XVIII EDUKACIJOS FORUMAS „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ateitis. Kuo kliausimės: skaičiuote ar vaizduote?“
Kviečiame dalyvauti ugdymo mokslų atstovus, tyrėjus, doktorantus, bendrojo ugdymo mokyklų vadovus ir bendruomenės atstovus, švietimo politikos formuotojus, visus, kuriems aktualūs švietimo politikos, bendrojo ugdymo pokyčiai ir edukacijos tyrimai.
Apie pranešėją
Profesorė Lilija Duoblienė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė. Ji vadovauja Ugdymo mokslų instituto Ugdymo teorijos ir kultūros katedrai. Profesorės tyrimų laukas apima ugdymo filosofiją ir ideologiją, kultūrines naujoves bei kultūrinius susidūrimus švietime, o tyrimai yra grindžiami kritine pedagogika, postmodernia ir posthumanistine prieiga.
Lilija Duoblienė yra vadovavusi daugeliui nacionalinių tyrimų grupių švietimo kultūros ir kultūrinės transmisijos tematika (2010, 2014–2015), dalyvavo nacionaliniame tyrimų projekte „Multimodalus ugdymas: filosofinės prieigos ir problemos“, taip pat tarptautiniame dialogui ir kultūriniam raštingumui skirtame projekte DIALLS („Horizontas 2020“), šiuo metu vadovauja mokslo grupių projektui „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos futuristinės projekcijos“ (2020–2022). Profesorė yra daugelio straipsnių ir kelių monografijų autorė, tarp kurių „Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos“ (2011), „Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti“ (2018), „Multimodalus ugdymas: filosofija ir praktika“ (bendraautorė, 2021).
| Data | 2022 m. spalio 27 d. |
| Laikas | 15.00–17.00 |
| Prisijungimas |
Kolegijų salė https://zoom.us/j/6289736970 (tiesioginė transliacija) |
| Moderatoriai | doc. dr. Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentė Ričardas Ališauskas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjas |
| Forumo programa (projektas) | |
| Pranešimas |
Tema „Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos ateitis. Kuo kliausimės: skaičiuote ar vaizduote?“prof. dr. Lilija Duoblienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė. Pranešimas parengtas pagal LMT finansuojamą projektą „Bendrojo ugdymo mokyklos futuristinės projekcijos“ (Nr. S-MIP-20-58, 2020–2022). Mokslinė grupė: L. Duoblienė (vadovė), S. Kontrimienė, J. Garbauskaitė-Jakimovska, J. Vaitekaitis
|
| Diskusija |
Diskusijos dalyviai dr. Lina Bairašauskienė, Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė |
| Baigiamasis žodis | prof. dr. Liudmila Rupšienė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė prof. dr. Loreta Žadeikaitė, ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja |
| Informacija pasiteirauti: | el. p. [email protected], tel. 8 686 39 529; el. p. [email protected], tel. 8 686 21 364. |
Daugiau informacijos apie projektą:
Projektu numatyta tirti bendrojo ugdymo mokyklos kaitą ne diagnozuojant praeities pokyčius, o projektuojant ateities permainas. Tyrimu siekiama užčiuopti jau potencialiai švietimo lauke į ateitį suprojektuotas įžvalgas, keliant klausimus: kur link pasuks Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla, kiek ji seks esamomis kitų šalių trajektorijomis, o kiek rinksis savitą būdą, priklausomą nuo šalies sociokultūrinio konteksto? Projekte analizuojami ES bei Lietuvos švietimo strateginiai dokumentai, taip pat futuristinių svarstymų įžvalgos akademiniame diskurse. Konstruojamos scenarijų loginės dėlionės, organizuojamas mokyklos ateities žemėlapių braižymas, o iš kitos pusės – atsietos nuo loginių sekų vaizduotės suprojektuotos švietimo dalyvių bei ekspertų įžvalgos. Projektas apima teorinį (mokslinės literatūros, dokumentų) ir empirinį mokyklos dalyvių bei švietimo ekspertų tyrimą (nestrukūruotas ekspertų interviu; „Delfi“ anketinė apklausa, mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų bei mokslininkų fokusuotų grupių tyrimas), o tuo remiantis braižomas ateities scenarijų ir /ar projekcijų žemėlapis bei atliekama jų išsipildymo galimybių analizė. Mokyklos ateities scenarijai analizuojami keliais aspektais: 1) sociokultūrinio konteksto ir informacinių technologijų įtakos, 2) mokyklos erdvės ir laiko struktūravimo, 3) ugdymo turinio, 4) neformaliojo ugdymo integravimo, 5) ugdymo dalyvių funkcijų ir jų realios bei virtualios komunikacijos, 6) globalinių rizikų: klimato kaitos, pandemijos, karo požiūriu.