Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija

Juridinio asmens kodas 191974021
Adresas: H. Manto 84, LT-92294 Klaipėda

Informuojame apie naujai paskelbtus leidinius:

Dr. Ramutės Bruzgelevičienės parengta analizė diskusijoms kuriant ir atnaujinant ugdymo turinį mokyklose „Ugdymo turinio kūrimas mokyklos lygmeniu: galimybės ir iššūkiai“

NŠA parengtas leidinys  „Ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu: iššūkiai, patirtys, sprendimai“ nuosekliai  pristato 10 pavasarį vykusių  vaizdo konferencijų  medžiagą, ieškojimus ir sprendimus, kurie gali padėti ir dabar mokykloms organizuojant ugdymą karantino sąlygomis.

[:lt]

Dėkojame visiems, ketinusiems prisijungti prie dr. Joseph Pilotta atvirosios paskaitos šį trečiadienį. Apgailestaudami pranešame, kad lapkričio 18 d. turėjusi vykti dr. Joseph Pilotta paskaita nukeliama vėlesniam laikui susirgus pagrindiniam pranešėjui. Naujas atviros paskaitos laikas: 2020-12-02,  18:00 val.

Mykolo Romerio universitetas kviečia į viešą dr. Joe Pilotta paskaitą. Dr. Joe Pilotta yra komunikacijos bei sociologijos mokslo krypčių daktaras, dirbantis Ohajo valstijos universitete, JAV. Dr. Pilotta specializuojasi kritinės komunikacijos tematikoje, yra 24 knygų autorius, mokslo žurnalo „Contemporary Cultural Studies“ vyriausiasis redaktorius bei Mykolo Romerio universiteto vizituojantis profesorius.

Dr. Pilotta paskaitą skaitys Viešųjų ryšių vadybos bei Komunikacijos ir kūrybinių technologijų magistrantams, tačiau prisijungti galės visi norintys daugiau sužinoti apie kritinę komunikacijos teoriją, medijų kuriamas nematomas kontrolės dimensijas, socialinius tinklus ir dirbtinį intelektą.

Data ir laikas: 2020 12 02, 18:00 val.

Paskaitą organizuoja Mykolo Romerio universitetas. Prisijungimo prie paskaitos nuoroda bus paskelbta vėliau.

 [:]

[:lt]

Sveikiname dr. Lolitą Dudėnienę Lietuvos sporto universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Didelio meistriškumo dziudo sportininkių treniravimo valdymas (vad. prof. habil. dr. Antanas Skarbalius) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacijos santrauka galima susipažinti čia (Didelio meistriškumo dziudo sportininkių treniravimo valdymas), o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.

Sėkmingą sportininkų dalyvavimą varžybose lemia tinkamas jų parengtumas, kuris priklauso nuo treniravimo programos. Veiksmingas sportininkų treniravimo valdymas priklauso nuo rengimo ir parengtumo modelių sąveikos ir tik uždara sportininkų treniravimo valdymo sistema, grindžiama grįžtamuoju ryšiu, gali užtikrinti kryptingą treniravimo valdymą, kad geriausius rezultatus sportininkai pasiektų per svarbiausias varžybas, todėl būtina tinkamai sudaryti treniravimo programą, atitinkančią sportininkų parengtumą ir parengti individualų varžybinės veiklos modelį – numatyti krūvių dydžius, rengimo turinį, intensyvumą ir viską suskirstyti atitinkamais sportininkų rengimo tarpsniais.[:]

[:lt]

Sveikiname dr. Audingą Kniubaitę Lietuvos sporto universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Didelio meistriškumo rankininkių treniravimo modeliavimas (vad. prof. habil. dr. Antanas Skarbalius) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacijos santrauka anglų kalba galima susipažinti čia (Modeling of coaching in high-performance female handball players), o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją lietuvių kalba.

Sportininkų treniravimas yra daugiaplanis vyksmas, neatsiejamai reikalaujantis taikyti bendruosius sistemos valdymo, treniravimo modeliavimo bei valdymo technologinius principus. Tačiau ar panašios trukmės treniravimo programa galėtų užtikrinti didelio meistriškumo rankininkių pasirengimą sporto sezonui mokslo tyrimais neatskleista. Kita problema yra kaip išlaikyti rankininkų parengtumą beveik 10 mėnesių trunkančio varžybų laikotarpio metu, nes dėl žaidėjų judamųjų gebėjimų blogėjimo vyksta ir neišvengiami detreniruotumo procesai – tai yra blogėjantis parengtumas). Dėl šios priežasties parengtumui atgauti yra taikomos retreniruotumo programos. Vykstantys detreniruotumo procesai kelia dar dvi kitas problemas: 1) kada ir kokius taikyti retreniruotumo modelius siekiant atgauti parengtumo lygį; 2) kokie detreniruotumo ir retreniruotumo modeliai ir jų kaita leistų sportininkams aukščiausią parengtumą pasiekti kelis ar net keliolika kartų per sezoną. Išspręsti tokias sportininkų treniravimo kompleksines problemas galima tik taikant sportininkų treniravimo kompleksinį valdymą.[:]

[:lt]Paskelbtas Eurydice leidinys Equity in school education in Europe: Structures, policies and student performance.

Trumpas leidinio aprašymas: This report provides an overview of education structures and policies that influence equity in school education. It connects these system-level features to student performance in international student assessment surveys (PISA, PIRLS and TIMSS). Looking at 42 European education systems, the report identifies which policies and structures are associated with higher levels of equity in student performance. The report examines the following education system features: participation in early childhood education and care, school funding, differentiation and school types, school choice, admissions policies, tracking systems, grade repetition, school autonomy, school accountability, support for disadvantaged schools, support for low-achieving students and the opportunity to learn.

Pilną analizės tekstą galite rasti čia: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/sites/eurydice/files/equity_2020_0.pdf[:]

[:lt]

Informuojame, jog jau yra paskebti EBPO PISA globaliųjų kompetencijų tyrimo rezultatai.

Trumpą rezultatų apžvalgą galite rasti Švietimo naujienų portale.

Išsamesnis tyrimo rezultatų aptarimas pateikiamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklapyje: https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai[:]

[:lt]2020 m. spalio 9 d. įvyko IV-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencija ir IV-oji edukologijos doktorantų konferencija.

Daugiau nei 200 konferencijos dalyvių sveikino  Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. dr. E. Jovaiša, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. habil. dr. V. Razumas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. dr. R. Baronas bei Vilniaus universiteto Studijų prorektorius doc. dr. V. Jaskūnas.

Plenarinėje sesijoje pranešimus skaitė:

Prof. habil. dr. Rimantas Želvys (Vilniaus universitetas) Ne tik kokybiškas, bet ir teisingas: ES šalių švietimo sistemų efektyvumas ir našumas prieinamumo ir nešališkumo požiūriu, 
prof. dr. Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas) Divergentinis mąstymas ir neformalusis švietimas: formaliojo švietimo kritika,
dr. Sandra Kairė (Vilniaus universitetas) Antropoceno vaikų santykis su ugdymu: mokymasis išgyventi.

Plenarinės sesijos įrašas skelbiamas platformoje Youtube: https://youtu.be/oeny-th0KfI

Pateikiame keletą akimirkų iš konferencijos:

                                            

IV-oji nacionalinė edukologijos doktorantų konferencija dalinai finansuota LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis pagal Vilniaus universiteto įgyvendinamą projektą „Edukologijos doktorantų akademinių kompetencijų plėtojimas”.

Už nuotraukas dėkojame R. Bružienei, D. Saveikienei bei prof. dr. R. Brunevičiūtei.[:]

[:lt]

2020 m. rugsėjo mėnesį UNESCO paskelbė VDU mokslininkių Ramutės Bruzgelevičienės, Agnės Brandišauskienės, Jūratės Česnavičienės ir Rasos Nedzinskaitės- Mačiūnienės mokslo studiją „Lifelong quality education for all: moving towards or away from UNESCO‘s grand vision? a case study of Lithuania“. Šioje mokslo studijoje diskutuojama apie veiksnius, kurie trukdo Lietuvoje įgyvendinti UNESCO viziją suteikti visiems kokybišką edukaciją, reflektuojama apie dabartinę švietimo ir ugdymo situaciją mūsų šalyje, aptariamas dviejų konkuruojančių edukacinių paradigmų konfliktas ir jo poveikis edukacijos politikai bei praktikai.

Su mokslo studija galima susipažinti čia: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000374214

Sveikiname koleges su reikšmingu darbu ir jo tarptautiniu pripažinimu![:]

[:lt]

Sveikiname LETA narę dr. Eglę Misiūnaitę-Bačiauskienę Kauno technologijos universitete sėkmingai apgynus daktaro disertaciją Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (vad. prof. dr. Palmira Jucevičienė) ir įgyjus socialinių mokslų edukologijos krypties daktaro laipsnį.

Su disertacija galima susipažinti Kauno technologijos universiteto (K. Donelaičio g. 20, Kaunas), Šiaulių universiteto (Vytauto g. 84, Šiauliai) bei Lietuvos sporto universiteto (Sporto g. 6, Kaunas) bibliotekose, o žemiau pateikiame trumpą jos anotaciją.

Studentų tarpdalykinis probleminis mokymasis (dr. Eglė Misiūnaitė-Bačiauskienė, KTU)

Tyrime siekiama atsakyti į klausimą, koks studentų probleminio mokymosi procesas leidžia pasiekti tarpdalykinį supratimą. Tarpdalykinis probleminis mokymasis konceptualizuojamas kaip nelinijinis, iteracinis, spiralinis ir kumuliatyvus procesas, kai, taikydami tam tikrą pakopinę sprendimo taktiką, studentai įgyja išsamesnį tarpdalykinį kompleksinės problemos supratimą. Be to, pagrindžiamas struktūrinis požiūris į dalykinį, daugiadalykį ir tarpdalykinį žinojimą, išskiriami kiekybinis ir kokybinis žinojimo lygmenys.

Dauginių atvejų studija atskleidžia tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso struktūrą ir kritinius žinojimo konstravimo momentus. Išryškėja dvi pagrindinės tarpdalykinio probleminio mokymosi konfigūracijos – disciplinuotas ir lankstusis tarpdalykinis probleminis mokymasis; be to, išskiriami keli disciplinuoto tarpdalykinio probleminio mokymosi modalumai – įsipareigojimu grindžiamas ir dogmatinis probleminis mokymasis bei autentiškasis ir imitacinis įsipareigojimu grindžiamas tarpdalykinis probleminis mokymasis. Studentų sukurti problemos sprendimai implikuoja skirtingo lygmens tarpdalykinį žinojimą: kai (i) mechaniškai suformuojamos pavienės, netvarios tarpdalykinės jungtys, kurias studentai sunkiai paaiškina, arba kai (ii) sukuriamas integruotas problemos supratimas, susiejantis daugiadalykius požiūrius. Disciplinuotas, įsipareigojimu grįstas tarpdalykinis probleminis mokymasis yra palankiausia mokymosi konfigūracija tarpdalykinėms žinioms konstruoti. Kokybinio lygmens tarpdalykinis problemos supratimas yra nuoseklių grupės ir individualių kognityvinių (taip pat socialinių ir emocinių) pastangų, sąmoningo ir autentiško mokymosi (o ne imitavimo) padarinys. Nelankstūs grupės narių epistemologiniai įsitikinimai, metodologiniai konfliktai, naivusis tarpdalykinis mąstymas, subgrupių įsigalėjimas, tarpdalykinio probleminio mokymosi proceso imitavimas yra sunkiausiai peržengiami mokymosi slenksčiai. Konceptualieji pokyčiai, įvykstantys probleminio mokymosi procese, priešingai, suaktyvina tarpdalykinio žinojimo konstravimą.

[:]

[:lt]

Mieli LETA nariai,

Atkreipiame jūsų dėmesį į Lietuvos mokslo tarybos naujieną apie Ateities ekonomikos DNR plane numatytą 38 mln. eurų finansavimą mokslo stiprinimui 2020-2023 metams. Net 6 mln. eurų bus skirti podoktorantūros stažuotėms, 8 mln. eurų – trumpalaikiams moksliniams tyrimams sveikatos ir švietimo bei ugdymo srityse. LMT pažymi, kad jau spalio mėn. bus skelbiamas specialus paraiškų konkursas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytą aktualių temų sąrašą.

Susipažinti su naujiena galima čia: : https://www.lmt.lt/lt/ateities-ekonomikos-dnr-plane-38-mln.-euru-iki-2023-metu-lietuvos-mokslo-tarybos-finansiniais-instrumentais-remti-tyreju-projektus/3517

[:]