Sveikiname naują daktarą Haoyue Sun sėkmingai apgynus disertaciją ,,Muzikos mokytojų informacinių komunikacinių technologijų kompetencijų plėtotė besikeičiančių ugdymo paradigmų kontekste”, angl. „The development of music teachers information communication technology competencies in the context of changing educational paradigms“ (Edukologija (S – 007)) ir įgijus Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro laipsnį. Mokslinio darbo vadovas – prof. dr. Jolanta Abramauskienė.

Su disertacija galite susipažinti čia.

Žemiau pateikiame trumpą disertacijos anotaciją.

Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tampa vis labiau neatsiejama šiuolaikinės visuomenės kasdienio gyvenimo dalimi ir kelia ypatingus reikalavimus ne tik šiandienos mokiniams, bet ir mokytojams. Šiuolaikinių muzikos mokytojų IKT kompetencijų ugdymas apima nuolatinį mokymosi ir tobulėjimo procesą. Mokytojai gali tobulinti savo kompetencijas naudodamiesi profesinio tobulėjimo galimybėmis, pavyzdžiui, seminaruose ir konferencijose, internetiniuose kursuose ir bendradarbiaudami su kitais pedagogais. Nepaisant galimos IKT naudos muzikiniam ugdymui, trūksta tyrimų apie specifines IKT kompetencijas, kurias muzikos mokytojai turėtų efektyviai integruoti į savo mokymo veiklą. Taigi IKT vaidmuo ugdymo procese yra prieštaringas, o profesionalus IKT taikymas kelia didelių iššūkių. Tai esminiai veiksniai, siekiant išsiaiškinti muzikos mokytojų informacinių ir komunikacijos technologijų kompetencijų ugdymą besikeičiančiame ugdymo paradigmų kontekste. Toks tyrimas padėtų atskleisti efektyvius šiuolaikinių IKT taikymo būdus, išryškintų muzikinio ugdymo problemas, pagerintų mokytojų profesinį tobulėjimą. Disertacijoje nagrinėjami iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria muzikos mokytojai, taikydami IKT ugdymo praktikoje, ir būdai, kuriais jie gali tobulinti savo IKT kompetencijas, kad pagerintų mokymo ir mokymosi rezultatus. Be to, tyrimu siekiama nustatyti veiksmingas strategijas, kurios padėtų tobulinti muzikos mokytojų IKT kompetencijas, užtikrinti jiems reikalingus išteklius ir mokymus, kad jie galėtų sėkmingai taikyti šiuolaikinės ugdymo paradigmos principus. Atsižvelgiant į šio tyrimo klausimus, mišrus tyrimo metodas yra tinkamesnis siekiant išsamiai atsakyti į pagrindinį tikslą. Siekiant užtikrinti tyrimo patikimumą ir pagrįstumą, detalizuojama tyrimo metodika ir planas, įskaitant tyrimo struktūros apibrėžimą, tyrimo etiką, duomenų rinkimo metodus bei tyrimo imties patikimumą, pagrįstumą ir reprezentatyvumą.
Dabartinė muzikos mokytojų IKT naudojimo kompetencijų būklė buvo aprašyta užtikrinant tyrimo imties reprezentatyvumą ir įvairovę, taip suteikiant tvirtą pagrindą tolesnei duomenų analizei. Tyrime dalyvavo mokytojai, turintys skirtingas akademines kvalifikacijas, amžių, lytį, geografinius regionus ir mokyklų tipus, todėl išvados visapusiškai atspindėjo įvairių Kinijos muzikos mokytojų išsilavinimą ir jų mokymosi patirtį. Be to, tyrimo rezultatų patikimumą garantuoja ir mokytojų profesinis išsilavinimas bei kvalifikacija. Išaiškėjo, kad muzikos mokytojai yra įgiję tam tikrą IKT naudojimo kompetenciją, ypač informacijos rinkimo internete, mokymo priemonių kūrimo ir kompiuterių naudojimo mokymo turiniui rengti. Tačiau ne visi mokytojai tikri dėl savo praktinio IKT taikymo, ypač kalbant apie tai, kaip integruoti IKT į specifinę muzikos mokymo praktiką. Todėl daugiau techninių mokymų ir praktinių rekomendacijų dėl IKT taikymo, ypač atsižvelgiant į muzikos mokymo specifiką, padės dar labiau gerinti mokytojų IKT taikymo kvalifikaciją, taip pat skatins naujoves ir tobulins ugdymą bei mokymą.
Muzikos mokytojo vaidmuo besikeičiančioje ugdymo paradigmoje atsikleidžia per dabartinę muzikos mokytojų suvokimo apie muzikinio ugdymo paradigmų būklę, kuri šiame tyrime buvo analizuojama užtikrinant reprezentatyvią ir įvairialypę apklausos imtį, suteikiančią tvirtą pagrindą tolesnei duomenų analizei. Tai, kad tyrime dalyvavo skirtingą akademinę kvalifikaciją, pedagoginį darbo stažą, lytį, geografinę padėtį ir mokyklų tipus turintys mokytojai, leido tyrimo išvadose tinkamai atspindėti įvairią muzikos mokytojų patirtį ir jų didaktinę veiklą.
Muzikos mokytojų požiūris į muzikos ugdymo paradigmas atsiskleidė per interviu, kurių metu 15 muzikos mokytojų buvo suskirstyti į tris skirtingus mokymo stilius: lyderį, empatą ir vadovą. Lyderiai orientavosi į intelektualų mokymą, klasėje naudodami daugiau IKT priemonių teorinėms muzikos žinioms ir šiek tiek muzikos istorijai dėstyti. Empatiški mokytojai buvo įvardyti tie, kurie mokė emocionaliai ir natūraliai, naudodami garsą, kad padėtų mokiniams pajusti ir suprasti muziką. Vadovaujantys mokytojai taikė mokymo stilių, kuriame daugiausia dėmesio skiriama humorui ir pramogai, o į pamokas įtraukė žaidimus ir veiklą, kad sudomintų mokinius ir palengvintų jų mokymąsi.
Apskritai, muzikos mokytojų IKT kompetencijų paradigmos pokyčiai atspindi dinamišką ir besikeičiantį muzikinio ugdymo pobūdį. Ji pabrėžia būtinybę mokytojams taikyti savo mokymo metodus prie kintančių mokinių poreikių. Dabartinė visuomenės muzikinio ugdymo paradigmos būklė yra sudėtinga ir daugialypė, jai įtakos turi technologinė pažanga, kintančios kultūrinės normos ir švietimo politikos pokyčiai.

Disertacijos gynimo taryba:

Pirmininkė– doc. dr. Estela Daukšienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);

prof. dr. Diana Strakšienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);

prof. dr. Genutė Gedvilienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Edukologijos tyrimų institutas, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);

prof. dr. Jelena Davidova (Daugpilio universitetas (Estija), socialiniai mokslai, Edukologija, S 007);

doc. dr. Rasa Kirliauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Socialiniai mokslai, Edukologija, S 007).