grupelėse. Be to, man, kaip besigilinančiai į mokinių dalyvavimą buvo naudingas per tokią metodologinę prizmą pasigilinimas į patį platesnį dalyvavimo fenomeną“.

 Rūtai Gajauskaitei ši vasaros stovykla patiko ir dar dėl kitų dalykų:

„ši doktorantų vasaros mokykla nustebino dėmesingai sudėliota programa ir gausiomis galimybėmis megzti ryšius. Be pagrindinių paskaitų, dirbome mažesnėse teminėse grupelėse ir projektavome tyrimo dalyvaujant (ang. participatory research) taikymo galimybes savo tyrimuose. Išvykoje į Aveiro universitetą dalyvavome dirbtuvėse, kurių tikslas buvi praktiniais pavyzdžiais iliustruoti partnerystes mezgamas per tyrimus dalyvaujant. Paskaitose, seminaruose ir dirbtuvėse pradėtos diskusijos tęsėsi ir socialinėse veiklose. Taigi EERA vasaros mokykla buvo „prisotinta” formaliu ir neformaliu akademiškumu“.

Tuo tarpu Vaida Padgurskytė savo įspūdžius apibendrino taip: „Nauja vieta – naujos patirtys, bendraminčiai, kolegos, draugai…EERSS – geriausias mano šios vasaros akademinis nuotykis“. Daugiau detalių Vaidos žinutėje LETA nariams (ypač – doktorantams): „Doktorantų vasaros stovyklos metu, pagilinau metodologines žinias, susipažinau su nauja metodologija – „Participatory Research“. Labai džiaugiuosi, kad stovykloje doktorantams buvo suteikiama galimybė susipažinti su metodologinėmis gairėmis, kurios man asmeniškai, visiškai nauja sritis, kuri mane labai gąsdina. Kiekvienas doktorantas turėjo galimybę visą savaitę dirbti su bendraminčiais, kolegomis iš panašių tyrimų tematikų, todėl buvome suskirstyti į grupes. Taigi, visą savaitę diskutavome, analizavome savo tyrimams artimas tematikas, dalinomės patirtimis, įžvalgomis. I kurso doktorantui labai svarbus bendraminčių palaikymas, nes akademinės platybės atrodo gana baugios, bet radus palaikymą ir tas akademinis kelias, atrodo, nebe toks jau baisus. Labai džiaugiuosi, mūsų grupės (Grupė Nr. 8)  vadovėmis – Teresa Dias bei Patricija Sa, kurios aktyviai dalinosi savo kaip tyrėjų patirtimis, įžvalgomis. Kasdien netylančios diskusijos grupėje skatino kalbėti, dalintis savo patirtimis, o tai dar labiau suartino mus. Gaila, kad laikas prabėgo taip greit… Doktorantų  vasaros stovyklos metu, taip pat vykome į Aveiro universitetą „University of Aveiro“, kuriame dalyvavau viename iš keleto pasirenkamų praktinių dirbtuvių (workshops). Mano tyrimo tematikai, puikiai tiko praktiniai užsiėmimaiRehearsing Participatory Research With Children… Why, How and What for? (Manuela Goncalves). Praktinių dirbtuvių metu susipažinau su „Participatory Research“ tyrimų metodais, taip pat buvo pristatyta šių tyrimų apžvalga Portugalijos tyrėjų kontekste. Praktinių užsiėmimų metu Aveiro universitete analizavome 3 jaunųjų tyrėjų projektus, kuriuose išsamiai aprašoma/pateikiama pristatoma metodologija, tiriamieji, kontekstas, rezultatai. Tyrimai, kurių pagrindiniai tiriamieji – vaikai yra gana sudėtingi, nes reikalauja itin atsakingo tyrėjo dėmesio bei pasiruošimo, tyrimų etikos principų laikymosi. Galima teigti, kad išvyka į Aveiro universitetą bei dalyvavimas praktinėse dirbtuvėse padėjo dar geriau suprasti jautrios tiriamųjų grupės – vaikų, tyrimų pagrindines nuostatas. Doktorantų vasaros stovykloje, Porto universitete „University of Porto“  dalyvavau dr. Nicole Brown paskaitoje „Participatory research and creative methods in data collection“. Dr.  N. Brown pristatė kaip kūrybiškai galima rinkti duomenis, pildyti tyrėjo žurnalą „ Research journal “. Man, kaip jaunajai tyrėjai nauji duomenų rinkimo metodai itin aktuali tema.  Ketvirtadienio popietę, taip pat turėjome galimybę sudalyvauti Sofia Marques da Silva paskaitoje „Let‘s Start at the Interesting Beginning “ – participatory approaches as arenas of negotiation of systems of knowledge and place-based agendas. Po kiekvienos paskaitos, savo grupėse aptarėme pristatymus, pasidalinome savo įžvalgomis. Taip pat, labai smagu, kad doktorantų vasaros stovyklos metu turėjome puikią galimybę pasimokyti, kaip reikia sukurti plakatą. Tai puiki patirtis, nes rengiant plakatą savo tyrimo tematikai pristatyti, teko susidurti su dilema, kas svarbu, aktualu, ką paminėti, kur yra perteklinė informacija ir kt. Taigi, dabar rengiant plakatą visada žinosiu kelias auksines taisykles, pagrindinius klausimus į kuriuos atsakius, visada sukursi tobulą plakatą savo tyrimo projektui pristatyti. Tačiau, nemanykite, kad doktorantų vasaros stovyklos metu, mes tik mokėmės, dirbome, analizavome pristatymus, tyrėjų patirtis. Po dienos darbų visada reikia pramogų, todėl antradienio pavakarę turėjome puikią ekskursiją „Worst Tour“. Skamba, nekaip, sutinku, bet kaip sakiau Kolegoms: „Blogiausia – geriausia ekskursija 😊“. 3 valandos pralėkė labai greit, nors nuovargio tikrai būta, bet patys atokiausi Porto miestelio kampeliai užgniauždavo kvapą ir leisdavo vėl keliauti toliau, nes vis norėdavome pamatyti, o kas toliau, kur toliau… Apibendrinant, galima teigti, kad doktorantų vasaros stovykloje Portugalijoje, pagilinau žinias metodologiniame kontekste, sužinojau apie kitokius duomenų rinkimo/apdorojimo būdus, užmezgiau kontaktų tinklus su kitais doktorantais, tyrėjais, mokslininkais iš  kitų akademinių bendruomenių, susiradau draugų, bendraminčių, kurių tyrimų tematikos gana artimos. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę patobulėti ne tik akademinėse bet ir socialinėse bendruomenėse. Taigi, Porto universiteto doktorantų vasaros mokykla – „EERSS – geriausias mano šios vasaros nuotykis!!!“.